Omarai – mėgiamas jūros gėrybių gurmanų patiekalas. Nors jų kasdien sugaunama dešimtimis tūkstančių tonų – išnykimas jiems negresia. Tarp tokio didelio laimikio kiekio visuomet pasitaiko ir įvairių anomalijų, kurios susilaukia didžiulio susidomėjimo. Mokslininkai teigia, kad keistų spalvų omarai yra gamtos kūrinys, bet tai itin retos genetinės mutacijos, kuruos nutinka tik vienam iš kelių milijonų individų. Dabar sugaunamų įvairiaspalvių vėžiagyvių daugėja ir niekas nežino kodėl, rašo news.discovery.com.
Mokslininkų paskaičiavimais, galimybė, kad omaras bus mėlynos spalvos – viena iš 2 milijonų (arba 0,00005 proc.). Oranžinės – viena iš 10 milijonų, geltonos,oranžinės ir juodos spalvos „hidridas“ gimsta tik vienas iš 30 mln., o patys rečiausi baltieji omarai pasitaiko tik vienas iš 100 mln. Tačiau internete vis daugėja nuotraukų, kuruose žmonės demonstruoja savo keistaspalvius laimikius.
Vienas restoranas vos išvengė teismo, kai į virtuvę pakliuvęs oranžinis omaras buvo palaikytas jau išvirtu ir patiektas klientui, bet po kietu šarvu slėpėsi žalia mėsa.
Michaelis Tlusty, Naujosios Anglijos Akvariumo tyrimų vadovas Bostone (JAV) teigia, kad didžiausią įtaką tokios informacijos plitimui padaro socialiniai tinklai. „Žmonės dabar gali visam pasauliui pademonstruoti spalvoto omaro nuotrauką per kelias akimirkas pasinaudodami „Twitter“ tinklu. Galbūt retų omarų buvo sugaunama tiek pat jau seniai, bet niekas apie tai nesužinodavo, išskyrus artimų žmonių ratą“. Jo nuomone, prie to taip pat prisideda ir augantys omarų sugavimo mastai. Kuo daugiau pagaunama – tuo didesnė tikimybė, kad laimikis bus „kitoks“. Nemažiau svarbu ir tai, kad mažėjant žuvų populiacijoms, mažėja ir natūralių omarų priešų, todėl spalvotieji turi daugiau šansų išgyventi.
M. Tlusty pasakojo, kad omarai pakeičia spalvą jeigu tik minta vieno rūšies maistu, tačiau tai yra pavykę pasiekti tik laboratorijoje. Gamtoje sugaunami individai yra genetinių mutacijų pasekmė. Tiesa, jų baimintis nevertėtų - tai visiškai natūralu.
Mokslininkas neatmetė galimybės, kad kai kuriais atvejais sugaunami tyčia pačių į laisvę paleisti omarai, kuriems namų sąlygomis buvo pakeistos spalvos. Tokius apgavikus demaskuotų paprasčiausi testai, bet „juk niekas niekada mokslininkams tokio laimikio neatneš, o kitą dieną įkels nuotrauką kaip jį valgo“, - pasakojo M. Tlusty.
