Potvynis slūgsta, jo pasižiūrėti vyksta daug smalsuolių

Aštuntą valandą ryto Šilutės kraštą pasiekė džiugios žinios - Nemuno žemupyje užfiksuota potvynio slūgimo pradžia.

Nuo gruodžio 27-osios su atlydžiu prasidėjęs Nemuno vandens lygio kilimas vos per savaitę,iki sausio 4-osios , nuo 2,2 metro gylio upės baseiną ties Rusne pakėlė iki maksimalaus 3,87 metro gylio.

Naktį iš ketvirtadienio į penktadienį buvo beveik metru viršyta stichinio lygio (2,90 metro) riba, o šiąnakt po vidurnakčio įvykio esminis lūžis.

„Nemunas, pasiekęs savo kilimo piko viršūnę – 3,87 metro - per kelias valandas nuo išnaktų iki šios dienos 12 valandos ėmė kristi. Nuo vakar vakaro – apie ketvirtį metro, tai aiški hidrologinės situacijos grafinė kreivė žemyn, viltingas ženklas. Nors ledų sankamša paskutiniuose kilometruose iki žiočių dar yra įstrigusi, bet vis tiek pamažu upės vandens masė ją judina“,- žurnalistei situaciją komentavo Šilutės hidrometeorologijos tarnybos hidrologė Ramutė Bučinskienė.

Išvažinėjęs Rusnės salą, apžiūrėjęs Atmatą, Pakalnę ir Skirvytę, Nemuno deltos regioninio parko ekologas Robertas Kubilius vidurdienį taip pat fiksavo atoslūgio ženklus. Nes ant kelio į Rusnę užlieto potvynio aukštis krenta, atrodo, dar šį vakarą jis gali nusekti iki 80 metrų ir žemesnio lygio, kad būtų vėl atnaujintas automobilių perkėlos darbas. Dėl didelio gylio jis buvo nutrauktas prieš 19 val.

Paskutinės ledų sankamšos, kuri žemiau Rusnės miestelio užstrigdė maždaug penkių kilometrų vagos ilgį , potvynis dar neįveikė. Ledai užstrigo maždaug nuo Aukštumalos upės atšakos žiočių ir tęsiasi beveik iki įplaukos į Krokų lankos ežerą. Ji, beje, jau laisva nuo ledų, kaip ir Minijos žiotys.

„Ir Atmata visu trijų kilometrų ilgiu nuo Uostadvario švyturio iki Kuršių marių banguoja laisvai, į krantus subloškusi ledų sąvartas. Tik aukščiau įstrigusios ledų sangrūdos nėra jėgos pajudinti. Lietūs sustojo, tirpsmo vandens nėra, o ir tą šaltis stingdo. Jei tebeveiktų kažkada turėtas Vandens kelių direkcijos ledlaužis, jis kaip mat suardytų paskutinę ledų užtvarą, nors ji ir ilga – 5 kilometrai per upės ilgį ir plotį. Jis potvynio slūgimui atvertų paskutinę kliūtį“,- kalba vietos žmonės.

Belieka kliautis gamta, kuri gal nebus parengusi liūdnojo scenarijaus - nesustingdys speigais tos paskutinės ledų sangrūdų užtvaros, kol ji neišgarmėjo į marias. „Mariose ledonešis juda, Atmatos žiotys laisvos, situacija jau blogėti nebeturėtų“, - tai hidrologės R.Bučinskienės žodžiai.

Šiandien pažiūrėti potvynio, nutvieksto saule ir besitęsiančio maždaug 100 kilometrų ilgiu ir kelių kilometrų pločiu nuo Jurbarko rajono ribos iki Kuršių marių, važiuoja daug žmonių.

Apie 35 tūkstančiai hektarų teritorija slūgso po vandeniu, per 30 sodybų gyventojai yra tapę potvynio įkaitais, bet žmonės nesiskundžia ir užuojautos iš nieko neprašo.

Jie savo dalią per amžius išmoko nešti ant savo pečių oriai, nedejuodami.