aA
Kas nutiktų, jei šiandien nustotume rūpintis miškais ir leistume jiems augti patiems? Akivaizdu, kad neprižiūrimas miškas atrodytų kitaip. Nors kartais tenka išgirsti posakį „miškas valgyti neprašo“, „Delfi“ kalbinti specialistai paaiškino, kokia priežiūra ir kodėl šiandien yra svarbi tiek valstybiniams, tiek privatiems miškams, bei kaip jie atrodytų, jei žmogus miško priežiūroje nedalyvautų.
Piniginė
Piniginė
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Neprižiūrint medynų, juos pakeistų menkaverčių krūmų ir medžių sąžalynas

Esama nuomonės, kad miškai galėtų sėkmingai augti ir be žmogaus įsikišimo. Vis dėlto, kodėl šiandien miškams žmogaus priežiūra yra reikalinga? Ir kas nutiktų, jei dabar staiga nustotume jais rūpintis?

Valstybinių miškų urėdijos atstovės Martynos Ulevičiūtės teigimu, įsitikinimas, jog miškas gyvuos geriau be žmogaus pagalbos – neteisingas: tai gana populiarus mitas. Anot jos, tam, kad miškas augtų sveikas, miškininkų specialistų pagalba yra būtina. Mišką būtina prižiūrėti, kad jis augtų sveikas, geros būklės ir išlaikytų biologinę įvairovę.

Ji tęsia, jog miškininkų priežiūra padeda apsaugoti medžius nuo vabzdžių kenkėjų ir ligų sukėlėjų, žvėrių daromos žalos ir gaisrų. Miškininkai siekia, kad atkuriamas ar naujai pasodintas miškas užaugtų geresnės kokybės nei buvęs prieš tai.

Šilėnų pažintinis takas
Šilėnų pažintinis takas
© DELFI / Laimonas Jankauskas

„Neprižiūrimi jauni medeliai būtų greitai nustelbiami sparčiau augančių krūmų, žolės ir mažesnės vertės medžių, žūtų nuo vabzdžių pakenkimų. Esant dideliam elninių žvėrių skaičiui, neapsaugotų medžių ūgliai nukandžiojami, nulaupoma liemenų žievė. Dėl to pasodinti medžiai žūtų, augtų kreivi, nuskurdę, ir vietoje buvusio išlakaus ir gražaus medyno gali susiformuoti menkavertis krūmų, medžių sąžalynas“, – sako M. Ulevičiūtė.

Siekia, kad Lietuvoje miškų būtų daugiau: todėl svarbu jais rūpintis

Kad miškas klestėtų, svarbi tinkama ir nuosekli jo priežiūra. Pasak pašnekovės, kad miškas turėtų kuo geresnes sąlygas augti, paruošiamieji darbai atliekami metus ar du prieš medelių sodinimą. Pirmiausia paruošiamas sodinimo plotas – jeigu jame jau spėjo išdygti krūmų, menkaverčių medžių atžalos, jos nukertamos. Tam, kad pasodintų medelių ilgiau nestelbtų žolės ir krūmų atžalos, paruošiama, dažniausiai sufrezuojama dirva.

Pasodinus miško sodmenis, būtina juos apsaugoti nuo žolės ir kitų, sparčiau augančių, menkesnės vertės medžių stelbimo. Todėl stelbianti augmenija kas porą metų, o neretai ir kasmet, yra nupjaunama, nušienaujama, kol auginami medžiai užauga ir sustiprėja tiek, kad krūmai ir kiti menkaverčiai medžiai jų nebestelbia.

Kaip aiškina M. Ulevičiūtė, vėliau vyresniame medyne tęsiasi medyno formavimas, kai iš jau gerokai ūgtelėjusio medyno šalinami augime atsilikę menkaverčiai medžiai, trukdantys augti sveikiems. Visą šį laikotarpį auginami medžiai turi būti tinkamai apsaugoti nuo vabzdžių ir žvėrių pakenkimų, neteisėtos žmogaus veiklos.

