aA
„Pelkės turi būti šlapios!“ – toks šūkis pasitiko vasario 2-ąją, Pelkių dieną, išsiruošusius į žygį po Pūsčios telmologinį draustinį. Dangus drėbė šlapiu sniegu, vėliau – ir lietumi, tačiau žygeiviai pasiryžo apžiūrėti atkuriamą pelkę, o dėl jų pasistengė ir darbininkai – net ir savaitgalį pelkėje zujo traktoriai, pylimus kasė ekskavatoriai. Pasirodo, atkurti užmirkusią ekosistemą taip pat reikia daug darbo ir nemažai inžinerinių žinių, rašoma Lietuvos gamtos fondo pranešime spaudai.
Aukštumalos pelkė žiemą
© LGF

Žygeivius tyrinėjant pelkę lydėjo Lietuvos gamtos fondo specialistai ir Pelkių boba – ji atskleidė įvairius padavimus, kaip pelkės žemėje apskritai atsirado.

Inžinierius-melioratorius šiuo metu taiso pelkėms padarytą žalą

Sovietmečiu šlapios pelkės niekam nereikėjo – kur tik buvo lengviau privažiuoti, ten jos buvo melioruojamos. Žygeiviai jau po pirmųjų metrų apžiūrėjo gal pusės metro skersmens asbestinio vamzdžio gabalą – tokie vamzdžiai įkasti po daugybe numelioruotų Lietuvos pelkių. Siekiant atstatyti pelkę, pirmiausia reikia juos iškasti.

Tuomet, siekiant sulaikyti pelkės vandenį, statomi pylimai – kur įmanoma, jie pilami iš durpių, tačiau pelkės viduryje į pylimus įkasamos ir sprauslentės – plastikinės, banguotos, viena su kita tvirtai susijungiančios plokštelės.

„Nėra taip paprasta: užtvenkei, ir tiek. Reikia planuoti, kad vanduo pasiskirstytų tolygiai po visą pelkės paviršių. Jei jis kažkurioje vietoje pertekės per pylimo viršų – toje teritorijoje pelkė liks sausa“, – paaiškino Lietuvos gamtos fondo projekto „Peat restore“ vadovas Nerijus Zableckis.

Pagrindinis pylimų tikslas yra sulaikyti pavasarinį nutekantį vandenį. Žygeiviai turėjo galimybę apžiūrėti tą Pūsčios teritoriją, kuri tvarkyta jau praėjusiais metais ir tą, kurioje pylimai dar tik pilami. Pačiame Pūsčios viduryje jie sutiko inžinierių-hidrotechniką Joną Juščių.

Šis vyras, pagal savo specialybę, didelę dalį gyvenimo užsiėmė melioravimo darbais. Tik pastarąjį dešimtmetį jų intensyvumas nuslopo. Pasamdytas dirbti Pūsčioje jis kantriai matavo pylimų aukštį, kol vieną dieną neiškentė: „Vyrai, ką mes čia darome, ką?“

Žygis į pelkę
Žygis į pelkę
© Lietuvos gamtos fondas

Lietuvos gamtos fondo specialistai, planuojantys Pūsčios ir dar keturių Lietuvos pelkių atkūrimo darbus, Jonui išsamiai paaiškino, kokią naudą tiek gamtai, tiek žmonėms teikia užmirkę plotai.
Dabar inžinierius pripažįsta: „Sovietmečiu buvo beatodairiškai daug darbų (melioracijos) padaryta, suniokotas kraštovaizdis – niekas net negalvojo, kokios pasekmės laukia. Pats prisimenu, kaip pelkėse prie mano tėviškės ir kurtniai, ir tetervinai veisėsi, o mes rinkdavom tuos vaivorus. Dabar nieko nebeliko. Jaučiu, kad dabar turiu galimybę ištaisyti tas klaidas, paduot pelkei vandenielio.“

Pelkės – erdvė augti vertingiems augalams ir CO2 kaupėjos

Kodėl reikia tiek plušėti dėl pelkių? Be jų žmonijai būtų liūdna: gyvybingos pelkių ir kitų šlapynių ekosistemos sprendžia daugybę žmogaus veiklos sukeltų ekologinių problemų, be to, būtent iš pelkių prasideda daug upelių, upių.

Vandenynų pakrantėse šlapynės prislopina siautėjančių audrų sukeltas bangas ar pražūtingų cunamių jėgą. Jos tarsi kempinė sugeria ir kaupia kritulių ir sniego tirpsmo vandenį, o sausros metu juo papildo kaimynystėje plytinčias drėgmės stokojančias ekosistemas.

