„Šįkart kamera užfiksavo mangutus, geriau žinomus kaip usūrinius šunis. Tai yra invazinė rūšis, kuri nuo 2004 m. įtraukta į Lietuvos invazinių rūšių sąrašą“, – pranešė Varnių regioninis parkas.
Parko teigimu, į Lietuvą mangutai atkeliavo iš Baltarusijos ir/ar Latvijos, o pirmą kartą mūsų šalyje užfiksuoti 1948 m.
„Šis visaėdis gyvūnas daro didelę žalą paukščių, varliagyvių populiacijoms. Stipriai nukenčia ant žemės perinčių vištinių paukščių dėtys.
Nors jo uoslė nėra itin gera, mangutas sugeba aptikti lizdus su kiaušiniais ar jaunikliais kruopščiai iššniukštinėdamas aplinką. Net pelkių salelėse ar tankiuose kupstuose paslėpti lizdai nėra saugūs“, – buvo sakoma įraše.
Specialistai taip pat pridūrė, kad mangutai dažnai serga tokiomis ligomis kaip pasiutligė, niežai, trichineliozė ir yra šių ligų sukėlėjų platintojai.
Usūrinis šuo – nuo seno medžiojamas gyvūnas, tačiau jo mėsa nėra valgoma, o kailių pramonė šiuo metu praktiškai sunykusi, todėl medžioti jų nebeliko prasmės, sako gamtininkas Deividas Makavičius.
Juos užveisė Lietuvoje kaip kailinį žvėrelį. Jie gana dažni, tačiau aktyvūs daugiausia tamsiuoju paros metu.
Šie gyvūnai primena meškėnus, kurie yra invaziniai žvėrys ir laikomi kenkėjais. Tiesa, jie daugiausiai aptinkami Kuršių nerijoje.
Nuo usūrinio šuns meškėnas skiriasi tuo, kad turi dryžuotą uodegą, gerai laipioja medžiais.