Kaip ir visi miškai, auginamo miško plotai saugomi nuo miško gaisrų. Valstybinių miškų urėdijos padalinių priešgaisrinės komandos bei miškų pareigūnai pagal gautus pranešimus apie kilusius miško gaisrus šiais metais buvo išvykę į gaisravietes daugiau nei 470 kartų.

Kelmas
Kelmas
© Shutterstock

Valstybinių miškų urėdijos darbuotojai atlieka ir daug miško sanitarinės apsaugos darbų. Vieni iš pagrindinių – medelių apdorojimas vaško danga arba apipurškimas insekticidais, liemenų kenkėjų užpultų medžių bei vėjavartų, vėjalaužų žvalgymas, esant poreikiui medžių šalinimas iš miško, medžių apsauga repelentais, individualiomis apsaugomis. Želdiniai, kurių sudėtyje yra daugiau kaip 50 proc. ąžuolo ir (ar) buko, siekiant apsaugoti nuo elninių žvėrių pakenkimų, tveriami tvoromis.

„Siekdami, kad miškų Lietuvoje būtų dar daugiau, valstybiniuose miškuose kasmet įveisiama daugiau nei 500 hektarų naujų miškų. Sėklinėse plantacijose gaunamos sėklos yra kruopščiai saugomos, iš jų užauginami medžių sodinukai medelynuose. Valstybinių miškų urėdija kasmet miškuose pasodina apie 30 milijonų naujų medelių“, – įvardija M. Ulevičiūtė.

Anot jos, taip pat prie miško išsaugojimo prisideda ir urėdijos darbuotojų pastangos šalinant šiukšles iš miško teritorijos. Valstybinių mišku urėdijos miškininkai miškuose kasmet surenka ir apie 700 tonų šiukšlių. Skaičiuojama, kad vien nebenaudojamų automobilių padangų pirmąjį šių metų pusmetį regioniniuose padaliniuose surinkta 173 tonos – tai yra daugiau nei per visus 2019 m. ar 2018 m.

Miškų savininkai neišvengia klaidų: taip krenta jų turto vertė

Lietuvoje miškai užima apie trečdalį šalies teritorijos. Apie pusę jų sudaro valstybiniai miškai, kiek mažiau nei pusę – privatūs miškai, o likusioji dalis tenka rezervuotiems, privatizavimui skirtiems miškams.

Tuo metu miškų pardavimo platformos „Branginu.lt“ vadovas Žilvinas Juzėnas pastebi, kad miškas pasimaitina pats, tačiau norint, kad jis tinkamai augtų, jį reikia prižiūrėti.

„Mišką reikia prižiūrėti nuo vabzdžių kenkėjų, medžių ligų ir vėtrų. Taip pat pagal miško amžių reikia žiūrėti, kokius darbus reikėtų atlikti, kad medžių kokybė ir medienos prieaugis būtų kokybiškas. Neprižiūrimi miškai ilgainiui praranda savo vertę“, – sako jis.

Miškas
Miškas
© Romas Sadauskas - Kvietkevičius

Anot jo, miško savininkas turėtų bent kartą per metus nuvykti į savo mišką, apžiūrėti, ar jis sveikas, ar nėra kenkėjų pažeidimų, ar nėra sausuolių, vėjovartų, kurias reikėtų sutvarkyti.

„Atsižvelgiant į medžių amžių, svarbu žiūrėti, kokius kirtimus reikėtų atlikti, iškirstus medžius atsodinti naujais. Miškininkų skaičiavimais, kasmet dėl ligų, vėtrų, išlaužų miškuose sunyksta apie 4 milijonai kubinių metrų medienos – didžioji dalis brandžiuose ir perbrendusiuose miškuose, kuriuos reikėjo tvarkyti, tačiau savininkai nieko nedarė“, – pastebi Ž. Juzėnas.

Jo manymu, mišką prižiūrėti ne tik reikia, bet ir būtina, tačiau kartais tenka sutikti ir netinkamos priežiūros atvejų, taip pat neigiamai veikiančių miško būklę.

