aA
Ruduo kasmet lietuviams padovanoja nepakartojamą spalvų paletę. Geltona, žalia, raudona – pagrindinės spalvos, kuriomis nusidažo medžių lapai. Tačiau rudens spalvų paletės grožį kartais temdo nekaip atrodantys tarsi nudžiūvę, susiraitę kaštonų lapai. Tokius juos galime matyti dar vasarą. Kas nutinka kaštonų lapams, ir ar medžiui gresia pavojus?
Kaštonai
© GRYNAS.lt nuotr.

Pastebi pasikeitusius kaštonų lapus

Net ir atėjus rudeniui, lietuviai stengiasi pasimėgauti paskutiniais saulės spinduliais. Tačiau grožėjimąsi spalvotomis medžių alėjomis kartais temdo pavargę kaštonai. GRYNAS.lt gavo skaitytojo laišką, kuriame jis nerimauja dėl šių medžių klausdamas, ar dar įmanoma išgelbėti kaštonus: mat, jų lapai nudžiūvusiais krašteliais, parudavę. Anot skaitytojo, tokie medžiai nepuošia kraštovaizdžio, todėl jis siūlo pažeistus kaštonus tiesiog nukirsti.

„Aš dažnai einu Vilniaus Goštauto gatve. Čia daug kaštonų, bet visi jie labai prastai atrodo. Labai nudžiūvę, susiraukšlėję jų lapai visą vasarą. Žinau, kad kaštonus visoj Lietuvoj puola kenkėjai. Jų neįmanoma išsaugoti. Bet tie medžiai labai bjauroja gražius mūsų miestus. Nudžiūvę stagarai gražiai neatrodo, su tuo sutiks net didžiausi medžių gynėjai. Man patinka medžiai, bet manau, kad juos reiktų pakeisti į tokias rūšis, kurios atsparios kenkėjams ir gražiai atrodo“, – rašo GRYNAS.lt skaitytojas.

Atkeliavo iš kitų Europos šalių

Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto Entomologijos laboratorijos mokslo darbuotojas Povilas Ivinskis sutinka, kad kaštonus ne tik skaitytojo minėtoje gatvėje, bet ir visoje Lietuvoje, puola kenkėjai, tačiau dėl to medžių kirsti tikrai nereikia – kitąmet ant medžio gali išaugti sveiki, žali lapai, jei juo bus tinkamai pasirūpinta. Mokslininkas pasakoja, kad šis kaštonų priešas vadinamas kaštonine keršakande. Tai – mikrodrugiai, atkeliavę iš kitų Europos šalių.

„Kaštoninės keršakandės yra drugeliai, kurie gyvena ant kaštonų, kartais ir ant klevų. Jie paplitę visoje Europoje, pradedant nuo Makedonijos, 1989 metų, kai po truputį plisdami pasiekė ir Lietuvą po kelių metų. Iš pradžių buvo rasti keli pažeisti medžiai, tačiau bėgant laikui jų vis daugėjo, ir 2005 metais jau visoje Lietuvoje buvo pažeistų kaštonų“, – prisimena P. Ivinskis.

Pasak pašnekovo, sunku užtikrintai pasakyti, kaip šie kenkėjai atkeliavo į Lietuvą, tačiau manoma, kad jie čia buvo atvežti su kroviniais ir transporto priemonėmis iš kitų Europos šalių. P. Ivinskis prisimena, kad pirmą kartą kaštoninės keršakandės buvo pastebėtos Klaipėdos jūrų uoste. Tąkart nuspręsta, kad šis vabzdys Lietuvą pasiekė laivais. Kaštoninių keršakandžių pažeisti medžiai rasti šalia magistralinių kelių, kur vyksta intensyvus įvairaus transporto judėjimas. Tai tik dar labiau patvirtino mokslininkų iškeltą versiją, kad šie kenkėjai į Lietuvą atkeliavo su kroviniais iš kitų Europos šalių.

„Iš pradžių populiacija labai stipriai augo, tačiau pasiekusi tam tikrą individų skaičių, sustojo. Maždaug 2009 metais. Ir dabar populiacija stabili. Nepastebime nei didėjimo, nei labai didelio mažėjimo. Kaštonų pažeidimas tikrai labai didelis. Daugiausiai jų buvo prie kelių, tačiau dabar visur jų yra: ir atokiuose kaimuose, ir vienkiemiuose. Jei auga tose vietose kaštonas – jis pažeistas“, – sako P. Ivinskis.

Paaiškėjo kaštonų ateitis: visus juos išgelbėti per brangu
© Shutterstock nuotr.

Lapą pažeidžia lėliukė

Šis kaštonų kenkėjas gerai prisitaikęs ir išplitęs Latvijoje, Suomijoje, Pietų Europoje, kur sąlygos dar geresnės, Vokietijoje, Slovėnijoje, tačiau mažesnė kaštoninių keršakandžių populiacija skaičiuojama Kroatijoje. Anot entomologo P. Ivinskio, Lietuvos klimato sąlygos keršakandėms palankios, o šiltėjantis klimatas ragina jas mūsų šalyje likti toliau.

