Vilniečiai šią žiemą pastebėjo įdomią tendenciją: miegamuosiuose rajonuose sniego netrūksta, o štai atvažiavus į miesto centrą jo visai nėra. Kodėl tokie dideli kritulių skirtumai tame pačiame mieste? GRYNAS.lt ieško atsakymo į šį klausimą.
Gamtos reiškiniai
© DELFI montažas

Užmiestyje šalčiau nei mieste

GRYNAS.lt jau ne kartą kalbėjo apie klimato kaitą ir jos sukeliamus gamtinius reiškinius. Tačiau šį kartą aptariami žmonių pastebėti gamtiniai reiškiniai su klimato kaita yra mažai susiję. Mūsų protėviai jau nuo seno žinojo, kad žiemą užmiestyje oro temperatūra gerokai skiriasi nuo tos, kuri vyrauja mieste. Dar iki šiol, važiuodami į atokesnį kaimą ar mažą miestelį pasirūpiname šiltesniais drabužiais ir batais, nes žinome, kad ten bus keliais laipsniais šalčiau.

Tiesa, kaip pastebi GRYNAS.lt kalbinta Kamilė, kad pastebėtum temperatūrų skirtumus, toli važiuoti nereikia. Pašnekovė gyvena Senuosiuose Trakuose, tačiau dirba Vilniuje, todėl kasdien važiuoja į sostinę. Ji sako pastebėjusi, kad mieste yra šilčiau nei Senuosiuose Trakuose. Be to, jau keletą žiemų ji atkreipusį dėmesį, kad Vilniuje ir sniego būna mažiau.

„Jau seniai pastebėjau keistą dalyką ir man įdomu, kodėl taip yra. Gyvenu Senuosiuose Trakuose, bet važinėju į darbą Vilniuje. Jau keletą žiemų pastebiu, kad pas mus rajone sniego daugiau nei mieste. Dirbu miesto centre, tai kol atvažiuoju iš rajono, sniego vis mažėja ir centre jo visai nebėra. Tas pats ir su oro temperatūra. Rajone tikrai šalčiau nei mieste. Kodėl?“ – klausia GRYNAS.lt skaitytoja.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėjas dr. Donatas Valiukas aiškina, kad miesto ir užmiesčio oro temperatūros, nepriklausomai nuo metų laiko, gali skirtis keletu laipsnių, o žiemą tai pastebima, nes mieste atsiranda papildomų šilumos šaltinių, kurie kartu su saule sudaro vadinamąją šilumos salą.

„Mieste visą laiką yra vadinamoji šilumos sala. Kuo didesnis miestas, tuo šilumos sala didesnė ir skirtumas tarp miesto ir užmiesčio temperatūrų gali siekti keletą laipsnių. Kuo didesnis miestas, tuo tas skirtumas didesnis. O taip yra dėl to, kad miestas specifinis: jame daug pastatų, saulę sugeria neįprastai daug betono. Spinduliai nepasiskirsto. Iš principo viskas, kas sukurta, tie urbanistiniai požymiai – stiklas, betonas ir pan. - ir sukuria šilumos salą. Žinoma, dar yra papildomi šilumos šaltiniai (pastatų energetika, gamyklos, įmonės)“, – pasakoja klimatologas D. Valiukas.

Oro tarša
Oro tarša
© DELFI / Kiril Čachovskij

Miestuose sniego mažiau

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėjas patvirtina ir tai, kad mieste ir užmiestyje, pavyzdžiui, Vilniuje ir Senuosiuose Trakuose, gali skirtis kritulių kiekis: „Kaip analogą visuomet galima paimti Žemaičių aukštumas ir kaip krituliai atkeliauja nuo jūros. Tada aukštyn kyla oras ir Žemaičių aukštumoje kritulių būna daugiausiai. Tuomet vyksta tam tikri sinoptiniai procesai ir tų kritulių vėl sumažėja. Taip pat ir mieste, pavyzdžiui, Vilniuje: jei krituliai atkeliauja iš vakarų, jų būna pradžioje daugiau miesto viduryje nei kažkur vakarinėje pusėje.“

Mokslininkas tęsia, kad nėra ko stebėtis, jei užmiestyje sniego daugiau nei mieste, nes sniego dangos storį lemia ne tik ta pati šilumos sala, dėl kurios mieste yra keliais laipsniai šilčiau, bet ir žmogiški veiksniai, pavyzdžiui, druskų ar smėlio naudojimas sniegui ištirpinti.

„Dėl iškritusio sniego sluoksnio skirtumų, tai, ko gero, didžiausia įtaka yra žmogaus veikla. Pirmiausia, terminė sala, kur keletu laipsnių aukštesnė temperatūra duoda kartais labai daug ir sniegas greičiau ištirpsta. Ypač jei svyruoja apie nulį temperatūra ir toliau jau kišasi žmogus, bandydamas įvairiomis priemonėmis sniegą nutirpdyti“, – aiškina dr. D. Valiukas.

