Kormoranų populiacija pagal Aplinkos ministerijos planą kasmet mažinama atšaldant dėtis, nubaidant nuo kiaušinių kormoranus. Tačiau šiuo metu Aplinkos ministerija dar tik organizuoja įmonės, ribosiančios šių paukščių paplitimą, viešąjį pirkimą, o kormoranų jaunikliai jau tuoj tuoj išsiris. Tokioje perėjimo stadijoje naikinti paukščių paplitimą draudžia Europos Sąjungos paukščių apsaugos direktyvos. Visgi greičiausiai šiemet populiacija ribojama nebus.

Neringos meras siūlo išeitį

Tai labai papiktino Neringos savivaldybės merą D. Jasaitį. Jo nuomone, jei nespėta šaldyti dėčių, tuomet reikia kormoranus šaudyti. Pašnekovo teigimu, tai gali būti humaniškiau nei vaikyti nuo lizdų ir leisti jau išsiperėjusiems paukščiukams padvėsti iš bado. Anot jo, jei šiemet kormoranų populiacija nebus mažinama, tai Kuršių nerija patirs didžiulę žalą, kurią pajus ir kurortinių miestelių lankytojai.
Kormoranų sunaikinta Juodkrantės sengirė

„Šiuo metu dar tik vyksta viešasis konkursas. Žinant tas dvidešimties dienų procedūras ir kalbant su ornitologais, kurie jau mato perėjimosi periodą prasidėjusį, susidaro įspūdis, kad tai tebus, švelniai tariant, neefektyvus lėšų panaudojimas. Juk kai prasidės visas veiksmas, paukščiukai jau bus išperėti. Protinga būtų nešvaistyti valstybės lėšų ir iš vis nieko nedaryti, nei imituoti darbą. Suprantu, kad tie, kurie tuos paukščius baido, irgi turi užsidirbti, bet kitą kartą geriau nedaryti bereikalingų darbų. Be to, tas baidymas irgi gali būti žiaurus. Tada tikrai gal geriau šaudyti, o ne kankinti, kad tie jaunikliai mirtų iš bado”, - svarsto D. Jasaitis

Ankstyvas pavasaris sujaukė planus

Kuršių nerijos nacionalinio parko kormoranų populiaciją stebinti ornitologė Jūratė Zarankaitė pastebi, kad gamta bunda labai sparčiai ir kormoranai sėkmingai peri, nors pagal planą to buvo tikėtasi kiek vėliau.

„Jau keli metai vyksta kormoranų baidymai nuo kiaušinių pagal ministerijos planą, tačiau kormoranų gyvenimo ciklas nuo plano rengimo pradžios jau yra pasikeitęs. Viena dalis kolonijos jau pilnai peri, kita dar tik pradėjo, tačiau kadangi pavasaris atėjo ankščiau, perėjimo procesas irgi prasidėjo tikrai ankščiau nei įprasta, todėl labai tikėtina, kad šiemet įgyvendinti populiacijos reguliavimo planą bus pavėluota. Užtruko viešųjų pirkimų procedūros, daugelio metų praktikos rodo, kad šiemet jos gali nespėti įvykti”, - dalinosi mintimis J. Zaronkaitė.

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vyr. specialistas Laimutis Budrys patvirtino, kad ministerija nesiūlys baidyti kormoranų tuo metu, kai jaunikliai jau bus išsiritę, todėl šiais metais projektas bus pristabdytas.

„Paprasčiausiai pavėluota pradėti viešųjų pirkimų procesus, o ir gamta pakoregavo mūsų planus. Jau pasirodė kormoranų populiacijos gausos reguliavimo priemonių įgyvendinimo penkiose kolonijose paslaugų atlikimo pirkimo techninės specifikacijos projektas, dėl to kilo nepasitenkinimo banga visuomenėje, tačiau manau, kad šiemet kormoranams nieko nebus daroma. Juk viešasis pirkimas baigtųsi tik gegužės viduryje, tokiu metu paukščiai jau bus išsiperėję ir bet kokie veiksmai jų populiacijos reguliavimui jau nebus galimi”, - teigia L. Budrys.

Anot jo, vieningos nuomonės dėl dėčių atšaldymo, kormoranų baidymo nėra. Pavyzdžiui, viena nuomonių, kad baidymas perėjimo metu tik blaško kormoranus ir jie gali susikurti naujas kolonijas kitur, kad ir Kuršių nerijoje, kur tokių kolonijų užuomazgų jau yra.

„Norėdami padaryti gera Juodkrantės sengirei galime pakenkti kitoms šalia esančioms teritorijoms. Kažkiek kiaušinių yra atšaldoma, tačiau ar tai duoda didesnę naudą globaliu mastu – sunku pasakyti”, - teigia valdininkas.
Kormoranai Kuršių nerijoje

Net jei ir įvyktų viešasis konkursas, kormoranų populiacijos reguliavimo plane nurodyta, kad lauko temperatūrai esant virš 7 laipsnių šilumos bei paukščiams esant galutinėje perėjimo stadijoje kormoranų baidyti negalima. Pastebima, kad šiemet šios sąlygos nebus išpildytos.

Elektrėnų kormoranų kolonijoje planuojama vykdyti tik šių paukščių apskaitą, Kuršių nerijoje - įvertinti naujai besikuriančias perėjimo kolonijas ir pašalinti visus naujai sukrautus lizdus.

Planas sumažinti trečdaliu biologų neįtikino

Pagal Aplinkos ministerijos strategiją, visose kolonijose turėtų perėti ne daugiau nei 2300 kormoranų porų: 1500-1700 - Juodkrantės, 200-300 - Rusnės ir ne daugiau nei 100 porų - Drūkšių ir Lūksto kolonijose. Viešųjų pirkimų dokumentai rodo, kad konkursą nugalėjusi įmonę balandžio pabaigoje - gegužės pradžioje turėtų atlikti paukščių apskaitą bei netrukus įgyvendinti populiacijos reguliavimo planą. Tačiau ministerija numato, kad šiemet šių priemonių imtasi nebus.
Kormoranų kolonija Juodkrantėje ./ Justino Galinio nuotr.

Ornitologai kišimosi į gamtos ciklus nepalaiko ir mano, kad su kormoranais reikia elgtis kitaip.

„Nėra padaryta išsamių tyrimų šiuo klausimu, todėl nemanome, kad kormoranų paplitimą reikėtų mažinti. Pagal turimus duomenis, laikomės nuomonės, kad šiuo metu kormoranų populiacija yra stabili ir negausi rūšis, kaip dažną kartą visuomenei yra pristatoma. Kai kurie gausos reguliavimo būdai yra priimtini, tačiau reikia nepamiršti, kad pagal ES paukščių direktyvą, svarbiausią paukščių apsaugos teisinį dokumentą Europoje, veisimosi metu visi laukiniai paukščiai turi būti saugomi, negalima jų naikinti ar medžioti, tam valstybė turėtų gauti išimtis aukščiausiu lygmeniu”, - primena Lietuvos ornitologų draugijos biologas-ekspertas Gintautas Riauba.

Anot G. Riaubos, jokie drastiški būdai, kaip paukščių šaudymas, net jei ir pavasaris atėjo ankščiau ir buvo pavėluota pasirūpinti įprastinėmis populiacijos mažinimo priemonėmis, negali būti taikomi ir kormoranai turi būti palikti ramybėje.