Paskelbus apie Vyriausybės nutarimą didinti valstybinių miškų kirtimo normą 6 proc. penkerių metų laikotarpiui, prabėgus kelioms savaitėms, aplinkosaugos aktyvistai surado plynųjų kirtimų vietas Lietuvos miškuose. Miško kirtimo darbai vyko ne viename regione, tačiau garsiausią pasipiktinimą išreiškė protesto akcijas miške surengę Labanoro girios mylėtojai su miško gynėju, gamtininku Andrėju Gaidamavičiumi priešakyje. Kilus dideliam pasipriešinimui dėl kirtimų Labanore, aplinkos ministras Kęstutis Navickas rugsėjo 19 dieną pasirašė įsakymą mėnesiui stabdyti plynuosius kirtimus saugomoje Labanoro girios teritorijoje.
Tačiau šie ne tik Labanore, bet ir kituose Lietuvos miškuose vykę plynieji kirtimai, sukėlę tiek daug kritikos, vykdomi įgyvendinant 2014 – 2018 metų valstybinių miškų kirtimo normą. 2018 – 2023 metų valstybinių miškų kirtimo planai, kaip informuoja VĮ Valstybinių miškų urėdija, dar nėra sudaryti.
Labanoro regioninio parko pyragas padalytas
Miško gynėjai nuogąstauja, kad plynieji kirtimai Labanoro regioninio parko teritorijoje turės neigiamos įtakos parko teritorijoje galimai esančioms retoms augalų, vabzdžių, žinduolių, paukščių rūšims. Tačiau vienu iš pagrindinių argumentų stabdyti plynuosius kirtimus Labanoro girioje buvo baimė, kad po kirtimų darbų bus iškirsta didžioji dalis girios.
GRYNAS.lt pasidomėjo Labanoro girios plotu, kokie miškai sudaro girią, ir kokie plotai buvo ir yra planuojami iškirsti. Tačiau, kaip informuoja VĮ Valstybinių miškų urėdija, valstybinės institucijos neturi patvirtintos informacijos, koks iš viso yra Labanoro girios plotas. Preliminariais viešojoje erdvėje esančiais duomenimis, Labanoro-Pabradės mišių masyvas gali sudaryti apie 91 500 ha, iš kurių mišku apaugę 73 800 ha.
Į Labanoro girios plotą patenka valstybiniai miškai, esantys saugomoje teritorijoje (Labanoro regioninio parko miškai), ūkinės paskirties miškai ir privatūs miškai. Daugiausiai kritikos sulaukė plynieji kirtimai Labanoro regioninio parko teritorijoje esančiuose miškuose. VĮ Valstybinė miškų urėdija pateikia duomenis, kad Labanoro regioninio parko bendras plotas yra 55,3 tūkst. ha (įskaitant ir miško, ir kitos paskirties žemės plotus). 75 proc. šios teritorijos priklauso valstybei, o 25 proc. – privatiems savininkams.
41,3 tūkst. ha bendro Labanoro regioninio parko ploto (iš 55,3 tūkst. ha) apaugę mišku (ir valstybei priklausančiu, ir privatiems asmenims).
Labanoro regioniniame parke esančius miškus administruoja valstybė (VĮ Valstybinių miškų urėdijos padaliniai) ir privatūs asmenys (privačių miškų toje teritorijoje turėtojai). Pagal tai, į kurį rajoną patenka miškas, valstybinius Labanoro regioninio parko miškus administruoja VĮ Valstybinių miškų urėdijos (Urėdijos) Nemenčinės, Utenos, Švenčionėlių regioniniai padaliniai. Jų prižiūrimi plotai sudaro apie 65 proc. Labanoro regioninio parko teritorijos miškų (26,6 tūkst. ha), likusi dalis (35 proc.) yra privačios ir kitos paskirties miško žemė (14,6 tūkst. ha.)
Pagal Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, privatūs miškai Labanoro regioniniame parke užima apie 12 tūkst. ha ploto teritoriją. Tai sudaro apie 29 proc. šiame regioniniame parke esančių miškų ploto. Šis plotas patenka į apie 3800 žemės sklypų, kuriuos valdo privatūs žemių savininkai. Vidutinis privataus miško plotas Labanoro regioniniame parke esančiame žemės sklype sudaro apie 3,2 ha.
Kirsti plynai – 45 proc. Labanoro regioninio parko miškų
Miškų kirtimo planai sudaromi tik valstybei priklausančiuose miškuose. Privatūs miškų savininkai savo miškuose šeimininkauja laikantis teisės aktų.