Kaip pasakoja Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto Entomologijos laboratorijos mokslo darbuotojas P. Ivinskis kaštoninės keršakandės mėgsta šilumą, todėl kuo anksčiau ateina pavasaris, sušyla orai, tuo anksčiau atsiranda ir šių kenkėjų. Kaštonų lapuose gyvena keršakandžių lervutės, iš kurių, atėjus laikui, išsirita maži drugeliai.

„Pirmoji keršakandžių karta pradeda vystytis (ristis drugeliai) iškart po žiemos, paprastai tai būna birželio pradžioje, tačiau šiemet tai buvo labai anksti, dar gegužės mėnesį. Taip per metus išsivysto kelios kartos“, – skaičiuoja mokslininkas.

Kaštoninės keršakandės
Kaštoninės keršakandės
© Povilo Ivinskio nuotr.

Tačiau, anot P. Ivinskio, drugeliais virsta tik dalis lapuose gyvenančių lervučių (vikšrų). Dalis lėliukių lieka medžio lape iki sekančių metų: „Tai vabzdys, prisitaikęs gyventi lapo audiniuose. Tame lape jis vystosi, vikšrai išgraužia įvairios formos dėmes, kurios paruduoja ir apmiršta. Vikšras virsta lėliuke išgraužtoje lapo minoje, pasidaro kokonėlį iš siūlų, kuris saugo nuo mechaninių pažeidimų. Kai lapas „išminuotas“ keliolikos vikšrų, jis paruduoja, susiraito. Šiemet, daugelyje vietų kaštonų lapai smarkiai parudavę. Medis nuo drugių pažaidų nežūva. Kaštonus pažeidžia grybinės, bakterinės ligos, nuo kurių medis skursta ir po kelių-keliolikos metų žūsta.“

Priemonės naikinimui – brangios

Nors, kaip teigia P. Ivinskis, medis nuo keršakandžių nežūva, jeigu kaštonas nėra prižiūrimas, šie kenkėjai gali metai iš metų pažeisti medžių lapus. Todėl kitose Europos šalyse, kuriose keršakandės taip pat paplitusios, naudojamos cheminės medžiagos, naikinančios šiuos kenkėjus. Entomologas P. Ivinskis pasakoja, kad yra būdas, kai į medžio kamieną leidžiama cheminė medžiaga, naikinanti keršakandes. Medžiaga vandens indais pasiekia medžio lapus ir sunaikina keršakandes.

„Bet pas mus dar tai, kiek žinau, nenaudojama. Kiek žinau, naudojamas Lenkijoje, tačiau tai yra brangus metodas“, – sako entomologas.

Lietuvoje taip pat kovojama su kaštonų keršakandėmis, tačiau šiek tiek kitais būdais. P. Ivinskis pasakoja apie feromonines gaudykles: „Yra kiti metodai, jie naudojama ir Lietuvoje. Pavyzdžiui, feromoninės gaudyklės. Jų pagrindas yra išteptas klijais ir patinai, užuosdami juos viliojantį kvapą, feromonus, skrenda tiesiai į spąstus, ten prilimpa. Jeigu daug tų gaudyklių, šis būdas tikrai gali būti efektyvus.“

Kaštoninės keršakandės
Kaštoninės keršakandės
© Povilo Ivinskio nuotr.

Mokslininkas tęsia, kad šios priemonės veiksmingumas ir efektyvumas buvo įrodytas naikinant keršakandes prie Lietuvos Respublikos Prezidentūros, Kauno istorijos muziejaus.

„Bet, kad būtų efektyvu, gaudyklių reikia daug, tačiau jos brangios“, – pabrėžia pašnekovas.

Tačiau pati pigiausia priemonė, gelbėjanti kaštonus nuo keršakandžių – greitas labų sugrėbimas. Taip stabdomas šių kenkėjų plitimas. Taip pat, pasak P. Ivinskio, nereikia nuvertinti ir paties medžio galimybių apsiginti nuo keršakandžių. Šie kenkėjai turi natūralių priešų – kitų gyvų organizmų.

„Medžiams turi būti geros sąlygos augti, nes tuomet jie patys kažkiek kovoja su kenkėjais. Beje, jie turi ir natūralių priešų: paukščių, pavyzdžiui, zylės, kurie nulesa lapus. Be abejo, yra natūralus priešas, kuris parazituoja lervutę – plėviasparniai. Lietuvoje jų yra net trys rūšys, o visoje Europoje – 6“, – pasakoja mokslininkas.

Ketina pirkti feromonines gaudykles

Šie metai – jokia išimtis. Ne tik Vilniuje, bet ir visoje Lietuvoje labai ruduoja dėl keršakandžių. GRYNAS.lt pasiteiravo Vilniaus miesto savivaldybės atstovų, kaip miestas kovoja su šiais kenkėjais. Vilniaus savivaldybės Želdynų poskyrio vedėja Giedrė Čeponytė pasakoja, kad kol kas naudojama pigiausia priemonė – greitas lapų sugrėbimas.

