2012 m. spalio 5 d. aplinkos ministro įsakymu įsteigtas – Viliukų miško biosferos poligonas. Jo tikslas - išsaugoti vertingą Viliukų miško ekosistemą, ypač siekiant išlaikyti teritorijoje randamas saugomas augalų, gyvūnų ir grybų rūšis, Europos Bendrijos svarbos natūralias buveines.
Biosferos poligonas yra Ukmergės rajono savivaldybėje, Deltuvos seniūnijoje, Viliukų, Jakutiškių, Bartiškių, Kačeniškių, Pramislavos kaimų apsuptyje ir apima dalį Viliukų bei Jakutiškių miškų masyvo. Plotas – 777,22 ha.
Pirmieji duomenys apie Viliukų miško biologinę įvairovę žinomi nuo 1995 metų, parengtoje Ukmergės rajono bioįvairovės tyrimų ataskaitoje.
Poligone saugomos retos drugelių ir vabalų rūšys
Nuo 2005 m. Viliukų miškas yra žinomas kaip Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ buveinių apsaugai svarbi teritorija, kurioje saugotinos retos europinės svarbos drugelių rūšys – baltamargė šaškytė (Hypodryas maturna) ir didysis auksinukas (Lycaena dispar).
2010-2011 m. Viliukų miške buvo atliekami biologinės įvairovės tyrimai. Šių tyrimų metu naujai aptiktos saugomo drugelio – akiuotojo satyro (Lopinga achine), vabalo – purpurinio plokščiavabalio (Cucujus cinnaberinus) populiacijos, saugomos augalų rūšys – stačioji dirvuolė (Agrimonia pilosa), aukštoji gegūnė (Dactylorhiza fuchsii), žalsvažiedė blandis (Platanthera chlorantha), miškinė dirsuolė (Bromopsis benekenii), plūduriuojantysis sklenduonis (Ricciocarpos natans), paprastasis kardelis (Gladiolus imbricatus), plunksninė pliusnė (Neckera pennata), statusis atgiris (Huperzia selago), retažiedė miglė (Poa remota). Taip pat rasta reta, seniems plačialapių miškams būdinga kerpių rūšis – plačioji platužė (Lobaria pulmonaria). Ji Viliukų miške dažniausiai randama ant senų klevų. Taip pat aptiktos ir išskirtos dviejų tipų Europos bendrijos svarbos buveinės: 9020 *Plačialapių ir mišrūs miškai ir 9080 *Pelkėti lapuočių miškai.
Plačialapių ir mišrių miškų buveinė Viliukų miške užima didžiausią plotą. Šios buveinės medynuose dažniausiai vyrauja ąžuolai ir liepos, rečiau auga klevai, guobos, uosiai. Neretai pasitaiko eglių ir skirpstų. Krūmų arde vyrauja lazdynai ir paprastieji sausmedžiai. Pelkėti lapuočių miškai poligone didelių masyvų nesudaro. Jie randami reljefo pažemėjimuose, pietvakarinėje poligono dalyje. Tai viksviniai juodalksnynai, kurių žolinėje dangoje vyrauja viksvos.
"Į biosferos poligoną patenka ir Jakutiškių pelkė. Šiuo metu pelkės hidrologinis režimas labai pasikeitęs, nes per pelkės vidurį iškasus kanalą ji labai nusausėjo", - sakė Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vyriausia spacialistė Dalia Čebatariūnaitė.
Faktai
Lietuvos saugomų teritorijų sistemą sudaro ne tik valstybiniai parkai, rezervatai ar draustiniai, bet ir biosferos poligonai. Biosferos poligonai Lietuvoje pradėti steigti 2004 metais ir šiuo metu jų yra 28. Daugiausiai poligonų įsteigta miškuose, siekiant išsaugoti svarbias miško ekosistemas ir išlaikyti paukščių populiacijas. Kiti biosferos poligonai įkurti upių slėnių ir agrarinio kraštovaizdžio ekosistemų išsaugojimui, žuvininkystės tvenkinių kryptingai priežiūrai, išlaikant svarbias populiacijas. Biosferos poligonas įsteigtas ir vertingai Kuršių marių vandens ekosistemai išsaugoti.
Biosferos poligonai steigiami regioninei biosferos stebėsenai ypatingą geoekologinę svarbą turinčiose teritorijose vykdyti ir gamtosaugos eksperimentams atlikti, taip pat jose esantiems gamtos kompleksams išsaugoti.
Biosferos poligonuose vykdoma stebėsena ir atliekami moksliniai tyrimai turėtų padėti lengviau kontroliuoti ir prognozuoti ekosistemų pokyčius bei užtikrinti tausų gamtos išteklių naudojimą ir atkūrimą.