VĮ Valstybinių miškų urėdija pateikia informaciją, kad pagal patvirtintus vidinės miškotvarkos projektus per 2018 m. Labanoro regioninio parko teritorijoje pagrindiniais kirtimais numatyta kirsti miško 186 ha. Tai yra 0,4 proc. nuo viso Labanoro regioninio parko miško ploto.
Iki 2018 m. rugsėjo VĮ Valstybinių miškų urėdija Labanoro regioninio parko teritorijoje vykdė (t. y. kirto miško) pagrindinių miško kirtimų 90 ha plote. Apie 55 proc. kirtimų buvo atvejiniai, 45 proc. – plynieji kirtimai.
Tačiau pabrėžiama, kad didžioji dalis kirtimų (65 proc.) Labanoro girioje vykdoma ne Labanoro regioninio parko miškuose (turinčiuose saugomos teritorijos statusą), o Labanoro girios ūkiniuose miškuose, kurie nepatenka į draustinius. 31 proc. kirtimų vykdoma III grupės (apsauginiuose) miškuose. Kaip akcentuoja VĮ Valstybinių miškų urėdija, maksimalus plyno kirtimo biržės plotas ūkiniuose miškuose yra 8 ha, III-ios grupės miškuose – 5 ha. Vidutinis plynųjų kirtimų biržių plotas Labanoro regioniniame parke yra 1,5 ha.
Kaip jau buvo minėta, 2018 metais buvo numatyta iškirsti 186 ha miško Labanoro regioninio parko teritorijoje, tačiau iškirsta 90 ha ploto. Ar bus iškirsta, kada bus iškirsta likusi suplanuota kirsti dalis, kol kas nėra aišku, nes, kilus visuomenės pasipriešinimui, nuo š. m . rugsėjo mėn. 20 d., remiantis LR aplinkos ministro Kęstučio Navicko sprendimu, visi kirtimai valstybiniuose miškuose Labanoro regioninio parko teritorijoje sustabdyti.
Privatūs miškai irgi kertami
Tačiau nemaža dalį Labanoro regioninio parko teritorijoje esančių miškų ploto priklauso privatiems asmenims (apie 12 tūkst. ha). Kaip informuoja Valstybinė miškų tarnyba, Labanoro regioninio parko teritorijoje nuo 2012 m. pradžios iki šiol išduoti 144 miško kirtimų leidimai plynam kirtimui privačiuose miško plotuose (kasmet šis skaičius kinta nuo 15 iki 30 leidimų per metus). Šiais leidimais leista kirsti apie 183 ha miško plotą plynai (16-38 ha kasmet), jame iškertant apie 50 tūkst. m3 medienos kiekį (5-10 tūkst. m3 kasmet).
Tarnyba atkreipia dėmesį, kad privačių miškų savininkams nėra nustatyta pareiga teikti informaciją apie kirtimų įvykdymą Valstybinei miškų tarnybai, t.y. savininkas turėdamas kirtimo leidimą gali ir nekirsti miško apie tai nepranešdamas valstybės institucijai.
Privačiuose miškuose miško kirtimo planavimo darbus atlieka laisvai samdomi miškotvarkos projektų rengėjai miško savininkų užsakymu. Pagal šiuos projektus išduodami leidimai miškui kirsti. 2018 m. buvo išduotas 21 leidimas miškui kirsti plynais kirtimais (26 ha plotas, jame iškertant apie 7 tūkst. m3 medienos). Tikėtina, kad šis medienos kiekis ir bus iškirstas 2018 metais.
Valstybinė miškų tarnyba nevykdo miško kirtimų planavimo nei einamiesiems nei kitiems metams ir tokia informacija apie privačius miškus pagal atskirus regionus nėra sisteminama. Pagal Valstybinėje miškų tarnyboje registruotus privačių miškų vidinės miškotvarkos projektus galima tik preliminariai spręsti apie tikėtinus kirsti miško plotus (tam reikalinga atlikti atskirą studiją pagal norimą regioną). Miško savininkas, atsižvelgdamas į rinkos, gamtines ar kitas sąlygas, pats sprendžia apie miško kirtimo reikalingumą, savo nuožiūra gali atidėti ar iš vis nevykdyti miškotvarkos projekte numatomo miško kirtimo.
Be to, vienam asmeniui per metus išduodamų leidimų kiekis neribojamas.
Vis dėlto, norint gauti leidimą kirsti privatų mišką, reikia atlikti tam tikras procedūras. Kaip informuoja Valstybinė miškų tarnyba, miško savininkas, kurio valdoje yra iki 3 ha miško, Valstybinei miškų tarnybai turi pateikti biržės atrėžimo medžiagą. Plyniems miško kirtimams saugomose teritorijose turi pritarti atitinkamos saugomos teritorijos direkcija.
