aA
Seimo plenariniame posėdyje priimtas ir į Seimo komitetus atiduotas svarstyti naujas Mėgėjų žūklės įstatymas, kuris daugiau ar mažiau yra palankus žvejams mėgėjams ir atitinka pagrindinį jų lūkestį – verslinės žūklės uždraudimą Lietuvos vidaus vandens telkiniuose, gali būti nepatvirtintas gegužės 5 d., t.y. pavasario sesijoje.
© K.Šatūno nuotr.
Dar daugiau – prisidengus krizine situacija valstybės ekonomikoje ta nedidelė grupelė žmonių, kurie save vadina žvejais verslininkais, remiami ŽŪM lobistų bei asmeniškai suinteresuotų verslinės žūklės plėtra ir juokingai maža vandens telkinių nuoma asmenų, bando dar labiau įtvirtinti savo pozicijas bei, nekreipdami dėmesio į šiuo metu itin spartų žuvų nykimą Lietuvos vidaus vandens telkiniuose ir Baltijos priekrantėje, plėsti netoleruojamą ir žalingą ekologiniu, o taip pat ir ekonominiu požiūriu, veiklą.

Balandžio 9 d. Palūšėje vykusiame išvažiuojamame Seimo Kaimo reikalų posėdyje buvo vienbalsiai nuspręsta šį įstatymą atmesti ir atiduoti tobulinti. To ir reikėjo tikėtis, kadangi čia dalyvavo vien žvejų verslininkų atstovai, jiems palankūs ichtiologai ir ŽŪM valdininkai (tik vienas valdininkas buvo iš žvejams mėgėjams palankios AM), kurie suorganizavo tikrą šou žiniasklaidos atstovams ir minėtam komitetui. Visgi jiems kažkiek kortas sumaišė tuo metu į posėdį nekviesti atvykę trys MŽPT (mėgėjiškos žūklės plėtros tarybos) nariai, tarp kurių buvau ir aš.

Kas mes ir kiek mūsų

Kiek tiksliai Lietuvoje yra žvejų mėgėjų, nėra žinoma. Skaičiai pateikiami patys įvairiausi ir svyruoja nuo 50 iki 500 tūkst. Tai priklauso nuo informacijos šaltinių ir kokiu tikslu šie skaičiai yra naudojami. Mūsų paskaičiavimais nuolat (t.y., vidutiniškai bent du kartus per savaitę) meškeriojančių žmonių yra apie 50 tūkst., o tų, kurie save vadina žvejais mėgėjais, tačiau žuvauja vidutiniškai nuo vieno karto per mėnesį iki vieno karto per savaitę yra dar bent 200 tūkst.

Nors 98,5 proc. tokių žvejų yra vyriškos lyties, visgi amžius ir visuomeninė bei materialinė padėtis jų gali būti pati įvairiausia. Kaip pavyzdį galiu pasakyti, kad praėjusiame Seime mėgėjišką žūklę kaip savo hobį įvardijo 31 Seimo narys vyras, reiškia, kad tai sudaro daugiau kaip kas trečią vyrą Seimo narį. Tik 2008 m. buvo išduota daugiau nei 100 tūkst. leidimų ir licencijų mėgėjiškai žūklei.

Nėra statistikos, kiek žvejų mėgėjų meškeriojo tik privačiuose ir komerciniuose vandens telkiniuose, kur leidimai žvejoti suteikiami pagal kitas taisykles. Taip pat reikia turėti omenyje, jog Mėgėjiškos žūklės taisyklės leidžia žvejoti valstybiniuose vandens telkiniuose pensininkams, invalidams ir asmenims neturintiems 16 metų nemokamai.
O būtent ši masė meškeriotojų sudaro didesniąją žvejų mėgėjų dalį.

Pagal nuolat užsienio šalyse minimą statistiką, Lietuva yra antra (pirmauja Makedonija) pagal žvejų mėgėjų skaičių vienam gyventojui. Mūsų šalis taip pat nuolat būna pagal gyventojų išlaidas žūklės prekėms vienam gyventojui pirmajame dešimtuke, kuris kasmet sudarinėjamas Europos valstybėms. Nė viena kaimyninė valstybė negali pasigirti tuo, mes aplenkiame daug labiau išsivysčiusias šalis. Pagal laisvalaikio praleidimo formą meškeriojimas šalyje neturi sau lygių, o pagal susidomėjimą juo gali konkuruoti nebent krepšinis. Kokią naudą iš to gauna mūsų valstybės biudžetas galiu pailiustruoti skaičiais.