„Kova su keršakandėmis kainuoja nepigiai. Iki šiolei mes daugiausiai dėmesio skyrėme greitam lapų sugrėbimui ir išvežimui. Kad lapai jokiu būdu nepasiliktų ant grunto per visą žiemą ar net ilgesniam laikui. Juos vežame į dumblo perdirbimo rezervuarus. Tai nėra taip efektyvu, kad daugiau keršakandžių nebebus, tačiau padeda nors kuriam laikui procesą sustabdyti“, – teigia G. Čeponytė.

Anot pašnekovės, visose Vilniaus vietose yra keršakandžių: „Visose Vilniaus vietose, visi Vilniaus miesto kaštonai kenčia nuo keršakandžių. Be abejo, yra ir kitos kaštonų ligos, kurias lemia karšta vasara, drėgmė, blogos augimo sąlygos. Tai taip, kaštonai Vilniuje, ir visoje Lietuvoje vargsta.“

G. Čeponytės teigimu, jau kitais metais savivaldybė planuoja kovoti su keršakandėmis naudojant jau minėtas feromonines priemones. Kadangi jos nėra pigios, anot pašnekovės, pirmiausia norima tvarkyti labiausiai lankomose vietose augančius kaštonus, pavyzdžiui, parkuose. Be to, labai svarbu priemonę taikyti ne vienam kaštonui iš, pavyzdžiui, septynių, augančioje vienoje vietoje, bet visiems kaštonams.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Klaipėdos mokslininkai atlieka gyvių iš dinozaurų laikų genetinius tyrimus (11)

Ar žinojote, kaip atrodo nėgė ? Tai labai primityvios žuvys su specifine siurbtuko tipo burna...

Jau kitą savaitę žvejų laukia svarbus draudimas (10)

Siekiant apsaugoti migruojančias neršti ir neršiančias vėgėles paprastai jas draudžiama...

Dalyje Lietuvos nutraukiama vilkų medžioklė (70)

Gruodžio 5 dieną Aplinkos ministras Kęstutis Navickas nutraukė vilkų medžiojimą 2018-2019...

Miškininkai perspėja: už savavališkai nukirstą eglę lauks bauda (90)

VĮ Valstybinių miškų urėdijos miškininkai ragina gyventojus prieš šventes nesavivaliauti...

Dalijasi patarimais, kokią eglę puošti namuose: siūlo rinktis netradicinį sprendimą apklausa (14)

Į namus po truputį veržiantis kalėdinei nuotaikai, galvose pradeda suktis klausimas, kokią...

Top naujienos

Mažas ir visų pamirštas regionas, kurio vertė Kremliui – neįkainojama: mes bijome kalbėti (585)

Kad išvengtų sankcijų, Kremlius suka aplinkkeliais: naudojantis šalia Juodosios jūros esančiu...

Neįgali moteris šaukiasi pagalbos: eglutei 150 tūkst. eurų randa, o neįgalus žmogus neįdomus (16)

„Man ranka nekyla „palaikinti“ šiemetinės Panevėžio kalėdinės eglės. Jos puošybai...

Po Naujųjų laukiama chaoso: ne visi supranta mokestinius pasikeitimus, kamuojasi net buhalteriai (4)

Buhalteriai iki šiol nesupranta visų nuo Naujųjų įsigaliosiančių mokestinių pakeitimų,...

Peršalus neskubėkite gerti vaistų: įvardijo 5 žoleles, galinčias efektyviai pagydyti receptai (13)

Vos pajutę pirmuosius peršalimo simptomus – perštinčią gerklę, kimimą, nemalonų kosulį...

Šaltis jau greit sukaustys Lietuvą: ruoškitės – bus ir sniego pusnių (149)

Sekmadienio naktį maloniai paspaus šaltukas ir kai kur truputį pasnigs. Rimtesnio sniego sulauksime...

Nepilnametės išžaginimas mokyklos personalo nesukrėtė: visos jos čia tokios (251)

Stūmė, spyrė kojomis, kando. Prievartautojas atsitraukė, tačiau grįžo ir su visa jėga...

Mažo Šveicarijos miestelio triumfas ir tragedija: geriausiais laikais „Ferrari“ ir „Porshe“ net nebuvo prabanga (32)

Sparčiai tiksint laikrodžiui ir artėjant „Brexit“ valandai, Europos miestai varžosi...

Dermatologė Jurgita Stoškienė: jei egzistuotų jaunystės eliksyras, jį sudarytų keturi dalykai (6)

Kas nenorėtų išlikti amžinai jaunas? Toks troškimas žmoniją, ypač moteriškąją jos pusę,...

Šalies rekordą pagerinusi Lietuvos rinktinė plauks pasaulio čempionato finale (27)

Kinijoje vykstančio pasaulio plaukimo čempionato trumpajame (25 m) baseine vyrų kombinuotos...

Kalėdų stalas. Šventinė atgaiva, kurią verta išbandyti: pieno kisielius su aguonomis (6)

Nuo seno laikomasi papročio, kad ant Kūčių stalo turi nugulti 12 patiekalų. Artėjant šventėms,...