Anot Gamtos tyrimų centro mokslo darbuotojo, mikologo dr. Jono Kasparavičiaus, nuotraukoje įamžintas grybo sukeliamas fenomenas vadinamas ledo plaukais, o pats grybas, kurio nuotraukoje nematyti, lietuviškai vadinamas sklaidžiąja vaškaplute.
„Grybas auga nukritusių lapuočių šakelių viduje jas lėtai ardydamas. Tiek dėl jo sukeliamų pažeidimų pakitusi medienos struktūra ir išsiskiriančios medžiagos, tiek jo grybienos išskiriamos medžiagos lemia, kad esant maždaug nulinei oro temperatūrai ir tinkamai šakelės ir oro drėgmei, formuojasi gana stabilios plaukų pavidalo ledo kristalų struktūros“, – pasakoja specialistas.
Šios struktūros, mikologo teigimu, išlieka kol stipriai nepakyla aplinkos temperatūra. Jis sako, kad nors grybas yra dažnas, ne visur susidaro tinkamos mikroklimatinės sąlygos „plaukams“ iš ledo formuotis, todėl šis reiškinys nors ir seniai žinomas specialistams, žmones dar stebina.
„Pats reiškinys pasaulyje stebimas tik Šiaurės pusrutulio platumose. Ypač tose, į kurias patenka pietinė Lietuvos pusė. Tikslus grybo išplitimas pasaulyje nėra nustatytas, bet akivaizdu, kad jis auga visame ar bent jau nemažoje Šiaurės pusrutulio dalyje“, – paaiškina mikologas.
„Akivaizdu, kad apie valgymą čia ne tik kalbos, bet ir minčių būti negali“, – priduria jis.