Dar iki to laiko, kol Lietuva įstojo į ES, Statistikos departamentas pateikdavo duomenis, kad į šalį tik grynai žūklei skirtų prekių kasmet įvežama nuo 50 iki 70 mln. litų. Tačiau reikia turėti omenyje, kad čia nebuvo priskaičiuojama drabužiai, avalynė, taip pat kitos netiesiogiai su mėgėjiška žvejyba susijusios prekės, be kurių negali išsiversti nė vienas meškeriotojas.

Paskaičiavome, jog netgi esant krizinei situacijai žūklės reikmenų apyvarta vis dar siekia apie 135 mln. litų. Taip pat reikėtų priskaičiuoti ir darbo vietų užimtumą, kadangi šalyje yra apie 300 su žūkle susijusių parduotuvių bei daugiau nei 10 pastoviai veikiančių didmeninės prekybos tinklų. Lietuvoje yra visa eilė žūklės reikmenų ar su žvejyba susijusių įmonių, kurių produkcija yra žinoma ne tik Lietuvoje, bet ir už šalies ribų. Ypač garsūs svetur yra Lietuvoje gaminami jaukai (specializuojasi 6 įmonės) bei firmų „Aisė“, „Vivingra“, „Kibs“ ir kt. meškeriotojams skirti reikmenys (daugiausiai spiningavimui skirti masalai).

Mūsų šalyje žvejybinių reikmenų sektorius itin gerai išvystytas ir čia galime drąsiai konkuruoti su bet kuria pasaulio valstybe. Esant didelei konkurencijai tarp didmeninės ir mažmeninės prekybos meškeriojimo prekėmis įmonių, minėtos prekės yra vienos pigiausių pasaulyje, dėl ko pas mus dažnai važiuoja apsipirkti kaimyninių šalių žvejai. Lietuvos žvejybos reikmenų įmonėse pagamintos produkcijos vertė mūsų paskaičiavimu 2005 m. siekė 110 tūkst. per metus, o tai per mėnesį būtų 9166 Lt. Pagal tais pačiais metais skelbtą LNK „Vakaro žinių“ informaciją, bendras Lietuvos dirbančiųjų vidurkis sudarė 50 tūkst. metams.

2007 m. esame paskaičiavę, kad norint pagauti 1 kg žuvų, be pagrindinių žūklės priemonių (žvejybos įrankių, valčių, variklių ir t.t.) kiekvienas šalies meškeriotojas išleidžia 52 litus. Jei apklausų duomenys yra tikslūs (juos pateikia dažniausiai ŽŪM bei su ja susijusios organizacijos), tai žvejai mėgėjai per metus pagauna apie 1400 t. žuvų. Padauginus iš 52 gauname 72,8 mln. litų. Tad vien PVM meškeriotojai sumoka 11,1 mln. litų. Kadangi Statistikos departamentas tokių duomenų neskelbia, visgi mes paskaičiavome, jog žūklės įrankiams, valtims, drabužiams, kurui ir kitiems su žūkle susijusiems dalykams žvejai mėgėjai kasmet išleidžia dar apie 150 mln. litų (tai bus 23 mln. Lt. PVM).

Visame šitame kontekste iš žvejų mėgėjų surinkti mokesčiai už neišnuomotus valstybinės priklausomybės vandens telkinius (tai bus nuo 700 tūkst. iki 1 mln. Lt.) atrodo gana kuklūs, bet, kaip pamatysite, net ir jie pakankamai dideli lyginant su mokesčiais, kuriuos moka žvejai verslininkai. Beje, šie pinigai eina tiesiogiai į valstybės biudžetą. Gerokai didesnį sumą meškeriotojai sumoka išnuomotų vandens telkinių valdytojams. Vien MŽD iš jų surenka nuo 3 iki 5 mln. litų, kurių nemaža dalis, deja, eina ne vandens telkinių įžuvinimui ar tyrimams, bet šio aparato išlaikymui, įvairiems renginiams bei kita netiesiogiai su žūkle susijusia veikla. Kiek pinigų surenka atskirų vandens telkinių nuomininkai nėra žinoma (šie faktai specialiai nutylimi), tačiau tai bus menkutė suma, kuri neatperka tos žalos, jei vandens telkinys yra išnuomotas dar ir verslinei žvejybai.

