Šiluma – geriausia sąjungininkė tuoktuvių vilionėms. Praėjusį trečiadienį tvenkinio ledo pakraščiai vos nuo kranto atšuto, atsivėrė žingsnio pločio vandens juosta, o ketvirtadienį iš ten jau pasigirdo tylus gargimas. Varliagyviai atkuto ieškoti porų. Dar po paros jau poravosi.

Pavasaris visu grožiu įsižydėjo krokų darželiuose. Kylančių į saulę tulpių ūgliai - neabejotini žemę užvaldžiusio gyvastingumo liudytojai. Ir bitės, jau sukančios ratus virš žydinčių snieguolių pievoje.

Prie upės ant šakos savo puikybę demonstruoja ryškiaspalvis tulžys. Lyg skraidantis margas pavasarinis pumpuras, neriantis iki vandens paviršiaus ir šaunantis į medį atgal su vabzdžiu snape.

Kielės, neabejotinos pavasario šauklės, bėgioja sutežusio likutinio pievų ledo paviršiumi ir nė kiek nesibaido žmogaus artumo.

Laukinių žąsų, ančių, gulbių, tilvikinių paukščių rūšių – devynios galybės. Visas jų rūšis suskaičiuoti reikėtų labai daug laiko ir labai daug kantrybės. Šimtai tūkstančių šių sparnuočių čia maitinsis iki gegužės.

Pastovėti prie potvynio apsemtų laukų ir pažiūrėti į tirštą ir garsų sparnuočių raliavimą ir raibuliavimą šeštadienį važiavo ir ėjo ir vietiniai, ir atvykę iš toliau gyventojai.

Tuo metu Ventės rage paukščių žiedavimo stoties darbuotojai jau sutiko pirmuosius smalsuolius, kuriems įdomu viskas, kas dabar vyksta Kuršių mariose ir prie jų.

Kaip po žiemos keliamos tinklinės paukščių gaudyklės, kokie paukščiai spėjo į jas per šias pastarąsias naujojo sezono dienas įkliūti, kokių šalių pažymėtais žiedais migrantai parskrido.

V. Jusys
Kelios zylės voratinkliniame tinkle buvo įsipainiojusios su Belgijos, Maskvos, Gdansko ornitologinių stočių žiedais, bet didžiausia staigmena buvo į tinklą užvakar įkliuvusi žvirblinė pelėda.

„Kelios zylės voratinkliniame tinkle buvo įsipainiojusios su Belgijos, Maskvos, Gdansko ornitologinių stočių žiedais, bet didžiausia staigmena buvo į tinklą užvakar įkliuvusi žvirblinė pelėda. Pirmą kartą per mano darbo Ventės rage istoriją taip nutiko“, - sako 50-metis stoties vedėjas Vytautas Jusys.

Lietuvos gamtininkai nuo 2011-ųjų stebi mįslingą šių paslaptingų sutemų mažutėlių pelėdžiukių plitimo protrūkį. Ilgai laikyta itin reta, perinti senuose medžiuose su genių uoksais, dabar ji - jau ne tik sengirių viešnia.

Su saulės laida arba brėkštant jos švilpčiojimą galima išgirsti ir paukštį išvysti ir pamaryje. „Tai į Lietuvos raudonąją knygą įrašyta, Berno konvencijos ir Paukščių direktyvos saugoma rūšis“,- didžiuodamasis netikėta viešnia sako V.Jusys.

Apžiedavo žvirblinę pelėdą ir paleido į laisvę.

Iš viso šiemet Ventės rage jau apžieduota 2352 paukščiai. Šeštadienį ir penktadienį įkliuvo zylės, liepsnelės, karietaitė, erškėtžvirblis, kikilis, dūminė raudonuodegė, juodgalvė devynbalsė, žaliukė, paprastasis nykštukas, baltabruvis, juodasis, giesmininkas strazdai...