Dalis jau pakėlė sparnus

Ornitologas sako, kad šiomis dienomis aktyviai migruoja langinės ir šelmeninės kregždės, taip pat zylės, kikiliai, varnėnai.

„Varnėnai, kurių didžiulius būrius dabar matom, yra atskridę iš šiaurės – Taigos, Sibiro, Skandinavijos šalių. Mūsų varnėnai jau yra senokai išskridę, dar birželio pradžioje. Jie renkasi Vakarų Europą, Didžiąją Britaniją. Po truputėlį matysim migruojančius plėšriuosius paukščius. Nuo birželio, rugpjūčio pradžios kuo toliau, tuo daugiau matome tilvikinių paukščių, kurie traukia pro pajūrį. Migruoja smiltinukai, juodkrūčiai bėgikai, laplandiniai griciukai ir kiti“, – sako G. Petkus.

Anot jo, jau galima pamatyti migruojant ir retesnius paukščius – raudonkojus sakalus, gulbes, įvairias antis. Kur šilčiau ima traukti ir smulkieji giesmininkai, ypač vabzdžialesiai, nes vėstant dienoms mažėja vabzdžių.

Gulbės

„Tie, kurie skrenda toli, pavyzdžiui į Afriką, išskrenda anksčiau nei, tarkim, grūdlesiai. Paukščių migracija šiuo metu tikrai matoma, bet įsibėgės ji nuo rugsėjo vidurio. Tada laukuose jau bus matomos ir žąsys“, – kalba paukščių žinovas.

Vieni paukščiai migruoja naktį, kiti renkasi dieną. Pavyzdžiui, baubliai, gegutės, narai labiau migruoja tamsiuoju paros metu.

„Baublys – baikštus paukštis, gegutę taip pat žmogui sunkiau pamatyti. Jie skrenda naktimis. Pavyzdžiui, gandrai skrenda toli, atrodytų galėtų skristi ir naktį, bet jie renkasi migruoti dieną. O gervės gali skristi net keletą parų nenutūpusios, nesimaitinusios. Daug kas priklauso nuo oro sąlygų. Paukščiai vertina, ar lyja, ar oras šiltas. Jei šilta, plėšrieji sparnuočiai stengiasi nuskristi kuo tolimesnius atstumus (gandrai, gervės), nes karštas oras padeda jiems nuskrieti ilgą kelią neeikvojant savo energijos. O kai lyja, paukščiai stengiasi neskristi toli, laukia geresnių dienų“, – teigia G. Petkus.

Gediminas Petkus

Anot jo, žmonės, gyvenantys prie miškų ir parkų, tikrai gali pamatyti, kad naktį ten nakvoja daugybė paukščių (pečialindos, nykštukai), kurie ryte pakyla tęsti savo didžiosios kelionės.

Kai kurie liks žiemoti

Lietuvoje lieka žiemoti kurapkos, jerubės. Šie paukščiai sėslūs ir nemigruoja. Bet, pavyzdžiui, putpelė – toks mažas paukštelis – skrenda žiemoti net iki Afrikos, sako ornitologas. Kai kurie paukščiai mažiau migruoja, nes klimatas šyla ir žiemomis tampa nebe taip sunku išgyventi ir Lietuvoje. Pavyzdžiui, strazdai, kurie anksčiau tikrai retai likdavo žiemoti, šaltuoju metų laiku vis dažniau įsikuria miestuose.

„Žiemoti dažniausiai lieka taip vadinami miesto paukščiai, pavyzdžiui, kuosa, kovas, pilkoji varna, taip pat žvirbliai (karklažvirbliai, naminiai žvirbliai). Išskrenda ir daugelis zylių, lieka tik kai kurios liepsnelės“, – pasakoja G. Petkus.

Ventės rago ornitologinė stotis

Kokius paukščius matysime žiemojant Lietuvoje, labai priklausys nuo rudens, tikina ornitologas. Jeigu jis bus šiltas, neiškris daug sniego, tikėtina, kad mūsų šalyje liks daugiau sparnuočių.

Jis sako, kad prieš keletą metų žiemą buvo matomos ir gervės, ir pempės. Paukščiai neskubėjo išskristi, nes orai buvo pakankamai geri. Neskubėjo ir kai kurios žąsys.

„Šie paukščiai stebi aplinkos sąlygas. Jeigu sniego nėra, užtenka maisto, galbūt daugiau jis augalinės kilmės, jie lieka būriais. O jeigu staiga atšals, iškris sniegas kokį lapkritį, paukščiai išskris“, – kalba pašnekovas.

Liepsnelė

Pasitaiko ir juokingų situacijų

Migracija sparnuočiams yra didelis iššūkis ir iš jos grįžta ne visi, ypač kai tai paukščiui yra pati pirmoji kelionė. Daugelis sparnuočių susiduria su pastatais, laidais, sudėtingomis oro sąlygomis, jų tyko plėšrūnai, kitur (Prancūzijoje, Maltoje, Ispanijoje ir kt.) – medžiotojai.

G. Petkus sako, kad migracijos metu pasitaiko ir kurioziškų situacijų. Jam teko matyti baublį, besislepiantį vienos Vilniaus picerijos žolynuose. Šie paukščiui, kaip spėja ornitologas, priminė jo natūralias buveines – nendres.

Baublys

„Ten buvo pasodintas gėlynas, augo dekoratyvios nendrės. Paukštis skrido naktį rudenį ir jam, matyt, pasirodė, kad jis gali ten nutūpti. Kitą rytą žmonės ėjo valgyti į piceriją ir matė, kad ten tupi baublys. Iš pradžių daugelis galvojo, kad tai muliažas, nes baubliai kai jaučia pavojų sustingsta, įsitempia kaip strėlė, kad būtų kuo labiau panašūs į nendres. Nendrių nebuvo daug, todėl tikrai matėsi, kad ten yra paukštis, bet jis visaip stengėsi neišsiduoti“, – prisimena pašnekovas.

Anot jo, per migraciją žmonės neretai miestuose ant palangių randa ir nutūpusių tilvikų ar slankų, taip pat pasirodo pelėdų.

Daugiau informacijos apie migruojančius paukščius galima rasti www.ornitologija.lt

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Pažymėti
Dalintis
Nuomonės