Nei viena pasaulio valstybė lyginant su gyventojų skaičiumi neturi tiek daug mėgėjiškai žūklei skirtų televizijos laidų bei mėnesinių spaudos leidinių ir interneto tinklalapių. Galime palyginti su Lenkija. Šioje keliolika kartų daugiau turinčioje gyventojų (čia pagal laisvalaikio praleidimo formą irgi pirmauja žūklė) valstybėje taip pat yra 3 specializuoti mėnesiniai leidiniai (pas mus „Žūklė+“, „Žvejys ir žuvis“, „Meškeriotojas“) ir nė vienos televizijos laidos (pas mus šiuo metu yra dvi, rengiama trečioji). Dauguma vyrams skirtų žurnalų ar didesnieji dienraščiai taip turi specialiai mėgėjiškai žvejybai skirtas skiltis. O tai taip pat darbo vietos, kas šiandieninėje situacijoje yra labai aktualu.

Labai svarbus veiksnys plėtojant mėgėjišką žūklę yra ne tik jaunosios kartos užimtumo klausimas, bet ir skatinamoji priemonė raginanti pažinti bei tausoti šalies gamtos turtus. Iš pirmo žvilgsnio tai gal būt atrodys gana paradoksalu (juk žuvys gaudomos), tačiau pastaruoju metu vykdoma žvejų mėgėjų politika pagal principą „pagavai – paleisk“ didžiausio atgarsio susilaukė būtent jaunosios kartos atstovų tarpe. Kita vertus, patys skurdžiausi visuomenės sluoksniai bent jau tokiu būdu gali papildyti savo maisto racioną. Dauguma žvejų mėgėjų į šį reiškinį žiūri su tam tikra panieka, kadangi mėgėjišką žūklę laiko sportu, poilsiu ir hobiu, kas yra nesuderinama su vartotojišku požiūriu į gamtą, tačiau norint pasiekti šį lygį, tenka pripažinti, mūsų valstybėje visu šimtu procentų dar neįmanoma, kadangi to neleidžia ekonominė situacija bei sovietmečio nuosėdos palikusios žymę kelių kartų mentaline.

Kitapus barikadų

Kad ir kiek žuvų pagautume Lietuvos vandenyse, kad ir kaip bandytų sureikšminti savo darbo vertę žvejai verslininkai, žuvies produktų mūsų rinkoje nepadaugės, o jų kainos tik kils. Esmė ta, kad didelis kiekis jūroje pagautų žuvų yra eksportuojama į užsienį ir mūsų šalies vartotojams atitenka tik labai menka dalis laimikio. Verslininkai bando apeliuoti į tai, jog jei bus galima plėsti verslinę žūklę vidaus vandens telkiniuose, žuvis pigs, nes jos bus daugiau. Bet faktai rodo visai ką kitą. Nekalbu apie lygiagrečiai su visais maisto produktais brangstančias žuvis, paprasčiausiai pateikiu skaičius, kuriuos paėmiau Žemės ūkio ministerijos.