Sniego dangos storis miesto centre ir rajone skiriasi

Kaip akcentuoja dr. D. Valiukas, miesto ir užmiesčio oro temperatūrų ar kritulių kiekių skirtumus gali lemti miestuose susikoncentravęs didelis šilumos kiekis, spinduliuojamas pastatų. Kaip žinia, dažniausiai didžiausias pastatų tankumas yra miestų centruose. Ar gali būti taip, kad, pavyzdžiui, Vilniaus centre yra šilčiau nei tolimesniuose miegamuosiuose rajonuose?

Tokį klausimą kelia dar viena GRYNAS.lt skaitytoja. Dar gruodžio pradžioje, kada iškrito pirmasis šios žiemos sniegas, GRYNAS.lt redakcija gavo Rasos laišką, kuriame ji pasakojo pastebėjusi, kad Pašilaičių mikrorajone nemažai prisnigo, o miesto centre sniego lyg nebūta.

„Kasdien važiuoju į darbą iš Pašilaičių į centrą ir pastebėjau, kad, kuo toliau važiuoju į centrą, tuo mažiau sniego. Pavyzdžiui, prie Baltojo tilto atrodė, lyg net nebūtų snigę. Kodėl taip yra? Gal miesto centre šilčiau nei mikrorajone? Ar tai gali būti dėl didelio automobilių kiekio?“ – klausia skaitytoja Rasa.

Nesupranta, kas vyksta: miesto pakraštyje gili žiema, centre – sniego lyg nebūta
© DELFI / Andrius Ufartas

Tačiau Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėjas dr. D. Valiukas abejoja automobilių išmetamųjų dujų įtaka greitam sniego nutirpimui miesto centre. Anot jo, dėl didelio pastatų tankumo Vilniaus centre čia labiausiai pasireiškia jau minėtas šilumos salos reiškinys, dėl kurio sniegas miesto centre ilgai neužsibūna. Be to, reikia nepamiršti, kad didmiesčiuose po žeme išvedžiota daug šiluminių trasų, kurių skleidžiama šiluma greitai ištirpina iškritusį sniegą.

„Miesto centre šilumos daugiau, o kuo toliau nuo centro, jos mažėja. Tai šilumos sala, kuri stipriausia yra centre, tolyn nuo jo silpnėja. Todėl miesto centre sniego gali nebūti, o toliau nuo centro – būti. Iš principo, miesto centro statymas yra tankesnis, o miegamieji rajonai pastatyti su tam tikrais tarpais. <...> Reikia nepamiršti ir šiluminių trasų. Pavasarį kartais galima labai ryškiai pastebėti, kai vienuose plotuose žolė dar tik pradeda žaliuoti, o ten, kur eina šiluminės trasos, jau žydi pievos. Analogiškai ir žiemą“, – aiškina klimatologas.

Kritulių skirtumus gali lemti reljefas

Jau ne kartą minėtoji šilumos sala daro įtaką ir kitiems žmogui neįprastiems reiškiniams. Dėl šilumos salos gali būti ir taip, kad užmiestyje sninga, o mieste lyja. Kaip pasakoja Vilniaus universiteto Geomokslų instituto doktorantas, klimatologas Justinas Kilpys, kritulių skirtumus gali lemti ir reljefas, kuris gali skirtis ne tik skirtingose Lietuvos vietose, bet ir tame pačiame mieste, pavyzdžiui, Vilniuje.

„Vilniuje kritulių skirtumus dar truputį lemia reljefas. Ypač važiuojant link oro uosto, Liepkalnyje, kai pamažu kylama į kalną, aukštėja reljefas ir temperatūra būna žemesnė nei centre. Todėl gali būti, kad miesto centre šlapdriba, o Liekpkalnyje ar oro uoste snigs, nes yra šiek tiek šalčiau“, – pasakoja J. Kilpys.

Klimatologas tęsia, kad reljefas gali turėti įtakos ir kritulių tipui visos Lietuvos mastu. Tai atsako į klausimą, kodėl Klaipėdoje lyja, o Šiaurės Lietuvoje – sninga: „Viskas yra nulemta Lietuvos geografijos. Vakarų Lietuva yra prie jūros ir žiemos metu jūra yra šiltesnė nei sausuma. Todėl pajūryje dažniau būna lietus negu sniegas, lyginant su likusia Lietuvos teritorija. Tiesiog šildantis Baltijos jūros poveikis žiemą lemia, kad vakarų Lietuvoje dažniau nei kitur krenta šlapdriba, o šiaurės Lietuvoje sninga. Šiauriniai rajonai yra šiek tiek šaltesni nei pietinė Lietuvos dalis ir natūralu, kad šiaurėje sninga daugiau.“

Nesupranta, kas vyksta: miesto pakraštyje gili žiema, centre – sniego lyg nebūta
© DELFI skaitytojai

Netolygiai pasiskirsto ir lietus

Kritulių skirtumai jaučiami ir vasarą. Gyventojai dažnai pastebi, kaip vieną miesto rajoną merkia lietus, o kitame šviečia saulė ir lietaus – nė lašelio. VU Geomokslų instituto doktorantas J. Kilpys aiškina, kad tokie reiškiniai vasarą visuomet buvę.