Kai valdoje miško yra 3 ha ar daugiau, savininkas turi pasirengti vidinės miškotvarkos projektą. Jei valda patenka į saugomą teritoriją, toks projektas derinamas su atitinkama saugomos teritorijos direkcija. Atitinkamoms valstybinėms institucijoms nustačius, kad vidinės miškotvarkos projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, miško savininkas gali išsiimti leidimą kirsti mišką.
Miškotvarkos projekte paskaičiuojama kirtimų norma dešimtmečiui. Jei medynų, kuriuos galima kirsti pagrindiniais miško kirtimais, yra 6 ha ar mažiau, tai per pirmus 5 metus galima iškirsti ne daugiau kaip 3 ha, o esant 6 ha ar daugiau – ne daugiau kaip pusę jų ploto. Taip pat yra nustatyti reikalavimai plynų kirtimų biržių plotui. Jis negali būti didesnis nei 5 ha – III miškų grupėje arba 8 ha – IV miškų grupėje. Nustatyti reikalavimai ir maksimaliam biržių pločiui. Jis priklausomai nuo medžių rūšies, augavietės ir miškų grupės gali svyruoti nuo 75 iki 150 m.
Keičia žemės paskirtį
Tačiau visuomenė kelia klausimus ne tik dėl Labanoro girios, bet ir dėl Pabradės poligono. Viešojoje erdvėje pasirodė klausimai, kiek miško bus iškirsta plečiant poligoną, kokia bus naujos teritorijos paskirtis.
Pabradės poligono teritorija yra Krašto apsaugos ministerijos kompetencija. Informuojama, kad visas Lietuvos kariuomenės Generolo Silvestro Žukausko poligono Pabradėje teritorijos plotas – 2221,15 ha. Šioje teritorijoje esančios žemės paskirtis priskiriama paskirčiai „Kita“, o naudojimo būdas yra krašto apsaugos tikslams. Pabrėžiama, kad privačių žemės sklypų teritorijoje nėra.
GRYNAS.lt pateiktame atsakyme tęsiama, kad, nors ši 2221,15 ha teritorija suteikta Krašto apsaugos ministerijai Lietuvos kariuomenės karinio poligono reikmėms, joje yra miško žemės plotai (pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis – 1238 ha), todėl poligone negali vykti intensyvus kovinis rengimas, taip pat negalima reikalingos infrastruktūros statyba ir esamos infrastruktūros tinkamas saugumo užtikrinimas. Poligono teritorija nedidėjo nuo 2000 metų.
Sprendžiant šią problemą, Gen. S. Žukaukso poligone numatoma pakeisti 496 ha ploto miško žemės paskirtį (iš jau minėtos visos 1238 ha miško žemės teritorijos). Miško naudmenų panaikinimas leidžia iškirstus žemės plotus panaudoti pagal įteisintą naudojimo būdą – krašto apsaugos reikmėms. Kirtimai Gen. S. Žukausko poligone vykdomi VĮ Valstybinių miškų urėdijos pagal patvirtintus miškotvarkos projektus suderinus su Valstybine miškų tarnyba.
Gen. Silvestro Žukausko poligono infrastruktūros vystymo projektas yra prasidėjęs 2014 metais. Čia jau įrengta infrastruktūra šaudymui iš lengvųjų pėstininkų ginklų, kovinių transporto priemonių, artilerijos bei orlaivių taikinių rajonai, taip pat sunkiosios ginkluotės įšaudymo šaudyklos. Kartu vystoma infrastruktūra skirta įrangos, technikos ir amunicijos saugojimui, įrengiami nauji mokymo laukai, kurie pritaikomi naujai įsigyjamai ginkluotei.
Įvairius infrastruktūros projektus Lietuvos kariuomenės poligonuose planuojama įgyvendinti etapais iki 2022 metų. Siekiama sudaryti tinkamas sąlygas treniruotis tiek Lietuvos, tiek sąjungininkų kariams. Projektai finansuojami ne tik iš nacionalinių, bet lygiomis dalimis ir iš NATO saugumo investicijų programos (NSIP), ir JAV Europos saugumo užtikrinimo iniciatyvos (angl. European Reassurance Initiative, ERI ir European Deterrence Initiative, EDI). Taip pat savo lėšomis prisideda ir NATO priešakinių pajėgų bataliono veikloje Lietuvoje dalyvaujančios šalys.
Įgyvendinus infrastruktūros darbus, Gen. Silvestro Žukausko poligonas bus vienintelis Lietuvoje vienu metu pajėgus priimti iki brigados dydžio karinį vienetą – kelis tūkstančius karių ir šimtus karinės technikos vienetų.