Pagal 2005 m duomenis Lietuvos žuvininkystės sektoriaus produkcija sudaro vos 1 % BVP. Jo apyvarta tuomet siekė 187,5 mln. Lt. Pasiskirstymas tarp subsektorių išsidėsto tokiu santykiu: 66 % tenka perdirbimo pramonei, 28 % - žūklei Atlanto vandenyne, 3% - žvejybai Baltijos jūroje, 2 % - akvakultūrai, 1 % - žvejybai vidaus vandenyse ir Kuršmarėse, 0 % - žūklei Baltijos priekrantėje. Pavertus visa tai pinigine išraiška gauname šiuos skaičius: žuvų perdirbimo pramonė – 536,4 mln. Lt., akvakultūra – 13,4 mln. Lt., žūklė vidaus vandenyse – 4,1 mln. Lt. ir žvejyba Baltijos priekrantėje 0 Lt (?!). Nors verslinė žūklė ežeruose taip ir nebuvo sumažinta, o tik didėjo, jos indėlis procentaliai vis menkėja (tai dar vienas įrodymas, kad žuvų čia mažėja) – 2005 m. sugauta 39 t žuvų, 2006 m. – 27 t, o 2008 m. – tik 23,456 t. Pernai apskritai visuose vidaus vandenyse buvo sugauta 1600,828 t žuvų, o tai reiškia, jog ežerų laimikis yra tik 1,4 %. Bet įdomiausia, kad pusę ežerinio laimikio (10,222 t) sudaro seliavos. O dabar prisipažinkite, kas yra matęs mūsų parduotuvėse šias žuvis? Ir dar vienas klausimas logiškai mąstantiems – ar reikalinga verslinė žūklė Baltijos priekrantėje (0 % bendro verslininkų laimikio) ir ežeruose (atmetus seliavas 0,8 % bendro laimikio)?

Detaliau reikėtų išanalizuoti tą faktą, kuriuo remiasi žvejai verslininkai, sakydami, kad uždraudus verslinę žūklę vidaus vandenyse (dabar upėse galima tik verslinė nėgių, stintų ir ungurių žvejyba, taip pat žvejojama Nemuno žemupyje) ir Baltijos priekrantėje smarkiai padidės bedarbių skaičius. Pavardysiu kiek žmonių dirba atskiruose žvejybiniuose sektoriuose (2005 m. duomenys): perdirbimo pramonė – 4420, žvejyba Atlanto vandenyne – 1750, akvakultūra – 333, žūklė Baltijos jūroje – 237, žvejyba vidaus vandenyse – 300 (pagal šių metų duomenis liko tik 200), žvejyba priekrantėje – 290 (pernai18 įmonių padavė paraiškas išeiti iš verslo, tad žmonių sumažės ir liks ne daugiau 240).

Nuo 2007 m. mūsų pramonininkai gavo teisę žvejoti dar ir Ramiajame vandenyne. 2008 m. visų verslinių sugavimų suma buvo 187 060 t: Ramiajame vandenyne – 24 056 t, Atlanto vandenyne – 134 909 t, Baltijos jūroje – 23 486 t, akvakultūrai teko 3 008 t, o vidaus vandenyse – 1 601 t. Ežeruose ir vandens talpyklose buvo pagauta vos 32 t. Tai mažiausias kiekis per visą verslinės žūklės gyvavimo laikotarpį. Vien ežeruose, kaip minėjau, 23, 456 t. Pavertus šį kiekį procentais, mes pamatytume, kad iš viso bendro laimikio 2008 m. ežerų žuvys sudaro... 0,000125 %.

Dar 2003 m. priekrantėje žvejojo 110 verslininkų. Kuomet Vyriausybė pažadėjo vienkartines 20 tūkst. litų kompensacijas, jų skaičius 2004 m. išaugo daugiau nei dvigubai. Įsivaizduokite, kad 99 km ilgio Lietuvai priklausantį Baltijos jūros priekrantės ruožą tuo metu „prižiūrėjo“ 102 įmonės ir 290 žmonių, kas sudaro daugiau, kaip vieną įmonę ir 3 žmones vienam kilometrui. Esame paskaičiavę, kad jei visi tie verslininkai ištiestų savo tinklus vienu metu, jie galėtų tris kartus apjuosti visą pajūrį. Beje, panašiai yra ir elgiamasi, tuo galite įsitikinti netgi dabar bandydami kai kuriose Baltijos priekrantėse užmesti meškerę. Jei tai nori padaryti tenka bristi kitapus tinklų.

