Per kaitrą – agresyvesnės gyvatės ir plėšrūs gyvūnai

 (49)
Kaitra didina gyvačių ir kitų gyvūnų aktyvumą. Ir nors šis reiškinys Lietuvoje plačiau netyrinėtas, biologas Almantas Kulbis DELFI patvirtino, jog su karščiais siejamas plėšrūnų agresyvumas – ne mitas.

„Į mus kreipėsi jau keliolika nuo gyvačių nukentėjusių žmonių“, – antrino Apsinuodijimų informacijos ir kontrolės biuro gydytojas-toksikologas Robertas Badaras, pabrėždamas, jog gyvačių įkirsti žmonės rizikuoja sveikata ir net gyvybe, jei vadovaujasi ne medikų patarimais, o nuogirdomis.

Negalima užveržti galūnių

„Vis dar pasitaiko nedovanotinų klaidų, kai gyvačių įkirsti žmonės pas mus atvažiuoja užsiveržę galūnes – šią vasarą jau pora tokių pacientų turėjome. Dėl to žmonėms sutriko kraujotaka, iškilo pavojus netekti kojų, o vienam išsivystė rimtas inkstų nepakankamumas“, – sakė R. Badaras.

Įsitikinimas, jog, įkirtus gyvatei, pažeistą galūnę būtina užveržti, iš įkandimo vietos iščiulpti nuodus ir prideginti, specialisto teigimu, klaidingas.

„Tai darantis žmogus turi būti visiškai garantuotas, kad jo dantys nesugedę ir burnoje nėra žaizdelių. Kitu atveju, jis gali pakenkti ir nukentėjusiajam, ir sau“, – sakė R. Badaras

Įkirtus angiai, gydytojai toksikologai primena geriau nebandyti „liaudies“ metodų, o visų pirma kaip įmanoma labiau atšaldyti sužeistą vietą ir taip sumažinus nuodų skverbimąsi į organizmą skubiai vykti į artimiausią gydymo įstaigą.

Informacija, ką konkrečiu atveju daryti visą parą teikiama nemokamu Apsinuodijimų informacijos ir kontrolės biuro telefonu Vilniuje 2362052.

Painioja su žalčiais

Pasak biologo A. Kulbio, gyvatė yra gyvūnas, kurio aktyvumas priklauso nuo aplinkos temperatūros: šaltyje ji „užmiega“, o kaitroje darosi aktyvesnė.

Sakoma, kad gyvatės gyvena pelkėse, tačiau dažniau jas galima sutikti pelkių pakraščiuose, saulės atokaitose arba kirtavietėse.

„Gyvatė iš esmės neagresyvus gyvūnas ir kanda tik užmynus, imant į rankas ar gąsdinant. Tik tiek, kad karštyje jos aktyvesnės. Kita vertus, per karščius daugiau žmonių laisvalaikį leidžia gamtoje, tad padidėja susitikimų su gyvatėmis tikimybė“, – atkreipė dėmesį biologas.

Vis dėlto poilsiautojai labai dažnai gyvates painioja su nepavojingais žalčiais, kurie mėgsta įsikurti po sodybų pamatais, per karščius lenda po šulinių dangčiais, į kitas vietas.

Bijo visų ropojančių-šliaužiančių padarų

„Su vaikais ką tik grįžome iš gamtos, tai visais atvejais, kai jie šaukė: „gyvatė, gyvatė“, buvo paprasti žalčiai. Retas juos skiria jų nuo gyvačių, dėl to muša – bijo visų šliaužiančių ir ropojančių padarų, kurie kelia nemalonias asociacijas. Žmonės gerokai primiršę senovės lietuvių papročius: seniau užmušti gyvatę ar žaltį buvo didelis nusikaltimas. Dabar tai – kone žygdarbis“, – apgailestavo A. Kulbis.

Gyvatė dar nepriskiriama retiems gyvūnams, tačiau, biologo teigimu, kuo toliau, tuo rečiau ją galima pamatyti.

Gali pulti žmogų

Paklaustas apie užsitęsusios kaitros įtaką kitiems gyvūnams, A. Kulbis pripažino, kad ji ne tik žmonėms kelia diskomfortą.

„Karštis veikia visų gyvūnų medžiagų apytaką. Galimi du variantai – vienų gyvūnų gyvybinė veikla priblėsta, kiti tampa agresyvesni, todėl per karščius plėšrūnai gali greičiau pulti žmogų. Tiesa, dėsningumų, kaip, kas ir kodėl pasielgs gamtoje nėra, jie per mažai tyrinėti, nes pas mus nebūna užsitęsusių karščių“, – sakė gamtininkas.

A. Kulbio įsitikinimu, žmogus gamtoje – ne šeimininkas, o svečias, tad susitikimą su gyvūnais turėtų vertinti kaip gamtos atskleistą paslaptį, išlikti pasyviu stebėtoju ir jokiu būdu netrikdyti, neprovokuoti gyvūnų, o, pamatęs juos, atsitraukti, pasislėpti.

„Reikia mokėti gėrėtis gamta, o ne demonstruoti savo dominavimą, išvydus kad ir tą pačią gyvatę. Jei spėjame ją pamatyti, visada galime pasitraukti, nes gyvatė – ne tokia, kuri pavys, įkąs. Jeigu neimsime pagaliu reguliuoti jos gyvenimo, liksime saugūs ir iš tolo galėsime stebėti, kaip ji šliaužia“, – kalbėjo biologas.

Pietiečiui natūralu, eskimą pražudytų

Gamtininko teigimu, skirtingų platumų žmonės labai skirtingai reaguoja į temperatūros pokyčius. Tai, kas pietiečiui natūralu, eskimą net gali pražudyti.

„Mūsų platumos žmonėms ir gyvūnams karščiai gali sukelti stresines situacijas, o silpnesniems ligas. Šiltų kraštų gyvūnai išmokę taupyti vandenį, gali išgyventi su mažais jo ištekliais, o tai ir yra svarbiausia, nes per karščius ir gyvūnui, ir žmogui svarbu gauti kuo daugiau skysčių, kurių labai greitai netenkama“, – sakė A. Kulbis.

Dauginasi stepių vabzdžiai

DELFI pašnekovo žiniomis, neįprastai karšti orai pražūtingi kai kuriems Lietuvos krašto augalams, nes jie išdžiūva ir nunyksta, tačiau, pvz., stepių krašto vabzdžiams kaitra – palanki.

„Mokslininkai džiaugiasi, karščio nulemtų kai kurių stepinių vabzdžių rūšių populiacijos augimu. Išsivysto nauja jų karta, kuri šiaip, padėjus kiaušinėlius, dėl drėgmės, liūčių neišgyvendavo. Fiksuojamos naujos vadavietės, nors tradicinėms mūsų krašto rūšims toks oras galbūt nėra toks geras“, – komentavo biologas.

Vis dėlto, esminio poveikio Lietuvos florai ir faunai tokie karščiai neturi. „Jie – sąlygiškai trumpalaikiai, todėl nepakeis mūsų gamtos“, – įsitikinęs A. Kulbis.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

SKAITOMUMO INDIKATORIUS

157417893

Tiek kartu perskaityti* visi grynas.lt straipsniai

* Indikatoriuje skaiciuojama, kiek skaitytojai iš viso perskaite publikaciju nuo GRYNAS.lt starto (2010 gruodis)