„Didžiausios klaidos – kai miškų savininkai netikrina, kokia situacija yra jų miške, kokius kirtimus reikėtų vykdyti. Tokiu atveju, netvarkomi medžiai pūva, jų vertė mažėja, taip pat didėja tikimybė įsiveisti kenkėjams. Turint ūkinio tipo mišką, jį prižiūrėti būtina“, – teigė Ž. Juzėnas.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(19 žmonių įvertino)
2.7895

Kasmet atsitrenkę į langus žūna milijonai paukščių: ornitologas paaiškino, ką galima padaryti (17)

Kasmet pavasarį ir rudenį, kai sparnuočiai migruoja aktyviausiai, gyventojai jų leisgyvių gali...

Į duobę sukritusį būrį driežų vadavusio Tomo laukė staigmena: ką išgelbėjo iš tiesų, paaiškėjo netrukus (21)

Vilniečio Tomo pirmadienio rytas kaime prasidėjo nuo nuotykio. Pusantro metro gylio po garažu...

Už neteisėtą žvejybą Tauragno ežere teks susimokėti: žala gamtai – per 8 tūkst. eurų (16)

Utenos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai praėjusios savaitės pabaigoje sulaikė du...

Aplinkosaugininkai tikisi, kad tvora su Baltarusija stumbrų bandos gausinimui nepakenks (9)

Aplinkosaugininkai tikisi, kad numatoma tvoros pasienyje su Baltarusija statyba nepakenks stumbrų...

Darbšti voverė Šiaurės Dakotoje prajuokino internetą: atidarius automobilio kapotą vyro laukė staigmena (30)

Voverės mėgsta kaupti atsargas žiemai. Dažniausiai įvairių riešutų ar konkorėžių...

Top naujienos

Meilės drama virto siaubo filmo vertu nusikaltimu: draugę pasmaugė, o savo vyrą padegė nuolat pildoma (56)

Susitikti draugę pakvietusi Šilalės rajono gyventoja nužudymui ruošėsi iš anksto, bandė...

Situacijai kaistant – žinios iš šalies ligoninių: dalis riboja planines paslaugas, kitos – pacientų lankymą COVID-19 nusinešė nė 50-ies neturėjusio telšiškio gyvybę

Vis daugiau ligoninių dėl prastėjančios epidemiologinės situacijos Lietuvoje ir augančio...

Savaitės pabaigoje žada galingas audras: viename šalies regione prognozuojamas stiprus štormas (5)

Profesionalų kuruojamoje feisbuko grupėje „Orai ir klimatas Lietuvoje“ prognozuojama, kad darbo...

Lietuva įteikė notą Baltarusijai (13)

Spalio 20 dieną Lietuvos užsienio reikalų ministerija ( URM ) iškvietė Baltarusijos ambasados...

Latvijai imantis drakoniškų priemonių – neįprasta gyventojų reakcija: pyksta visai ne ant valdžios (614)

Latvijai dėl sudėtingos epidemiologinės situacijos imantis ypač griežtų priemonių, gyventojai...

Liudas Dapkus. Pasibaigusio galiojimo žmonės

Lietuvos sveikatos apsaugos ministras turėtų išnykti. Užsičiaupti. Nebedirbti. To norėtų tam...

Neištvėrusi LGBT vaiko mama atviru laišku kreipėsi į Nausėdą: paprašė trijų dalykų (440)

LGBT vaiko mama Rasa Račienė išplatino viešą kreipimąsi į prezidentą Gitaną Nausėdą. Ji...

Netrukus įsigalios papildomas ribojimas prekyvietėse be galimybių paso: vaistinės įspėja – eilės trigubės (610)

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nusprendė nuo penktadienio įvesti papildomą ribojimą...

Mirė poetas, prozininkas, publicistas Jonas Mačiukevičius (1)

Spalio 20 dieną, eidamas aštuoniasdešimt trečiuosius metus, mirė poetas, prozininkas, publicistas...

Landsbergis: Graikijoje sulaikytas Sausio 13-osios byloje nuteistas Ukrainos pilietis (76)

Graikijos pareigūnai sulaikė Sausio 13-osios byloje nuteistą Ukrainos pilietį Aleksandrą...