Labai įdomūs skaičiai gaunami skaičiuojant kiekvieno žvejo verslininko produkcijos vertę. Nors jūros priekrantės žvejų indėlis pagal produkcijos vertę ir yra lygus nuliui, visgi žuvų pagauna ir jie. Tiesiog bendrame kontekste tai yra toks mažas skaičius, kad jo paskaičiuoti ŽŪM net nepajėgia. Bet tai padarėme mes. Pagal 2005 m duomenis „priekrantininkų“ produkcija siekė 5862 Lt. metams, kas reiškia, jog 488 Lt mėnesiui. Vidaus vandenų „tuštintojai“ pagal tų pačių metų rodiklius turėjo 13 666 Lt. produkcijos metams, reiškia, kad 1139 Lt. mėnesiui. Pagal mūsų paskaičiavimus toks verslininkas per mėnesį vidutiniškai turi 126 Lt. pajamų. Ar įmanoma ne tik išgyventi už tokią sumą, tačiau ir turėti didelį namą, džipą bei samdyti darbininkus savo verslui? Įdomiausia, kad verslininkai netgi galvas pasiryžę guldyti po ešafotu, kad tik nebūtų žlugdomas toks verslas. O dabar pagalvokime, kodėl gi valstybė nesurenka mokesčių į biudžetą?

Palyginti galime akvakultūros darbuotojų produkcijos vertę. Beje, mūsų parduotuvėse ežerinių žvejų verslininkų produkcija (šaldytos kuojos, plakiai, karšiai, karosai) paklausos visiškai neturi ir įdomu būtų sužinoti (deja tokių duomenų neturiu) kiek iš tiesų uždirbama ją pardavus. Daug mieliau yra perkami gyvi karpiai, lydekos, vaivorykštiniai upėtakiai, kurie yra išauginami tvenkiniuose. Taigi akvakultūrininkai 2005 m. pateikė produkcijos už 40 240 Lt. (jų užimami vandens plotai lyginant su vidaus vandenų verslininkų yra lašas jūroje), kas sudaro 3353 Lt. mėnesiui. Tai kokia verslinė žvejyba yra perspektyvesnė? ŽŪM per Kaimo reikalų komiteto išvažiuojamąjį posėdį šių metų balandžio 9 d. tvirtino, kad jokiu būdu ne akvakultūrinė žuvininkystė.

Žvejai verslininkai šiuo metu yra atleisti nuo bet kokių mokesčių. Ne gana to, juos nuolankiai ir pastoviai finansiškai remia Vyriausybė. Pagal 2007-2013 m. programą tik žvejybai vidaus vandenyse numatoma skirti 30,034 mln. Lt. paramą žvejams verslininkams. 7,508 Lt. turėtų atitekti iš biudžeto. Kasmet jie gautų 4,29 mln. Lt. (pagal 2005 m duomenis, jei jų skaičius nesikeis), kas sudaro 7271 Lt. kiekvienam verslininkui. Prisiminkite, kad vertės jie sukuria mažiau – 4,1 mln. Lt. Tad kam tos aukos, kuomet valstybė ruošiasi taupyti?

Taip pat nepamirškite, kad 10 mln. litų (7,5 mln. Lt gauti iš ES fondų, o likusieji – iš biudžeto) jau pradėta dalinti mažinant žvejų verslininkų skaičių Kuršių mariose, dėl ko minėtos 18 įmonių traukiasi iš verslo. Ir čia vėl iškyla į paviršių afera, kaip buvo apgauti žvejai mėgėjai. Šie pinigai, kaip žadėjo ŽŪM iki juos gaunant, turėjo būti skirti mažinti verslinę žūklę apskritai. Tačiau ruošiantis gauti šią sumą ministerijos klerkai padirbėjo – jie sukūrė tokią apmokėjimo formulę, pagal kurią išmokos nutraukiant verslinę žvejybą gali būti skirtos tik Kuršių marių verslininkams, kadangi tą formulę kitiems vandens telkiniams pritaikyti paprasčiausiai neįmanoma. Bet visa šios istorijos esmė yra dar ta, kad marių žvejai „stoja piestu“ prieš jų įrankių ir gaudomų žuvų kiekio mažinimą. Atseit, supjaustėme laivus ir užtenka. O tinklų skaičių bei kvotas prašome palikti tas pačias. Tad kurioje vietoje jūs matote čia verslinės žūklės mažinimą? Kol kas vyksta savotiška kova tarp verslininkus kuruojančios ŽŪM ir mums palankios AM. Paskutiniais duomenimis verslininkams teks priimti AM sąlygas.

