Neprižiūrint medynų, juos pakeistų menkaverčių krūmų ir medžių sąžalynas
Esama nuomonės, kad miškai galėtų sėkmingai augti ir be žmogaus įsikišimo. Vis dėlto, kodėl šiandien miškams žmogaus priežiūra yra reikalinga? Ir kas nutiktų, jei dabar staiga nustotume jais rūpintis?
Valstybinių miškų urėdijos atstovės Martynos Ulevičiūtės teigimu, įsitikinimas, jog miškas gyvuos geriau be žmogaus pagalbos – neteisingas: tai gana populiarus mitas. Anot jos, tam, kad miškas augtų sveikas, miškininkų specialistų pagalba yra būtina. Mišką būtina prižiūrėti, kad jis augtų sveikas, geros būklės ir išlaikytų biologinę įvairovę.
Ji tęsia, jog miškininkų priežiūra padeda apsaugoti medžius nuo vabzdžių kenkėjų ir ligų sukėlėjų, žvėrių daromos žalos ir gaisrų. Miškininkai siekia, kad atkuriamas ar naujai pasodintas miškas užaugtų geresnės kokybės nei buvęs prieš tai.
„Neprižiūrimi jauni medeliai būtų greitai nustelbiami sparčiau augančių krūmų, žolės ir mažesnės vertės medžių, žūtų nuo vabzdžių pakenkimų. Esant dideliam elninių žvėrių skaičiui, neapsaugotų medžių ūgliai nukandžiojami, nulaupoma liemenų žievė. Dėl to pasodinti medžiai žūtų, augtų kreivi, nuskurdę, ir vietoje buvusio išlakaus ir gražaus medyno gali susiformuoti menkavertis krūmų, medžių sąžalynas“, – sako M. Ulevičiūtė.
Siekia, kad Lietuvoje miškų būtų daugiau: todėl svarbu jais rūpintis
Kad miškas klestėtų, svarbi tinkama ir nuosekli jo priežiūra. Pasak pašnekovės, kad miškas turėtų kuo geresnes sąlygas augti, paruošiamieji darbai atliekami metus ar du prieš medelių sodinimą. Pirmiausia paruošiamas sodinimo plotas – jeigu jame jau spėjo išdygti krūmų, menkaverčių medžių atžalos, jos nukertamos. Tam, kad pasodintų medelių ilgiau nestelbtų žolės ir krūmų atžalos, paruošiama, dažniausiai sufrezuojama dirva.
Pasodinus miško sodmenis, būtina juos apsaugoti nuo žolės ir kitų, sparčiau augančių, menkesnės vertės medžių stelbimo. Todėl stelbianti augmenija kas porą metų, o neretai ir kasmet, yra nupjaunama, nušienaujama, kol auginami medžiai užauga ir sustiprėja tiek, kad krūmai ir kiti menkaverčiai medžiai jų nebestelbia.
Kaip aiškina M. Ulevičiūtė, vėliau vyresniame medyne tęsiasi medyno formavimas, kai iš jau gerokai ūgtelėjusio medyno šalinami augime atsilikę menkaverčiai medžiai, trukdantys augti sveikiems. Visą šį laikotarpį auginami medžiai turi būti tinkamai apsaugoti nuo vabzdžių ir žvėrių pakenkimų, neteisėtos žmogaus veiklos.
Kaip ir visi miškai, auginamo miško plotai saugomi nuo miško gaisrų. Valstybinių miškų urėdijos padalinių priešgaisrinės komandos bei miškų pareigūnai pagal gautus pranešimus apie kilusius miško gaisrus šiais metais buvo išvykę į gaisravietes daugiau nei 470 kartų.
Valstybinių miškų urėdijos darbuotojai atlieka ir daug miško sanitarinės apsaugos darbų. Vieni iš pagrindinių – medelių apdorojimas vaško danga arba apipurškimas insekticidais, liemenų kenkėjų užpultų medžių bei vėjavartų, vėjalaužų žvalgymas, esant poreikiui medžių šalinimas iš miško, medžių apsauga repelentais, individualiomis apsaugomis. Želdiniai, kurių sudėtyje yra daugiau kaip 50 proc. ąžuolo ir (ar) buko, siekiant apsaugoti nuo elninių žvėrių pakenkimų, tveriami tvoromis.
„Siekdami, kad miškų Lietuvoje būtų dar daugiau, valstybiniuose miškuose kasmet įveisiama daugiau nei 500 hektarų naujų miškų. Sėklinėse plantacijose gaunamos sėklos yra kruopščiai saugomos, iš jų užauginami medžių sodinukai medelynuose. Valstybinių miškų urėdija kasmet miškuose pasodina apie 30 milijonų naujų medelių“, – įvardija M. Ulevičiūtė.
Anot jos, taip pat prie miško išsaugojimo prisideda ir urėdijos darbuotojų pastangos šalinant šiukšles iš miško teritorijos. Valstybinių mišku urėdijos miškininkai miškuose kasmet surenka ir apie 700 tonų šiukšlių. Skaičiuojama, kad vien nebenaudojamų automobilių padangų pirmąjį šių metų pusmetį regioniniuose padaliniuose surinkta 173 tonos – tai yra daugiau nei per visus 2019 m. ar 2018 m.
Miškų savininkai neišvengia klaidų: taip krenta jų turto vertė
Lietuvoje miškai užima apie trečdalį šalies teritorijos. Apie pusę jų sudaro valstybiniai miškai, kiek mažiau nei pusę – privatūs miškai, o likusioji dalis tenka rezervuotiems, privatizavimui skirtiems miškams.
Tuo metu miškų pardavimo platformos „Branginu.lt“ vadovas Žilvinas Juzėnas pastebi, kad miškas pasimaitina pats, tačiau norint, kad jis tinkamai augtų, jį reikia prižiūrėti.
„Mišką reikia prižiūrėti nuo vabzdžių kenkėjų, medžių ligų ir vėtrų. Taip pat pagal miško amžių reikia žiūrėti, kokius darbus reikėtų atlikti, kad medžių kokybė ir medienos prieaugis būtų kokybiškas. Neprižiūrimi miškai ilgainiui praranda savo vertę“, – sako jis.
Anot jo, miško savininkas turėtų bent kartą per metus nuvykti į savo mišką, apžiūrėti, ar jis sveikas, ar nėra kenkėjų pažeidimų, ar nėra sausuolių, vėjovartų, kurias reikėtų sutvarkyti.
„Atsižvelgiant į medžių amžių, svarbu žiūrėti, kokius kirtimus reikėtų atlikti, iškirstus medžius atsodinti naujais. Miškininkų skaičiavimais, kasmet dėl ligų, vėtrų, išlaužų miškuose sunyksta apie 4 milijonai kubinių metrų medienos – didžioji dalis brandžiuose ir perbrendusiuose miškuose, kuriuos reikėjo tvarkyti, tačiau savininkai nieko nedarė“, – pastebi Ž. Juzėnas.
Jo manymu, mišką prižiūrėti ne tik reikia, bet ir būtina, tačiau kartais tenka sutikti ir netinkamos priežiūros atvejų, taip pat neigiamai veikiančių miško būklę.
„Didžiausios klaidos – kai miškų savininkai netikrina, kokia situacija yra jų miške, kokius kirtimus reikėtų vykdyti. Tokiu atveju, netvarkomi medžiai pūva, jų vertė mažėja, taip pat didėja tikimybė įsiveisti kenkėjams. Turint ūkinio tipo mišką, jį prižiūrėti būtina“, – teigė Ž. Juzėnas.
