Dėl šiltesnių orų vis daugiau paukščių žiemoja Lietuvoje, tačiau be žmogaus pagalbos jie gali ir neišgyventi.
Kasmet Lietuvoje gyventojai pastebi užsilikusius žiemai, neišskridusius į šiltesnius kraštus žiemoti paukščius. Vieną iš jų – ramiai vaikštinėjantį kurorto šaligatviu gandrą antradienio popietę pastebėjo praeivė.
Žiemą mato pirmą kartą
„Nors pastaruoju metu skaičiau spaudoje straipsnių apie Lietuvoje žiemoti likusius gandrus, tačiau vieną tokį pamačiusi maloniai nustebau. Gyvai žiemą gandro dar neteko matyti, - „Vakarinei Palangai“ kalbėjo Palangos savivaldybės Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Litvinienė. - J.Simpsono gatvėje apie 14 valandą apžiūrinėjau kultūros paveldo objektą ir pamačiau S.Daukanto gatvėje, šalia viešbučio „Baltic Inn“, ramiai žingsniuojantį gandrą. Ėjo ne žolynais, o nukastais šaligatvio takeliais vis pasilenkdamas knebinėjo sniegą, lesalo ieškodamas“. Moteris svarstė, galbūt paukštį žiemai buvo priglaudę netoliese gyvenantys žmonės, tad buvo išleistas trumpam pavaikštinėti. Nepanašu, kad jis būtų sužeistas, negaluojantis, kad nebūtų galėjęs išskristi.
Nieko stebėtino
Kretingos miškų urėdijos Mokymo ir informacijos centro vadovas Juozas Skripka patvirtino, kad kiekvienais metais būna dėl įvairių priežasčių neišskridusių į šiltesnes šalis paukščių. „Gal šis gandras buvo sužeistas, gal susirgęs ar neišsivystęs – nemačiau, tad galiu tik spėlioti“, - kalbėjo pašnekovas. Jo teigimu, daug žmonių paukščius žiemai priglaudžia, o pavasarį paleidžia.
„Čia nėra nieko stebėtino, jokios sensacijos, nes gandrai dažnai pasilieka ir išbūna per žiemą.Tai ne koks pelikanas“, - „Vakarinei palangai“ tvirtino J.Skripka.
Palangos Botanikos parko direktorius Valdas Pakusas sakė, kad šiame parke neišskridusių žiemoti paukščių nepastebėjęs. Gulbės, vasarą puošiančios tvenkinį, žiemai uždaromos, prižiūrimos, o pavasarį išleidžiamos, tad jos yra tarsi naminiai paukščiai.
Palangiškė biologė Lidija Umbrasienė, antrindama ankstesnių laikraščio pašnekovų teiginiams, tvirtino, kad Lietuvoje, tarp jų ir Palangoje, labai dažnai paukščiai pasilieka žiemai. „Prieš keletą metų Rąžės upelyje prie „Laukinių Vakarų salūno“ mačiau žiemą garnį. Jam buvo pribarstyta batono, bet žmonės nežino, kad jam reikėjo žuvies, tad vėliau pastebėjau paukštį nugaišusį. Kai tokios šiltos žiemos, daugelis paukščių pasilieka žiemoti. Praėjusią savaitę Kretingos rajone taip pat matė gandrą, tiesa, neaišku, galbūt ten buvo garnys, - kalbėjo L.Umbrasienė. - Žinoma, šie paukščiai rizikuoja, bet daug jų žūsta ir kelionėje. Sparnuočiai masiškai skrenda į Maltą, ten medžiojami ir vyturiai. Gandrus gaudo Afrikoje, iš jų žiedų vietinės moterys veriasi karolius. Vokiečių profesoriaus knygoje publikuojama nuotrauka, kurioje nufotografuotas Kaliningrade gandras pavasarį sugrįžęs iš šiltųjų kraštų su įsmigusia strėle“.
Jei nepriglaus - nugaiš
Paukščių stebėtoja pabrėžė, jog žiemoti likusius gandrus reikia maitinti, nes kasdien vis šalčiau, o jie nieko neberanda. „Geriausia, jei paukštį iki pavasario priglaustų žmonės, maitintų žuvimi, mėsos faršu, maisto atliekomis be druskos. Kažin, ar gandras išgyvens iki šiltojo sezono, jei niekas nepriglaus, gali nugaišti iš bado. Kretingos rajone Žibininkų kaime gyvena Genovaitė Šumokienė, ji domisi paukščiais, globoja sužeistus, silpnus gyvūnus ir paukščius, žino, kuo juos maitinti, kuo gydyti sužeistus“, - paaiškino biologė.
Pasak L.Umbrasienės, žiemoti pasilieka ir kikiliai, strazdai, padaugėjo šią žiemą liepsnelių, devynbalsių, nes buvo šiltas ir ilgas ruduo, o pirmasis sniegas iškrito tik sausio 14 dieną. „Liepsnelės kartais peržiemoja, bet sunkiai, nes minta ant medžių randamais vabzdžiais. Jas gali išgelbėti pamiškės gyventojai, ant žemės paberiantys lesalo, nes iš lesyklėlių nelesa“, - teigia moteris.
Anot pašnekovės, į Lietuvą atskrenda žiemoti paukščiai iš šiaurės - smilginiai strazdai, svirbeliai, čimčiakai, jie pavasarį grįžta atgal į šiaurę. Šie paukščiai lesa šermukšnius, gudobeles, jei šalta - patraukia į pelkes, kuriose randa spanguolių. „Pas mus visą šaltąjį sezoną matome varnas, kuosas, kovus, jų padaugėja nuo rudens, nes dalis jų atskrenda iš šiaurės. Esu mačiusi - didžiuliai varnų būriai skrenda virš Kuršių Nerijos toliau į pietus spalio mėnesį – užbaigia paukščių migraciją, prie jų prisideda ir mūsiškiai jaunikliai“, - dalijosi patirtimi L.Umbrasienė.