Pasijusk grobuonimi! Vaizdo kamera leidžia pažvelgti į pasaulį ryklio akimis

Ar kada nors susimąstėte, kaip atrodytų filmas „Nastrai“ iš ryklio perspektyvos?

Mokslininkai žengė pirmuosius žingsnius ir išbandė novatorišką „peleko kamerą“. Jie teigia, kad prietaisas panašus į lėktuvo „juodąją dėžę“. Prie tigrinio ryklio plaukmens pririšta kamera fiksuoja vaizdą, kurį regi gyvūnas, o tuo metu specialūs davikliai nustato jo buvimo vietą bei greitį.

Projektą įgyvendinantys Havajų Manoa ir Tokijo universitetų mokslininkai tikisi, kad filmuota medžiaga suteiks jiems naujų žinių apie ryklių gyvenimą ir tiksliai atskleis šių plėšrūnų medžiojimo ypatumus.

„Šie prietaisų paketai yra panašūs į skrydžio duomenų registratorius, tiesiog pritaikyti rykliams. Jie mums leidžia įvertinti daugelį dalykų, kurių negalėjome apskaičiuoti anksčiau. Ši kamera atskleidžia, ką gyvūnai veikia, kur plaukia, kaip tai daro ir teikia atsakymus į kitus, ilgai ramybės neduodančius, klausimus“, – teigia Havajų jūros biologijos instituto tyrėjo asistentas Carl Meyer.

Prietaisai grobio pasisavinimą ir virškinimą fiksuoja elektrinių matavimų pagalba. Tai padeda mokslininkams suprasti, kur, kada ir kiek rykliai bei kiti plėšrūnai maitinasi. Visa tai reikalinga, norint suprasti ryklių ekologinį vaidmenį vandenyne.

Naudojant daviklius ir vaizdo fiksavimo įrangą, mokslininkai jau turi ryklių gyvenimo vaizdų, kuriuose jie bendrauja su kitomis žuvimis bei naršo jūros dugne.

Projekto autoriai taip pat nustatė, kad rykliai plaukia naudodami jėgą daug dažniau nei lengvai sklęsdami vandenynu, priešingai nei buvo manyta anksčiau.

O giliavandeniai rykliai plaukia daug lėčiau, palyginus su sekliųjų vandenų rūšimis.