Problema, kad be vizos į Baltarusiją nepateksi, tad mažas pajamas turintiems žmonėms ir toliau teks pažeidinėti viešosios tvarkos taisykles – augintinius apraudoti ir paslapčia laidoti po balkonais, krūmais, miškeliuose.
DELFI kalbinti vilniečiai pasakojo įvairiausiai būdais sprendžiantys šią problemą. Vieni laidoja soduose, kiti, kai niekas nemato, užkasa parkuose ar užmiestyje. Tačiau bene daugiausia problemų kyla, jei gyvūnas nugaišta žiemą, o šeimininkai neturi nei automobilio, kuriuo galėtų nuvažiuoti į atokesnę vietą, nei paprasčiausio kastuvo, kuris mieste kaip ir nereikalingas.
Įšalusią žemę kasė šaukštais
„Kai nugaišo dukters jūsų kiaulytė, jai buvo tikra tragedija. Tačiau, kol grįžau iš darbo, ji jau buvo gyvūnėlį įdėjusi į „karstelį“ – batų dėžutę. Verkdama karpė popierines gėles, nes žiemą tikrų nebuvo, ir paprašė, kad gražiai palaidotume. Mane suėmė siaubas, kaip ir kur reikės iškasti duobę, namuose net kastuvo neturim, tad paėmėm porą šaukštų ir senamiesčio kalnelyje bandėme jais atkasti sniegą ir prakrapštyti įšalusią žemę“, – prisiminė mama.
Viskas baigėsi tuo, kad dėžutė su gyvūnėlio kūneliu buvo pakasta po sniegu. Parvedusi dukrą, moteris po kiek laiko grįžo paimti dėžutės ir su visu gyvūnėliu išmetė į konteinerį.
Kita vilnietė pasakojo, kad kaime, kai nugaišdavo gaidys ar koks kitas naminis gyvūnas, jie su seneliu eidavo už daržinės. Kol senelis į gėlėmis išklotą duobę dėdavo „velionį“, ji pūsdavo dūdą. „Būdavo visas ritualas. Tačiau, kaip dabar pagalvoju, jis padėjo po truputį suprasti, kas yra mirtis ir kad kiekvienas gyvis atėjus laikus miršta ir turi būti gražiai palaidotas“, – pasakojo finansininkė.
Dabartiniai vaikai taip pat prisigalvoja visokių ritualų, savaip papildo senas paukštelių ir kitų gyvūnėlių laidojimo tradicijas. Žaidimų aikštelių pakraščiuose įrengia kapus, kuriuose, dažnai su „kunigo“ palaiminimu, amžino poilsio atgula negyvos zylutės, pelės, kiti kieme rasti nugaišę smulkūs gyvūnai. Tačiau akivaizdu, jog didesnio augintinio taip paprastai nepalaidosi.
Platina pavojingas ligas
„Mieste būtinai reikalingos legalios gyvūnų kapinės“, – įsitikinusi viešosios įstaigos „SOS gyvūnai“ savanorė Orinta Valiūnienė. 15 kilometrų atstumu nuo Vilniaus centro esančioje Liudvinavo gatvėje kapinėms numatyta vieta, Orintos nuomone, puikiai tinkanti šiam tikslui, tačiau sklypą reikia sutvarkyti, įrengti takus, nuorodas, kad vilniečiai ją rastų.
„Paprasti žmonės, ypač pagyvenę, kurie dievina savo gyvūnus, jiems nugaišus turi bėdą. Gyvenantys daugiabučiuose, keliauja į artimiausią miškelį užkasti. Gerai, jei gyvūnas krito nuo senatvės, o jei sergantis? Palaidoti tokį pavojinga, nes bet kur užkastus šunis ir kates išsikasa kiti gyvūnai, kurie gali ne tik patys nuo jų užsikrėsti, bet ir tarp žmonių platinti pavojingas ligas“, – atkreipė dėmesį savanorė.
