aA
Pasaulinės Biblijos draugijos (angl. World Bible Society) įkūrėjas dr. F. Kentonas Beshore'as, prisidėjęs prie diskusijos, kada įvyks pasaulio pabaiga, sakė, kad yra įsitikinęs, jog 2018 metais pasaulį užgrius apokalipsė. Pasaulio pabaigos kol kas nebuvo, tačiau, kad žemę ištiko apokalipsė – akivaizdu: stichinė sausra, karščiai ir juos lydintys gaisrai vieną po kitos naikina pasaulio valstybes ir civilizaciją. Ar gamta galų gale atsiims, kas jai kadaise priklausė, o gal žmonėms pavyks įveikti klimato kaitos padarinius?
© Artūrs Andrejs Blomkalns, Valsts policija

Pragaras Graikijoje

Tuos, kurie dar buvo įsitikinę, kad klimato kaita ir jos padariniai – paistalai, gamta nusprendė paskutinį kartą pasistengti įtikinti, kad visa tai yra tiesa. Ir smogė skaudžiai. Pasaulyje fiksuojami rekordiniai karščiai, dėl kurių kyla rekordiniai gaisrai. Portalas „Business insider“ suskaičiavo, kad šią vasarą per Europą slenkanti daugelyje šalių rekordinė karščio banga 9 – iose valstybėse sukėlė milžiniškus, žmonių gyvybių nusinešusius gaisrus.

Pasaulį sukrėtė nuotraukos iš Graikijos, kuriose užfiksuoti sudegę žmonių kūnai, automobiliai, ištisi gyvenamieji kvartalai. Žuvusiuosius šalis skaičiuoja dešimtimis. Preliminariais duomenis, gaisrai nusinešė mažiausiai 80 graikų gyvybių. Anot Graikijos valdžios, šiųmečiai miškų gaisrai jau pareikalavo daugiausiai aukų per pastaruosius kelis dešimtmečius, o gelbėtojai ieškodami dingusiųjų ir toliau tikrina sudegusius namus bei automobilius.

Ugniagesiai apie savaitę gesino ugnies židinius po beprecedenčio ugnies siautėjimo aplink Atėnus. Dėl visą Europą alinančios sausros kilę gaisrai užklupo vasarotojų pamėgtus pajūrio kaimus ir siautėjo taip įnirtingai, kad dauguma išsigelbėjusių žmonių vos spėjo kaip stovi pulti į jūrą. Išgyvenusieji pasakoja apie siaubingas scenas, įskaitant atvejus, kai savo namuose gyvos sudegė ištisos šeimos.

Vietinė žiniasklaida rašo, kad paskutinę liepos savaitę Graikija buvo pragare.

Europą alina karščiai ir niokoja gaisrai

Karštis ir sausra nepaliauja kankinę ir kitų Europos miestų. Kaip skelbia „Buisiness insider“, Madride, Paryžiuje, Amsterdame, Frankfurte, Stokholme liepos pabaiga atnešė didžiausius šių metų karščius. Vokietijos Hanoverio oro uostas net atšaukė skrydžius, nes prognozuojama, kad šioje šalyje oro temperatūra gali siekti 38 laipsnius karščio. Tiesa, Švedija dėl rekordus mušančio karščio ir stichinės sausros jau turėjo didelių nemalonumų: daugiau nei 100 žmonių miškingose vietovėse turėjo palikti savo namus dėl maždaug 80 gaisro židinių Švedijos miškuose. Nors švedų ir aplinkinių šalių (taip pat ir Lietuvos) ugniagesių pajėgos per kelias dienas sumažino gaisrų skaičių iki 20, skaičiuojama, kad šalyje išdegė mažiausiai 25 tūkst. hektarai miškų.

Karščiai Švedijoje yra labai retas reiškinys, paprastai čia dominuoja švelnus klimatas, todėl vietiniai nėra įpratę prie tokių didelių gaisrų. Kaip teigė vietos valdžia, tokiai stichinei nelaimei šalis nebuvo pasiruošusi, todėl ieškojo pagalbos ir pajėgų kitose valstybėse.

