aA
Kas nutiktų, jei šiandien nustotume rūpintis miškais ir leistume jiems augti patiems? Akivaizdu, kad neprižiūrimas miškas atrodytų kitaip. Nors kartais tenka išgirsti posakį „miškas valgyti neprašo“, „Delfi“ kalbinti specialistai paaiškino, kokia priežiūra ir kodėl šiandien yra svarbi tiek valstybiniams, tiek privatiems miškams, bei kaip jie atrodytų, jei žmogus miško priežiūroje nedalyvautų.
Piniginė
Piniginė
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Neprižiūrint medynų, juos pakeistų menkaverčių krūmų ir medžių sąžalynas

Esama nuomonės, kad miškai galėtų sėkmingai augti ir be žmogaus įsikišimo. Vis dėlto, kodėl šiandien miškams žmogaus priežiūra yra reikalinga? Ir kas nutiktų, jei dabar staiga nustotume jais rūpintis?

Valstybinių miškų urėdijos atstovės Martynos Ulevičiūtės teigimu, įsitikinimas, jog miškas gyvuos geriau be žmogaus pagalbos – neteisingas: tai gana populiarus mitas. Anot jos, tam, kad miškas augtų sveikas, miškininkų specialistų pagalba yra būtina. Mišką būtina prižiūrėti, kad jis augtų sveikas, geros būklės ir išlaikytų biologinę įvairovę.

Ji tęsia, jog miškininkų priežiūra padeda apsaugoti medžius nuo vabzdžių kenkėjų ir ligų sukėlėjų, žvėrių daromos žalos ir gaisrų. Miškininkai siekia, kad atkuriamas ar naujai pasodintas miškas užaugtų geresnės kokybės nei buvęs prieš tai.

Šilėnų pažintinis takas
Šilėnų pažintinis takas
© DELFI / Laimonas Jankauskas

„Neprižiūrimi jauni medeliai būtų greitai nustelbiami sparčiau augančių krūmų, žolės ir mažesnės vertės medžių, žūtų nuo vabzdžių pakenkimų. Esant dideliam elninių žvėrių skaičiui, neapsaugotų medžių ūgliai nukandžiojami, nulaupoma liemenų žievė. Dėl to pasodinti medžiai žūtų, augtų kreivi, nuskurdę, ir vietoje buvusio išlakaus ir gražaus medyno gali susiformuoti menkavertis krūmų, medžių sąžalynas“, – sako M. Ulevičiūtė.

Siekia, kad Lietuvoje miškų būtų daugiau: todėl svarbu jais rūpintis

Kad miškas klestėtų, svarbi tinkama ir nuosekli jo priežiūra. Pasak pašnekovės, kad miškas turėtų kuo geresnes sąlygas augti, paruošiamieji darbai atliekami metus ar du prieš medelių sodinimą. Pirmiausia paruošiamas sodinimo plotas – jeigu jame jau spėjo išdygti krūmų, menkaverčių medžių atžalos, jos nukertamos. Tam, kad pasodintų medelių ilgiau nestelbtų žolės ir krūmų atžalos, paruošiama, dažniausiai sufrezuojama dirva.

Pasodinus miško sodmenis, būtina juos apsaugoti nuo žolės ir kitų, sparčiau augančių, menkesnės vertės medžių stelbimo. Todėl stelbianti augmenija kas porą metų, o neretai ir kasmet, yra nupjaunama, nušienaujama, kol auginami medžiai užauga ir sustiprėja tiek, kad krūmai ir kiti menkaverčiai medžiai jų nebestelbia.

Kaip aiškina M. Ulevičiūtė, vėliau vyresniame medyne tęsiasi medyno formavimas, kai iš jau gerokai ūgtelėjusio medyno šalinami augime atsilikę menkaverčiai medžiai, trukdantys augti sveikiems. Visą šį laikotarpį auginami medžiai turi būti tinkamai apsaugoti nuo vabzdžių ir žvėrių pakenkimų, neteisėtos žmogaus veiklos.