Močiutės ilgiau gyventų
O. Valiūnienė priminė, jog dažnam žmogui gyvūnas – kaip šeimos narys ir į tai reikėtų atsižvelgti. „Manau, kad tos visos močiutės ilgiau ir sveikiau gyventų žinodamos, kad jų mylimas augintinis ramiai ilsisi kapinaitės ir jos gali nuvažiuoti jo aplankyti“, – mano savanorė.
Vilniaus savivaldybės Miesto plėtros departamento direktoriaus pavaduotojos, Žemės duomenų administravimo skyriaus vedėjos Raimondos Rudukienės teigimu, savivaldybė gyvūnų kapinėms yra numačiusi 4,5 hektaro ploto sklypą Panerių seniūnijoje, atokioje Liudvinavo gatvėje.
„Sklypo dokumentai perduoti Vilniaus apskričiai, su kuria turėtų būti pasirašyta žemės panaudos sutartis. Prieš sudarant sutartį, apskritis privalo registruoti sklypą savo vardu, tačiau negali to padaryti dėl to, kad neturi pinigų“, – aiškino savivaldybės atstovė.
Vis dėlto, didžiausias trukdys net ne pinigai, o „kaip išsispręs, kam bus perduotos žemės funkcijos, nes apskritys nuo liepos 1 dienos naikinamos“.
„Neturiu ko daugiau pasakyti šiuo klausimu, nes iki šiol nepriimtas Žemės įstatymas, kuriuo remiantis bus sprendžiama, kam, naikinant apskritis, perduoti žemės funkcijas“, – sakė R. Rudukienė.
Nelegaliose kapinėse laidoti draudžia
Paklausta, kur daugiabučiuose gyvenantiems ir savo žemės neturintiems žmonėms laidoti augintinius, savivaldybės atstovė neturėjo ką pasiūlyti, tačiau pabrėžė, jog nelegalios kapinės, kurios šiuo metu veikia prie Televizijos bokšto ir prie Šilo tilto Žirmūnuose, tam netinka.
„Kapinės turi savo reikalavimus, kad aplinkui tam tikru atstumu nebūtų namų. Karoliniškėse, kur laidojami gyvūnai, iš viso yra bendro naudojimo žemė, kuri skirta pasivaikščiojimams, tad toje vietoje negali būti kapinių“, – įsitikinusi R. Rudukienė.
„Kai bus įregistruotas kapinėms skirtas sklypas, turės būti parengtas kapinių projektas, sutvarkyta vieta, o paskui dėl įkainių, vienam gyvūnui laidoti skirto ploto spręs savivaldybė“, – sakė savivaldybės atstovė, tačiau kada planai virs darbais neprognozavo.
„SOS gyvūnų“ savanorės O. Valiūnienės nuomone, kol mieste nėra legalių kapinių, nereikėtų bausti žmonių, kurie nelegaliai laidoja savo augintinius, nes „jie neturi kitos išeities, valstybė apie tai dabar mažiausiai galvoja, nors reiktų“.
Pradėjo statyti gyvūnų viešbutį
Kaip pranešė vienas Baltarusijos elektroninių dienraščių, Minske planuojamos atidaryti šunų kapinės bus mokamos. Čia numatoma teikti visas ritualines paslaugas, svarstoma gyvūnų kremavimo galimybė.
Kaip pripažino už kapines atsakingas pareigūnas, kremavimu Baltarusijos sostinėje užsiimta ir anksčiau. „Nors tai – labai brangi paslauga, jei gyvūnų savininkai norės, mes ją teiksim“, – sakė Baltarusijos žiniasklaidai naujieną komentavęs Vladimiras Rentovičius.
Pasak jo, birželį Minske prasidės ir 155 vietų gyvūnų viešbučio statyba, kuri truks dvejus metus. Objektui naudojamos gyvūnų savininkų mokesčių lėšos.