Didžioji Britanija skelbia, kad tokių didelių ir taip ilgai trunkančių karščių šalyje nebuvo nuo 1976 – ųjų. Šalyje taip pat labai sausa, per visą liepos mėnesį Didžiojoje Britanijoje, pasak vietinių gyventojų, lietaus būta tik kelis kartus ir labai mažai. Nuotraukose, kurios darytos iš palydovo, matyti, kaip šalis iš žalios virsta ruda.

Dar viena Šiaurės valstybė – Norvegija, taip pat fiksavo karščių rekordus dar gegužės mėnesį, o liepą šioje šalyje gesinta net 40 miško gaisrų židinių, kurie sukelti karščio ir sausros.

Miško gaisrai neaplenkė ir Suomijos. Keli miško gaisrų židiniai gesinti Suomijos šiauriausiame regione, Laplandijoje, kur išdegė 6 hektarai miško, esančio netoli visiems gerai žinomo Kalėdų senelio kaimelio (angl. Santa Claus village).

Kliuvo ir Pietų šalims. Viduržemio jūroje esančioje, Ispanijai priklausančioje Maljorkos saloje liepos pabaigoje dėl sausros kilęs gaisras sunaikino apie 5 hektarus salos teritorijos, daugiau nei 100 vietinių gyventojų teko kuo skubiau evakuoti iš savo namų.

Šiuo metu ekstremalią padėtį yra paskelbusi ir Kalifornija, kurią niokoja gaisrai. Sudegė dešimtys namų Šastoje, Kesike ir vakarinėje maždaug 92 tūkst. gyventojų turinčio Redingo dalyje. Situacija chaotiška, nes Redingo gyventojai, kurie buvo perspėti labai vėlai, bandė evakuotis. JAV žiniasklaida pranešė, kad ugnis buvo išplitusi mažiausiai 60 tūkst. ha plote. Iš viso užfiksuota 14 gaisro židinių.

Tiesa, žvelgiant į karščio, sausros ir gaisrų alinamą pasaulį, toli dairytis nereikia – Lietuvos kaimynę Latviją liepos pabaigoje beveik savaitę siaubė gaisrai. Gesintas didelis miško ir durpyno gaisras Talsų regiono Valdgalės apygardoje. Kaip skelbia „Business insider“, per beveik savaitę Latvijoje išdegė apie 1 tūkst. ha miškų. Dėl miško gaisro dūmų buvo evakuota 70 netoliese esančio Stiklių kaimo gyventojų. 50 žmonių evakuotis atsisakė.

Vasara, verta būti įrašyta į pasaulio istorijos puslapius

Stichinė sausra ir nepakeliamas karštis nepaleidžia ir Lietuvos. Skaičiuojama, kad beveik du mėnesius (gegužę – birželį) mūsų šalyje nebuvo lietaus. Laimei, oficialiai paskelbus, kad Lietuvoje – stichinė sausra ir aukščiausio lygio miško gaisrų pavojus, gamta mūsų šalį apdovanojo lietumi. Tačiau po drėgnesnių dienų šalį ir vėl užplūdo karštis ir sausra. Anot klimatologų, šios vasaros karščiai muša šalies rekordus.

Vilniaus universiteto (VU) Geomokslų instituto doktorantas klimatologas Justinas Kilpys GRYNAS.lt sako, kad ši vasara tikrai įeis ir į Lietuvos, ir į viso pasaulio istoriją.

„Ši vasara tikrai išskirtinė savo pavojingais meteorologiais reiškiniais. Ir ne tik karščius reikia akcentuoti, bet ir potvynius, pavyzdžiui, vienas didžiausių potvynių šiemet buvo Japonijoje, kur nusinešė daugiau nei 200 žmonių gyvybių. Šiuo metu toje pačioje Japonijoje – kaip ir beveik visame pasaulyje – karščio bangos. Ar tai bus labiausiai išskirtiniai metai – pasakyti sunku, tačiau, manau, jie tikrai įeis į dešimtuką rekordiškai šiltų metų su gausybe ekstremalių reiškinių“, – pasakoja J. Kilpys.

Klimatologas pabrėžia, kad per pastaruosius 15 metų Lietuvoje jau būta tokių reiškinių, kai savaitę šalyje laikosi 30 laipsnių karštis. Tokie orai kartojasi maždaug kas 3 – 4 metus. Jau savaitę Lietuvoje fiksuojama 30 – 33 laipsnių karščiai, ir jie tęsis dar ir šią savaitę.