Dar kartą norėčiau paklausti labiausiai prieš naująjį Mėgėjų žūklės įstatymą nusistačiusių Seimo Kaimo reikalų bei Biudžeto ir finansų komiteto narių – ar jūs bent bandėte skaičiuoti kokią realią naudą duoda verslinė ir kokią mėgėjiška žūklė? Ir kam yra taikomas Mėgėjų žūklės įstatymas – 200 iš valstybės kišenės gyvenančių žvejų verslininkų ar 200 tūkst. žvejų mėgėjų, kurie tiesioginiais ir netiesioginiais finansiniais įnašais remia savo valstybę net ir šiuo sunkiu jai laikotarpiu. O apie daromą žalą gamtai ir slepiamus nuo valstybės mokesčius šį kartą patylėsiu – tebūnie tai bus kito straipsnio tema.

Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kadaise dažnai pajūryje sutinkamas paukštis iš Lietuvos pasitraukė: kas jį išvijo iš mūsų šalies? (25)

Lietuva gali pasigirti ne tik vietinėmis paukščių rūšimis, bet ir svetimšalėmis, kurios į...

Nauji pavasario ženklai: jau skleidžiasi pirmieji žibučių žiedai (13)

Jau kelias dienas Lietuvos nepaliekanti saulė, panašu, tikrai žadina gamtą. GRYNAS.lt...

Pamaryje paskelbta ekstremali situacija: situacija bloga, bet viskas dar tik prasideda (38)

Dar sekmadienį žiniasklaidoje pasirodė žinia apie Rusnėje kilusį kasmetį potvynį. Kaip rašo...

Tai jau vyksta: gamta puošiasi pirmaisiais pavasariniais žiedais (8)

Praėjęs savaitgalis džiugino lietuvius saule ir pavasarine gaiva. Pasilepinti šiais malonumais...

Į mišką išsiruošusiems vyrams teko neįprasta gelbėjimo operacija: vadavo apsvaigusią stirną (47)

Pasvalio rajone pašerti miško žvėrių važiavę vyrai nė neįtarė, kad jų kelionė virs...

Top naujienos

Lietuva nusprendė: į „Euroviziją“ vyksta Jurijus Veklenko! pildoma (967)

Po keletą mėnesių trukusios įnirtingos kovos paaiškėjo, kad daugiausiai publikos simpatijų...

„Lentpjūvė iš pragaro“ – viena brutaliausių Antrojo pasaulinio karo paslapčių (134)

Po daugiau nei 70 metų tylos į viešumą braunasi viena ilgiausiai saugotų ir siaubingiausių...

Orai: ateina pavasaris

Sekmadienį mūsų šalyje debesys pamažu plonės, vakariniuose rajonuose vis dažniau pasirodys...

Abejojama, ar Valančiūnas galės padėti savo ekipai Klivlande (11)

Memfio „Grizzlies“ klubas išplatino sąrašą žaidėjų, kurie negalės padėti artimiausiame...

Unikauskas pataria – ką daryti, kad nereikėtų vaistų: sveikata priklauso nuo 4 dalykų (36)

„Mūsų sveikata nemažai priklauso nuo mūsų pačių, tik labai svarbu laikytis keturių...

Skandalas dėl pinigų plovimo „Swedbank“ kirto skaudžiai: prarado milijardus, reputacijai – smūgis (155)

Pinigų plovimo skandalo centre atsidūrusio vieno didžiausių Švedijos bankų „Swedbank“...

Laidotuvių tradicijos keičiasi kardinaliai: organizatorė išklojo keistus lietuvių pageidavimus (18)

Dar prieš kelerius metus išgirdę žodį „ laidotuvių planavimas “, daugelis turbūt būtų...

Kūdikiui atliko labai neįprastą operaciją: ar jos reikia, išduoda ir veidas (26)

„Gimė gražus kūdikis, o vėliau galvos forma ėmė keistis, ar tai normalu?“, – Vaikų...

Dainiaus Sinkevičiaus knygos „Pravieniškių mafija“ pristatymas Vilniaus knygų mugėje (10)

Vasario 23 d. 19 val. tiesiogiai iš Vilniaus Knygų mugės — žurnalisto Dainiaus Sinkevičiaus...