Parko vizijoje – moderno laikų kraštovaizdis

18 mln. litų kainuosiančią rekonstrukciją Vilniaus savivaldybė žada baigti iki šių metų pabaigos. Taigi kitą pavasarį sužaliuosiantis Bernardinų sodo pavadinimą susigrąžinęs parkas, miestiečių vis dar vadinamas Sereikiškių, turėtų atrodyti visiškai kitaip. Ar geriau – yra įvairių nuomonių.

Šiuo metu medžių kirtimas jau baigtas. Dalis nukirstų medžių – „sergantys“, kiti, vyriausiojo miesto architekto, įmonės „Vilniaus planas“ vadovo Mindaugo Pakalnio teigimu, neturėjo estetinės vertės ir užstojo vertingiausius parko medžius, pavyzdžiui, ąžuolus ar buvo suardę anksčiau parke buvusį atvirų ir uždarų erdvių žaismą. Artimiausiu metu ketinama gydyti dalį medžių bei rauti kelmus.

Anot istorinių šaltinių, reprezentacinis miesto parkas čia buvo nuo senų laikų. Teigiama, kad iš pradžių tai buvo šventos pagonių girios, o kai XVIII a. pabaigoje prie Vilnios įsikūrė Bernardinų vienuolynas, vystėsi parkas.

XIX a. pabaigoje pagal dailininko A. Strausso projektą čia buvo įrengtas landšaftinio, arba moderno, tipo parkas. Aiški, bernardinų vienuolių suformuota parko struktūra pakeista įvairesnių linijų takais, atsirado visi to laikotarpio europiniams parkams būdingi elementai – tvenkiniai, fontanai, gėlynai, alpinariumai, apžvalgos kalnelis su belvederiu, muzikos paviljonas orkestrui. Toks parkas, kaip rodo istoriniai šaltiniai, išliko iki pat Antrojo pasaulinio karo.

Stalinizmo laikotarpiu buvo madingas neoklasicizmas. Jo įtakoje, kaip ir kituose Rusijos miestuose, atsirado plati alėja, tapusi parko ašimi. Alėjos pabaigoje stovėjęs J. Stalino paminklas, žinoma, nuverstas, tačiau tuo metu suprojektuoti gėlynai išlikę iki mūsų dienų.

„Šiuo metu parke visiškai sunykusi atvirų ir uždarų erdvių sistema. Juk parkas – ne tik medžiai, bet ir pievelės, saulėtos vietos, pavėsiai ir visa kita. Sovietmečiu parkas praktiškai buvo prižiūrimas tik talkų metu, kai žmonės spontaniškai sodindavo medžius, kur tik pamatydavo laisvą vietą. Todėl jo vaizdas tapo mėgėjiškas, buvusi vertė dingo“, - teigė M. Pakalnis.

Anot jo, po ilgų diskusijų nuspręsta atkurti buvusį A. Strausso parko projektą su apvalia aikšte centre dabartinės alėjos pabaigoje, fontanu ir muzikos paviljonu joje, botanikos sodu, o palei vienuolyno sieną simboliškai bus pažymėti viduramžių laikų daržai su tuo metu vienuolių puoselėtais augalais.

Atkūrus buvusį takų tinklą, ketinama sodinti vadinamąją parterinę augmeniją, kurios šiuo metu parke praktiškai neliko. Anot M. Pakalnio, yra atskiras augalų sodinimo planas, pagal kurį bus sodinami krūmai, mažesni medžiai ir gėlynai. Želdynus sulig žmogaus ūgiu planuojama išdėstyti 2-3 aukštais. „Tam ir reikėjo kirsti medžius, kad į parką įleistume daugiau saulės. Per viršutinį sluoksnį negali augti parterinis, kuris būtinas ladšaftinio parko atributas. O kai vienas šalia kito stovi daug medžių, nė vienas atskiras medis nėra gražus. Tai jau nėra parkas“, - tikino architektas.

Šiandien gan neblogai išlikęs senasis parko išplanavimas prie buvusių tvenkinių. Ant čia esančio kalnelio bus atstatytas beldeveris, atnaujinamas alpinariumas, o išbetonuotos tvenkinių vietos paverstos gyva vandens ekosistema.

XIX a. parke buvo net trys oranžerijos – sauso, vidurinio ir tropikų klimato augalams. Ateityje tikimasi atkurti bent vieną. „Tuomet galėtų atsirasti ir žiemą veikianti kavinė ar restoranas, kaip, pavyzdžiui, Kretingos istorinėje oranžerijoje. Kol kas planuojame tik laikinus statinius – prie parko vartų bus vasarą veikianti arbatinė“, - pasakojo architektas.