„Lietuvai tai yra labai daug. Mūsų šalyje apskritai iki 2000 metų 30 laipsnių temperatūra pasitaikydavo tik kas kokius trejus metus, o vėliau, per pastaruosius 18 metų, tokia temperatūra pasiekiama beveik kasmet, ilgai trunkantis 30 – 33 laipsnių karštis mūsų geografinei platumai tikrai nebuvo būdingi“, – akcentuoja mokslininkas.

Gaisrai Kalifornijoje
Gaisrai Kalifornijoje
© AP / Scanpix

Mokslininkai apie tai jau kalbėjo

Vis dėlto klimatologas J. Kilpys primena, kad tai, kas dabar darosi visame pasaulyje, jau buvo prognozuota. Tokie karščiai, potvyniai, gaisrai klimatologams, hidrologams ir kitiems apie klimato kaitą ir jos padarinius kalbantiems mokslininkams nėra naujiena.

„Visi šie reiškiniai jau buvo prognozuoti. Buvo prognozuojama, kad, keičiantis klimatui, tokių ekstremalių reiškinių tik daugės. Tai yra susiję su pokyčiais atmosferoje. Dabar pasaulyje daug kalbama apie tai, kad keičiasi atmosferos sraujymės. Tai yra tokie labai stiprūs vėjai, kurie pučia maždaug 10 – 15 km aukštyje – tokiame, kur skraido lėktuvai – ir tie stiprūs vėjai veikia kaip konvejeriai: sraujymės atneša skirtingas oro mases į mūsų regioną ir į kitus regionus. Anksčiau, dar kai buvo didžiuliai temperatūros skirtumai tarp Arkties, Šiaurės poliaus, ir Pusiaujo, tai dominavo sraujymės iš vakarų į rytus. Būdavo pakankamai pastovūs vėjai, kurie atneša pastovius orus. Dabar sraujymės pradėjo vingiuoti ir kartais pučia iš šiaurės į pietus, kartais iš pietų į šiaurę. Šiuo metu visa Europa, jau kelias savaites yra veikiama sraujymių iš pietų, todėl mes turime tokius karštus ir drėgnus orus. Mums atneša tropinę oro masę“, – dabartinius reiškinius pasaulyje aiškina J. Kilpys.

Mokslininkas išskiria šių metų gegužės mėnesį, kai daug kur pasaulyje susidarė sausros. Nors vėliau kai kur šiek tiek palijo, katastrofiškai išdžiūvusių miškų tai neišgelbėjo. Per pasaulį šiuo metu vilnija miško gaisrų banga.

„Miškai išsausėję dėl gegužės mėnesio, kuris visoje Europoje buvo rekordinis dėl sausros ir karščio, kai kur kritulių gegužės mėnesį visai nebuvo. Birželį ir liepą kritulių buvo daugiau, tačiau miškų gaisringumas yra didelis ir tą matome beveik visoje Europoje“, – aiškina J. Kilpys.

Miško gaisrų pavojus išlieka ir Lietuvoje

Akivaizdu: šį kartą klimato kaita smogė negailėdama. Gamta dar kartą įrodė, kad yra daug galingesnė už bet kokią civilizaciją. Klimatologas J. Kilpys sako, kad nieko geresnio ateityje tikėtis negalime. Anot jo, mes turėsime prisitaikyti prie gamtos, o ne ji prie mūsų, kaip buvo iki šiol.

„Tai, ką matome, taps įprasta. Klausimas, kaip mes išmoksime su tuo gyventi. Kaip prisitaikysime prie tokių ekstremalių oro pokyčių. Vėlgi, nereikia tikėtis, kad kiekviena vasara bus tokia karšta. Pavyzdžiui, pernai Lietuvoje buvo lietinga ir vėsi vasara, šiemet turime permainingą vasarą. Ilgalaikės klimato prognozės rodo , kad karštų orų tikimybė didės, o šaltų vasarų mažės, bet jų vis tiek kartas nuo karto pasitaikys“, – pasakoja mokslininkas.

Pragariškos liepsnos Lietuvos pašonėje: didžiulis pavojus gresia ir mūsų šaliai
© DELFI / Orestas Gurevičius

Šiuo metu, kaip informuoja VĮ Valstybinė miškų urėdija, Lietuvoje vyrauja vidutinis miškų gaisringumas. Sausiausia ir didžiausias gaisrų pavojus (4 klasės iš 5 galimų) vyrauja Biržų, Radviliškio ir Kėdainių rajonuose.

Miškų gaisringumas
Miškų gaisringumas
© VĮ Valstybinė miškų urėdija nuotr.

Miškininkai įspėja, kad Priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo 30 iki 50 eurų ir baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 90 iki 170 eurų. Miško naikinimas arba žalojimas jį padegant arba nerūpestingai elgiantis su ugnimi, taip pat kitoks miško gaisrą arba jo išplitimą sukėlęs priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą asmenims nuo 560 iki 1200 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – 1200 iki 2300 eurų.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Tenesio viešbutyje maisto ieškantis lokys tapo interneto sensacija

Internete žaibiškai išpopuliarėjo vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas rudasis lokys ,...

Šiurpi liūtų šeimos drama: patelė pribaigė savo jauniklių tėvą (33)

Indianapolio zoologijos sodo darbuotojai skelbia tragišką žinią – liūto patelė pribaigė savo...

Vilkus tiriantys mokslininkai: jei nemedžiosime, turėsime didelių problemų (324)

Spalio 20 d. įsigalios aplinkos ministro Kęstučio Navicko įsakymas dėl vilkų sumedžiojimo...

Ruduo atskleidė gamtos grožį: žavingai nuspalvino Lietuvos piliakalnius (15)

Auksinis ruduo atskleidžia piliakalnių grožį, nuo kurių atsiveria kerintys vaizdai – saulės...

Londono zoologijos sode liūtai mėgavosi rudeniu

Ketvirtadienį (spalio 18 d.) Londono zoologijos sodo liūtai pademonstravo, kad niekas negali...

Top naujienos

Ekonomistai mala į miltus naują pensijų reformą: tokios sistemos nerastume niekur į Vakarus nuo Berlyno sienos (238)

Nuo kitų metų startuoja pensijų kaupimo pertvarka. Kam ji naudinga? „Delfi Dėmesio centre“...

Vaiko teisių tarnybos vadovė: kauniečių šeimos berniukas buvo mušamas rykštele (279)

Du vienos kauniečių šeimos vaikai perkelti į laikinąją globą po to, kai mama per...

Čempionų lyga: „Juventus“ laimėjo Mančesteryje, Romoje – incidentas metro, sužeistieji ir CSKA fiasko (7)

Trečiadienio vakaras UEFA Čempionų lygoje buvo karštas. Sužaistos aštuonerios trečio grupių...

Širinskienės klausimas konservatorei: kurioje vietoje čia yra visuomenės teisė žinoti? (347)

Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų ( TS-LKD ) partijos atstovei Radvilei...

Orai: talžys vėjai, būkite atsargūs! (4)

Šiąnakt pradės stiprėti šiaurės vakarų vėjas: vakariniuose rajonuose gūsiai sieks 15–20...

Kaip atrodo pigiausiai parduodami būstai Lietuvos didmiesčiuose (53)

Didmiesčiuose šiuo metu tikrai nestinga būstų pasiūlos, tačiau jiems įsigyti kartais...

Paaiškino, kodėl kauniečių šeima tarnyboms sukėlė įtarimų: rimtų klaidų padarė abi pusės (1132)

Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Augienė atskleidė daugiau aplinkybių apie...

Elle ir Žilvinas Grigaičiai pirmą kartą pasirodė kartu po santykių krizės: pora švenčia gyvenimą (72)

Antradienio vakarą Vilniaus širdyje žinomi žmonės rinkosi į atsinaujinusio žurnalo...

Tyrimas parodė: seksas su buvusiu partneriu netrukdo atsigauti po išsiskyrimo (24)

Tūkstančius kartų girdėjote įspėjimą, kad po išsiskyrimo to daryti nederėtų, tačiau seksas...

Kaip Agnės Jagelavičiūtės padiktuotą aprangos kodą interpretavo vakaro svečiai (29)

Kaip apsirengtumėte į vakarėlį, kurio aprangos kodas – fashion animal ? Savo interpretacijas...