Pelkės formuoja mikroklimatą, valo apylinkių orą ir vandenį, yra specifinių, dažniausiai retų augalų ir gyvūnų prieglobstis, teikia žaliavas pramonei ir žemės ūkiui (vaistinius, maistinius augalus, durpes).
Pelkės dengia vos 3 proc. sausumos ploto, tačiau jų gelmėse – durpių kloduose, slypi apie 30 proc. organinės anglies, t. y. du kartus daugiau nei yra sukaupta visuose planetos miškuose. Būtent dėl šios priežasties mokslininkai, gamtininkai yra pripažinę, kad pelkės ir kitos šlapynės itin svarbios prisitaikymui prie klimato kaitos ir jos švelninimui.

Nusausintose pelkėse dėl suaktyvėjusių mikroorganizmų veiklos durpės pradeda skaidytis ir į atmosferą išsiveržia anglies dvideginis (CO2) bei kitos šiltnamio efektą sukeliančios dujos.
„Pelkininkauti“ galima ir kitaip

Be to, pelkėse galima ūkininkauti ir kitaip, nei buvo įprasta iki šiol: iš šlapios pelkės durpių neiškasi, užtat čia auga kiminai, bei farmacijai, biokurui, statybinėms medžiagoms naudojami augalai.
Užsienio šalyse pelkėse auginamos nendrės, viksvos, alksniai, kiminai ir kiti pelkiniai augalai – visa tai yra atsinaujinantys ištekliai.

Dar XIX a. pradžioje įkurta vokiečių įmonė „Hiss Reet“ iš nendrių gamina ir tvoras, sienų, lubų fasadų elementus.

Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(12 žmonių įvertino)
4.7500
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Ereliui prie uodegos prišalęs ledo luitas trukdė jam skristi (4)

Sekmadienį, vasario 10 d. šiaurės Mičigane į laisvę buvo paleistas baltagalvis erelis, prieš...

Kameros užfiksavo itin retą juodąjį leopardą

Kenijoje laukinės gamtos fotografas užfiksavo itin retą reginį – juodąjį leopardą. Fotografas...

Čilėje pavyko konfiskuoti nelegaliai gabentą nykstančių papūgų siuntą

Čilės teisėsaugininkai sulaikė Buine kontrabandininką, norėjusį slapčia pervežti 59 papūgas...

Kupiškio rajone – neįprasta pažeidėja: pareigūnams kelią užkirto apsvaigusi stirna (61)

Kupiškio rajone policijos pareigūnai susidūrė netikėta kliūtimi ant kelio. Prie pat...

Pakvipo pavasariu: į Lietuvą jau grįžta paukščiai (19)

Kaip teigia ornitologai, sugrįžtantys į Lietuvą paukščiai yra pirmieji pavasario pranašai,...

Top naujienos

Istorija, kuri, deja, nesugalvota: biurokratai įkalino vyrą oro uoste 18-ai metų (62)

Jei praėję metai jums atrodo nesėkmingi, ko gero vertėtų pažvelgti į savo gyvenimą su didesniu...

Perspėjo: bankomate paliktų svetimų pinigų paėmimas prilygsta vagystei (114)

Policija sako, kad bankomate paliktų svetimų paėmimas prilygsta vagystei.

Pavasaris aplankys Lietuvą: žada virš 10 laipsnių šilumos (44)

Savaitgalį Lietuva džiaugsis ne tik Vasario 16 -ąją, bet ir nuostabiais orais, žada sinoptikai....

Miestai Sibire nusidažė juodai: socialiniuose tinkluose – siurrealistiniai vaizdai (198)

Kemerovo srities (pietvakarių Sibire) prokuratūra ėmėsi tikrinti pranešimus apie juodą sniegą...

Politinių reklamų perliukai: kai kurių lietuviai pamiršti negali iki šiol (68)

Politinė reklama, kurioje TS-LKD kandidatė į Vilniaus miesto savivaldybę Goda Karazijaitė...

Naujo tyrimo rezultatai nustebino: moterų smegenys keleriais metais jaunesnės už vyrų (51)

Kaip rodo JAV mokslininkų atlikti skenografijos tyrimai, pagal tai, kaip degina kurą, moterų...

Po incidento oro uoste – skandalingas teisėjo nutarimas: pareigūnės peržengė visas ribas (375)

Tarptautiniame Vilniaus oro uoste dirbantys muitinės pareigūnai gali specialiai provokuoti į...

Ispanijoje – neregėtas Laprovittolos pasirodymas, nuskalpavęs „Baskonią“ (1)

Madride tęsiasi lemiamos Ispanijos Karaliaus taurės krepšinio turnyro batalijos. Penktadienio...

Trumpas ryžosi istoriniam žingsniui: pasirašė įsaką dėl nepaprastosios padėties papildyta (152)

Penktadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė paskelbsiąs nacionalinę nepaprastąją...

Kodėl smegenys net ir po kelių dešimtmečių atsimena amputuotas galūnes? (1)

Žmogaus smegenys yra įspūdingas gamtos kūrinys. Tik pažiūrėkite, kiek daug veiksmų atliekate...