Taip pat planuoja įrengti tris vaikų žaidimo aikšteles. Dvi iš jų – patiems mažiausiems, vidutinio amžiaus vaikams – bus ten, kur ir dabar. Atskira paauglių aikštelė atsiras atokiau – prie vienuolyno sienos. Toje vietoje, kur dabar mėgstama žaisti šachmatais, netoli tvenkinių, bus šachmatų aikštelė su didele lenta ir stilizuotais šachmatais bei su suoliukais savoms lentoms. Dar viena nauja aktyvaus poilsio vieta – petankės aikštelė.

Kraštutinės specialistų nuomonės: kirsti daugiau arba nekirsti nieko

Šis jau patvirtintas ir pradėtas įgyvendinti projektas specialistų vertinamas nevienareikšmiai. Anot M. Pakalnio, pagrindinės diskusijos vyko dėl plačiosios alėjos – kirsti ją žyminčius medžius ar visgi palikti šį sovietmečio reliktą. Taip pat buvo labai ekstremalios nuomonės ir dėl viso parko rekonstrukcijos. Vieni specialistai teigė, kad kirsti reikia dar daugiau medžių, o kiti buvo įsitikinę, kad visą parko augmeniją, kuri yra dabar, būtina išsaugoti.

M. Pakalnio teigimu, po diskusijų dauguma ekspertų visgi pritarė esamam rekonstrukcijos planui. Tuo tarpu buvęs Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos pirmininkas Alvydas Žickis praėjusių metų pabaigoje išplatino pranešimą, kuriame teigiama, kad sąjunga planui nepritarė – jis buvo grąžintas tobulinti, tačiau pas ekspertus daugiau negrįžo.

Pasak architekto, dar prieš keletą metų sąjunga pritarė istorinės Botanikos sodo vietos formavimui ir pietinės želdyno dalies rekonstrukcijai bei pagrindinės alėjos ir kitų menkaverčių želdinių šalinimui, siekiant atverti perspektyvas ir sudaryti geresnes sąlygas vertingiems želdiniams. Daugiausia abejonių sukėlė tako prie pagrindinio įėjimo iš Barboros Radvilaitės gatvės iškraipymas. Pasiūlyta daugiau atsižvelgti į esančių takų struktūrą ir išorines traukas. Taip pat pažymėta, jog pernelyg susmulkintos želdyno erdvės, pasiūlyta daugiau atverti Vilnios šlaitus ir pakrantę.

Buvo ir tokių nuomonių, kad atkūrus senąjį parką Vilnius iš tiesų turėtų svarbų meno istorijos eksponatą. Kita vertus, nors pagarba praeities kūrybai yra labai kilnus dalykas, šiuo konkrečiu atveju, kai tvarkoma dvigubai didesnė teritorija, galima būtų kalbėti apie praeities formų respektavimą tik pietinėje miesto sodo dalyje. Kitoje teritorijoje reikėtų galvoti apie prasmingą parko šiandieninį panaudojimą ir šio seno želdyno modernizavimą.

Anot dabartinės sąjungos pirmininkės Vaivos Deveikienės, iš tiesų Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjunga nėra suformavusi bendros nuomonės dėl projekto. „A. Žickaus išsakyta nuomonė – jo asmeninė. O sąjungoje visokių buvo diskusijų, kiekvienas ekspertas turi savo nuomonę, taigi vieninga nuomonė kaip ir nesuformuota. Negalėčiau jos išdėstyti“, - sakė architektė.

Aktyvios visuomenės diskusijos dėl parko rekonstrukcijos vyksta ir socialiniame tinkle „Facebook“. Čia susidarė beveik 2 tūkst. žmonių turinti grupė, nusiteikusi prieš parko rekonstrukciją. Anot jų, nereikia čia nei rožynų, nei krūmynų, o tiesiog švarios teritorijos, kurioje žmonės galėtų atsipūsti natūralios gamtos prieglobstyje. Dalis žmonių nuogąstauja, kad aptvertas ir naktį rakinamas parkas
praras viešos vietos statusą, kiti netiki, kad skaidriai bus panaudoti ES struktūrinių fondų milijonai.

„Atkūrimas to, kas galbūt buvo, o gal ir nebuvo, pas mus apskritai jau tapęs norma: po Valdovų rūmų seka ne tik Sereikiškių parkas, bet, ir Kauno Pilis... O kiek tokių „projektų“ bus dar ateity?“ - piktinosi vienas iš grupės dalyvių.

Kita vertus, yra ir tokių nuomonių, kad seniai reikėjo atsikratyti sovietmetį primenančių ženklų, o kertami medžiai pasodinti kaip tik tuo laikotarpiu. Bet kuriuo atveju tiek internete vis dar pasirodantys kvietimai rinkti parašus dėl darbų sustabdymo ar piketavimo, tiek pasisakymai „už“ jau nieko nelemia – darbai prasidėjo.

Foto albume – parko rekonstrukcijos planai ir pavyzdžiai iš kitų Europos parkų, kuriuose išliko moderno stiliaus elementai:

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt