„Yra pirmųjų ženklų, kad jau pavasaris, bet ne todėl, kad parskrenda paukščiai, bet todėl, kad miestų parkuose, gyvenvietėse jau girdisi vis daugiau jų giesmių. Paukščiai po truputį rodo tuoktuvinius balsus.
Jau gieda didžiosios, mėlynosios zylės, pamiškėse, parkuose girdisi bukutis, žmonės jau yra girdėję juodąjį strazdą, pilkąsias zyles.
Nuogąstavimų, kad paukščiai grįžta, yra, ypač socialiniuose tinkluose. Kalbama, kad gervės, kiti sparnuočiai parskrenda. Iš tikrųjų daugelis gervių išskrenda žiemai, retai kurios lieka, bet matome jų žiemojančių vis daugiau. Tai rodo, kad jos randa maisto, nes nėra sniego. Žmonių stebimi sparnuočiai yra tiesiog pasilikę paukščiai.
Matomi ir pavieniai gandrai, jie taip pat yra per žiemą likę, neišskridę į šiltuosius kraštus. Gulbių giesmininkių yra likusių, laukuose galima pamatyti besimaitinančias. Varnėnai stebimi Vilniuje, Ukmergėje, pavieniai kikiliai.
Šiltėjant klimatui Lietuvoje žiemą aptinkama net tolimųjų migrantų, kurie turėtų būti Afrikoje, pavyzdžiui, raiboji devynbalsė, karklinė nendrinukė, juodasis peslys, pelėsakalis. Taip pat pradėjo žiemoti paprastieji varnėnai, liepsnelės, paprastieji kikiliai“, – sako Lietuvos ornitologų draugijos narys, „Pažinkime paukščius drauge“ edukatorius Gediminas Petkus.
Vis dėlto migracija dar nevyksta, negirdėti žąsų, nematyti, kad skristų masiškai pempės, gervės, tikina pašnekovas.
„Paukščiai tiesiog perskrenda iš vienos vietos į kitą, ne migruoja, – sako G. Petkus, paklaustas apie tai, kad žmonės jau mato būriais danguje skrendančius paukščius. – Kai grįš į perėjimo vietas, tvenkinius gulbės, tada matysim. Tas švelnus oras galimai suklaidino žmones.“
Pašnekovas pasakoja, kad liko maždaug mėnuo iki Vieversio dienos, tačiau jei laikysis šilti orai šie paukščiai gali grįžti ir vasario pirmosiomis dienomis.
Tai nebūtų labai neįtikėtina, nes taip jau yra buvę. Tačiau tolimieji migrantai, pavyzdžiui, gandrai, pečialindos, devynbalsės vis tiek grįš jiems įprastu metu ar tik savaite anksčiau.
„Neturėtų būti labai ankstyvas jų grįžimas, nes šie paukščiai migruoja toli ir nežino, koks pas mus oras. Jie grįžta pagal savo ciklus.
Būna taip, kad paukščiai atskrenda į Europą, mato, kad oras geras, gali tada kiek anksčiau grįžti, bet drastiškų skirtumų nebus.
Kas dėl orų, svarbu žiūrėti, koks ruduo. Jei sniegas iškrenta lapkričio mėnesį, išsilaiko ilgiau, ypač Vakarų Lietuvoje, pamaryje, visi paukščiai išskrenda iš Lietuvos, nes nėra kuo maitintis. Vėliau žiema gali būti švelni, tačiau sparnuočiai jau būna palikę mūsų kraštus. O jei ruduo švelnus, be sniego, jie pasilieka.
Galbūt pašals, viskas normalizuosis, jeigu ne, paukščiams bus sudėtinga. Vabzdžių skraidymas priklauso nuo oro sąlygų, jei vasaris, kovas bus šiltas, paukščiai vabzdžialesiai gali nepataikyti į vabzdžių piką, tada bus sunku išmaitinti jauniklius“, – pasakoja ornitologas.
Jis pridūrė, kad paukščius vis dar reikėtų lesinti: „Diena dar yra trumpa. Kovo pradžioje, viduryje, kai jau bus pakankamai maisto, jie patys nustos lankyti lesyklas.“
Anot jo, dėl šiltų orų žiemoti Lietuvoje lieka vis daugiau paukščių rūšių:
„Iki 2000 m. buvo registruotos 174 paukščių rūšys žiemojančios mūsų šalyje, o iki 2022 m. kovo 1 d. – 222 paukščių rūšys. 2000–2022 m. gruodį, sausį ir vasarį aptiktų rūšių sąrašas papildytas 41 paukščių rūšimi.“