Kaip ir visi miškai, auginamo miško plotai saugomi nuo miško gaisrų. Valstybinių miškų urėdijos padalinių priešgaisrinės komandos bei miškų pareigūnai pagal gautus pranešimus apie kilusius miško gaisrus šiais metais buvo išvykę į gaisravietes daugiau nei 470 kartų.

Kelmas
Kelmas
© Shutterstock

Valstybinių miškų urėdijos darbuotojai atlieka ir daug miško sanitarinės apsaugos darbų. Vieni iš pagrindinių – medelių apdorojimas vaško danga arba apipurškimas insekticidais, liemenų kenkėjų užpultų medžių bei vėjavartų, vėjalaužų žvalgymas, esant poreikiui medžių šalinimas iš miško, medžių apsauga repelentais, individualiomis apsaugomis. Želdiniai, kurių sudėtyje yra daugiau kaip 50 proc. ąžuolo ir (ar) buko, siekiant apsaugoti nuo elninių žvėrių pakenkimų, tveriami tvoromis.

„Siekdami, kad miškų Lietuvoje būtų dar daugiau, valstybiniuose miškuose kasmet įveisiama daugiau nei 500 hektarų naujų miškų. Sėklinėse plantacijose gaunamos sėklos yra kruopščiai saugomos, iš jų užauginami medžių sodinukai medelynuose. Valstybinių miškų urėdija kasmet miškuose pasodina apie 30 milijonų naujų medelių“, – įvardija M. Ulevičiūtė.

Anot jos, taip pat prie miško išsaugojimo prisideda ir urėdijos darbuotojų pastangos šalinant šiukšles iš miško teritorijos. Valstybinių mišku urėdijos miškininkai miškuose kasmet surenka ir apie 700 tonų šiukšlių. Skaičiuojama, kad vien nebenaudojamų automobilių padangų pirmąjį šių metų pusmetį regioniniuose padaliniuose surinkta 173 tonos – tai yra daugiau nei per visus 2019 m. ar 2018 m.

Miškų savininkai neišvengia klaidų: taip krenta jų turto vertė

Lietuvoje miškai užima apie trečdalį šalies teritorijos. Apie pusę jų sudaro valstybiniai miškai, kiek mažiau nei pusę – privatūs miškai, o likusioji dalis tenka rezervuotiems, privatizavimui skirtiems miškams.

Tuo metu miškų pardavimo platformos „Branginu.lt“ vadovas Žilvinas Juzėnas pastebi, kad miškas pasimaitina pats, tačiau norint, kad jis tinkamai augtų, jį reikia prižiūrėti.

„Mišką reikia prižiūrėti nuo vabzdžių kenkėjų, medžių ligų ir vėtrų. Taip pat pagal miško amžių reikia žiūrėti, kokius darbus reikėtų atlikti, kad medžių kokybė ir medienos prieaugis būtų kokybiškas. Neprižiūrimi miškai ilgainiui praranda savo vertę“, – sako jis.

Miškas
Miškas
© Romas Sadauskas - Kvietkevičius

Anot jo, miško savininkas turėtų bent kartą per metus nuvykti į savo mišką, apžiūrėti, ar jis sveikas, ar nėra kenkėjų pažeidimų, ar nėra sausuolių, vėjovartų, kurias reikėtų sutvarkyti.

„Atsižvelgiant į medžių amžių, svarbu žiūrėti, kokius kirtimus reikėtų atlikti, iškirstus medžius atsodinti naujais. Miškininkų skaičiavimais, kasmet dėl ligų, vėtrų, išlaužų miškuose sunyksta apie 4 milijonai kubinių metrų medienos – didžioji dalis brandžiuose ir perbrendusiuose miškuose, kuriuos reikėjo tvarkyti, tačiau savininkai nieko nedarė“, – pastebi Ž. Juzėnas.

Jo manymu, mišką prižiūrėti ne tik reikia, bet ir būtina, tačiau kartais tenka sutikti ir netinkamos priežiūros atvejų, taip pat neigiamai veikiančių miško būklę.