„Vasarą dominuoja audros debesys, kurie sąlyginai yra nedideli. Todėl, kai būna intensyvios vasaros liūtys, tai dažnai iš to vietinio susiformavusio debesies. Vasarą dažna situacija, kai netgi toje pačioje gatvėje viename jos gale gali labai smarkiai lyti, kitame – šviesti saulė. Tai yra tikrai labai būdinga situacija vasaros metu, kai liūtys iškrenta labai lokaliai“, – komentuoja klimatologas.

Temperatūrų ar kritulių skirtumai žiemą mieste ir užmiestyje, mieste ir kaime, netolygiai viename mieste pasiskirsčiusios liūtys, sniego dangos storio skirtumai skirtingose miesto vietose yra reiškiniai, kuriems, mokslininkų teigimu, didelės įtakos klimato kaita nedaro. Daugiausia tai lemia vis didėjantis miestų tankumas, dėl kurio daugėja šalutinės šilumos, kuri koncentruojasi mieste, nes neturi, kur pasiskirstyti.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Imasi priemonių nykstančių žuvėdrų išsaugojimui (28)

Siekiant apsaugoti nykstančias mažąsias žuvėdras ir sudaryti sąlygas joms sėkmingai išperėti...

Prahos zoologijos sode pristatytas vamzdžiadančio jauniklis

Gegužės 15 d. Prahos zoologijos sodo lankytojai pirmą kartą pamatė trijų savaičių amžiaus...

Neringa skelbia ekstremalią situaciją (30)

Neringos savivaldybė trečiadienį paskelbė ekstremalią situaciją dėl į Kuršių marių...

Meška pastebėta jau kitame regione: nufilmuota, kaip šuoliuoja keliu (76)

Pusę Lietuvos apkeliavęs rudasis lokys , manoma, nepamiršo ir Žemaitijos. Varnių regioninis...

Labai retas roplys: geriau jį iš toli aplenkti (27)

Lietuva gali didžiuotis čia prisitaikiusių gyventi gyvūnų, vabzdžių, paukščių, roplių...

Top naujienos

Užkalnis: baiminausi, kad neaptarnaus ir dar viską atims (10)

Visgi jūs dar stebinate toje savo Lietuvoje . Grįžti žmogus į trasą po dviejų mėnesių, puoli...

Pajūrio darbdaviai neviltyje: nesusigundo nei nemokamu maitinimu, nei nakvyne (388)

Pajūrio verslininkai muša pavojaus varpais – katastrofiškai trūksta darbuotojų. Darbas...

Krauju aplietas Vertelkos portretas: nuo nukirstų galvų maišeliuose iki prabangos kalėjimo kameroje (322)

„Pinčia“ vadinamas Algimantas Vertelka – žmogus, kurio pavardė Lietuvos kriminalinėje...

Košmaras nacių okupuotame Paryžiuje: tokiu barbariškumu negalėjo patikėti nei vietiniai, nei teisėsauga (13)

Visi, kas pažinojo, laikė jį labiausiai žmonėms pasišventusiu, geranoriškiausiu gydytoju nacių...

Tai, ko neišgirdote: iššifravo, ką karališkoji pora ir svečiai šnabždėjosi vestuvių metu (42)

Iškart po karališkųjų vestuvių, įvykusių šį šeštadienį Vindzoro pilyje, imta kalbėti, ką...

FSB karininko išpažintis: praregėjus nuo visko pradeda pykinti (252)

Daugeliui, matyt, teko girdėti ne vieną istoriją apie perbėgėlių iš sovietų ir rusų...

Čempionai: „Lietuvos ryto“ pamaina laimėjo jaunimo Eurolygą! (163)

Vilniaus „Lietuvos rytas“ gali džiaugtis daug žadančia pamaina – Arvydo Gronskio vadovaujama...

Ant hercogienės Meghan Markle rankos suspindo dar vienas ypatingas žiedas (23)

Sasekso kunigaikštiene po šeštadienio tuoktuvių tapusi Meghan Markle jautriai pagerbė šviesaus...

Eurolygos „galva“ nuolaidų nežada nei Kaunui, nei maištaujantiems Atėnams specialiai Krepšinis.lt iš Belgrado (21)

Kauno „Žalgiris“ turi vieną didžiausių ir moderniausių Eurolygos arenų, kurios lankomumo...

Pagrindinės lietuvių baimės dėl pensijos: demografijos iššūkiai ir artėjančios reformos (35)

Didžioji šalies gyventojų dauguma sutinka – pagrindiniu grėsmės šaltiniu jų pensijai išlieka...