Nustatytos vietos, kur didžiausia tikimybė susidaryti orų anomalijoms

 (1)
Staigūs potvyniai, audros, šalčio ar karščio bangos tam tikrose Šiaurės pusrutulio dalyse pasitaiko dažnai. Tik neskubėkite dėl to kaltinti klimato kaitos – šįkart ji čia niekuo dėta.
Audra Vokietijoje
© AFP/Scanpix

Kalta - visai ne klimato kaita?

Naujausi tyrimai patvirtino, kad to priežastis yra stiprios žemutiniame atmosferos sluoksnyje (troposferoje) susidarančios oro srovės. Būtent jos prisideda prie ekstremalių oro sąlygų formavimosi metai iš metų tose pačiose vietovėse.

Atmosferos srovės, kurios atneša orų permainas, yra panašios į dangaus upes: jos „teka“ per atmosferą maždaug 5 kilometrų aukštyje virš Žemės paviršiaus. Be horizontalios oro masių pernašos, šie srautai turi ir vertikalias slėgio bangas, kurios tarsi upės vagos, turi seklumas bei gilesnius ruožus – būtent tai ir prisideda prie staigių slėgio pokyčių kasdieninėse orų prognozėse.

Šios atmosferos bangos reguliuoja orų būseną aplink visą planetą. Jos transportuoja karštį iš tropikų ir šalto oro mases iš Arkties vandenyno į kitus regionus.

Studijoje išskiriami šie regionai: karščio bangos labiausiai tikėtinos vakarinėje Šiaurės Amerikos dalyje ir centrinėje Azijoje, šalčio protrūkiai – rytinėje Šiaurės Amerikoje, sausros – Šiaurės Amerikoje, Europoje ir centrinėje Azijoje, liūtys – vakarinėje Azijos dalyje.
Citata

Ekstremalios oro sąlygos susidaro tada, kai susiduria skirtingos oro masės. Tuomet srovė tarsi įkalina audras, karščio bei šalčio bangas tam tikroje vietoje ištisoms savaitėms, taip sukurdama dažnai pražūtingus klimato reiškinius.

„Mes nesakome, jog šie kraštutinumai tampa vis dažnesni, – teigia tyrimo autorius Ekseterio universiteto mokslininkas Jamesas Screenas. – Šios bangos keliauja tik per tam tikras teritorijas, todėl galima lengvai prognozuoti tikėtinas ekstremalių oro sąlygų susidarymo vietas.“

Daugelis meteorologų pastaraisiais dešimtmečiais pažymi ekstremumų skaičiaus išaugimą ir dėl to kaltina globalinį atšilimą, tačiau naujausias tyrimas atskleidžia, jog tam daugiausia įtakos daro oro srovių judėjimas.

Įvardyti regionai, kur didžiausia tikimybė orų ekstremumams

Tiesa, Jamesas Screenas į tyrimą įtraukė tik maždaug mėnesį besitęsiančios aukštos temperatūros anomalijas ar ekstremaliai didelius kritulių kiekius. Mokslininkas palygino šiuos meteorologinius reiškinius su 1979-2012 metų duomenimis ir nustatė, kad tam tikros oro masių bangos „užstringa“ vis tose pačiose vietose. Šioms „būdingoms“ ekstremumų susidarymo vietoms taip pat įtaką daro ir topografiniai vietovės bruožai, tokie kaip kalnų grandinės bei vandenynai.

Jameso Screeno tyrime sumodeliuotos srovės yra žemiau negu gerai visiems žinomos „atmosferos sraujymės“ (ang. jet streams), susidarančios maždaug 10 kilometrų aukštyje. Tačiau gautos išvados patvirtina, jog seklios oro srovės taip pat „vaidina svarbų vaidmenį besiformuojant kasdieniams orams“, – teigia Screenas.

Mokslininkų komanda taip pat nustatė, kuriose Šiaurės pusrutulio regionuose yra didžiausia tikimybė susidaryti orų ekstremumams. Studijoje išskiriami šie regionai: karščio bangos labiausiai tikėtinos vakarinėje Šiaurės Amerikos dalyje ir centrinėje Azijoje, šalčio protrūkiai – rytinėje Šiaurės Amerikoje, sausros – Šiaurės Amerikoje, Europoje ir centrinėje Azijoje, liūtys – vakarinėje Azijos dalyje.

Pasak Jameso Screeno, kitas žingsnis yra apgalvoti, kas gali nutikti, jeigu jų poveikis pasidarys dar didesnis.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Fotogalerijos

SKAITOMUMO INDIKATORIUS

157417893

Tiek kartu perskaityti* visi grynas.lt straipsniai

* Indikatoriuje skaiciuojama, kiek skaitytojai iš viso perskaite publikaciju nuo GRYNAS.lt starto (2010 gruodis)