„Didžiausios klaidos – kai miškų savininkai netikrina, kokia situacija yra jų miške, kokius kirtimus reikėtų vykdyti. Tokiu atveju, netvarkomi medžiai pūva, jų vertė mažėja, taip pat didėja tikimybė įsiveisti kenkėjams. Turint ūkinio tipo mišką, jį prižiūrėti būtina“, – teigė Ž. Juzėnas.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(19 žmonių įvertino)
2.7895

7 patys nuodingiausi Lietuvos grybai: vos paragavus gali ištikti siaubinga mirtis (68)

Šie metai miško gėrybių mėgėjams iš tiesų yra išskirtiniai, mat į miškus sugužėję...

Grybautojai be ribų: grybus lupa kone po langais (52)

Kaip niekada grybų turtingas ruduo sušaukė į miškus grybautojus – ir mėgėjus, kurie...

Gamtosauga ir gyvūnija viduramžiais rūpintasi tikintis naudos: sužinokite, kokios būdavo skiriamos nuobaudos (9)

Tūkstančius metų baltai naudojosi girių gėrybėmis, buvo medžiotojai ir medkirčiai. Senovės...

Dzūkijoje pasirūpinta retais vėžliukais: be žmogaus pagalbos jiems išlikti būtų sunku (3)

Šiandien Metelių regioniniame parke įvyko „vėžliakasis“. Regioninio parko direkcija...

Australijoje žuvo mažiausiai 380 įstrigusių delfinų (4)

Australijos pietinėje Tasmanijos saloje žuvo mažiausiai 380 įstrigusių delfinų, o gelbėtojams...

Top naujienos

Apklausa prieš pat Seimo rinkimus: reitingų lentelėje – įnirtinga kova aiškus ir rinkėjo portretas (769)

Tiksint paskutinėms dienoms iki Seimo rinkimų, partijų reitingų lentelėje – dramatiška...

Įmonių skolos toliau velkasi: atidedami mokėjimai gali atsirūgti (46)

Nepaisant gerėjančios Lietuvos ekonomikos situacijos, auga įmonių skolos. Jos „ Sodrai “...

Paskelbė karą triukšmadariams: už ramybės drumstimą baudos bus dvigubos

Gyventojus iš proto varančiam triukšmui greitai gali būti padarytas galas. Trečiadienį Seimo...

Viskas, ką reikia žinoti apie Seimo rinkimus: kaip, kada ir kas bus visiškai kitaip (18)

Rinkimai šiemet bus kitokie – apie pokyčius ir naujas taisykles einant balsuoti laidoje „Delfi...

Žiniasklaidos kirčiai: Trumpo ir Bideno debatai – absoliučiai siaubingi

Dauguma Amerikos televizijos žiūrovų mano, kad demokratų kandidatas į JAV prezidentus Joe...

Delfi rytas. VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė: ką svarbu žinoti apie išankstinį balsavimą (19)

Spalio 5 d., pirmadienį jau prasideda išankstiniai rinkimai. Papildomos balsavimo vietos,...

Vos 27-erių Greta jau žino, ką reiškia įsteigti savo įmonę ir bankrutuoti: lietuviai be reikalo nepasitiki savimi (5)

Prasilenkęs Vilniuje su finansų ir draudimo konsultante Greta Krušaite galėtum pagalvoti, kad...

7 patys nuodingiausi Lietuvos grybai: vos paragavus gali ištikti siaubinga mirtis (68)

Šie metai miško gėrybių mėgėjams iš tiesų yra išskirtiniai, mat į miškus sugužėję...

Mano išsiaiškinę, kodėl vieniems žmonėms COVID-19 yra mirtina liga, o kitiems – besimptomė (68)

Jau daugiau nei milijonas pasaulio gyventojų mirė nuo COVID-19 , tačiau į kai kuriuos klausimus...

Pažinčių svetainėje užsiregistravęs vyras pasigedo 44 eurų: noriu įspėti, būkit atidūs (8)

Mano pasakojimas suteiks informacijos dabar besiregistruojantiems į pažinčių svetaines ....

|Maža didelių žinių kaina