aA
Išlydėjus gandrus tolimam skrydžiui į žiemavietes nejučiomis prisimeni praėjusios vasaros aktualijas. Kaip ir kasmet Lietuvos ornitologų draugijoje (LOD) netilo skambučiai dėl iš lizdų iškritusių ar išmestų jauniklių, taip pat dėl įvairių problemų, susijusių su lizdais ant elektros perdavimo linijų atramų. Deja, šiais metais, kaip niekad, daug kritikos gandrų atžvilgiu išsakytą dėl jų mitybos ypatumų, nevengiant netgi siūlymų reguliuoti baltųjų gandrų gausą. Tai paskatino Lietuvos ornitologų draugijos narius gandrų palydų proga juos užtarti ir paaiškinti šių paukščių mitybos ypatybes.
Gandras pievoje ieško maisto
Gandras pievoje ieško maisto
© S.Paltanavičiaus nuotr.

Kasmet įpusėjus vasarai visuomenėje paaštrėja nuomonių kova dėl Lietuvos nacionalinio paukščio – baltojo gandro – daromos įtakos mūsų krašto biologinei įvairovei. Vieniems gandras išlieka  tradicinio Lietuvos kaimo kraštovaizdžio simboliu, ištikimu žemdirbio palydovu ir darnaus žmogaus sugyvenimo su gyvūnija etalonu. Kitiems – nuožmus rajūnas, „išgalabijantis visa kas gyva“: nuo kurmių, pelių, žalčių, gyvačių ir mažų kiškučių, iki ūkininkų kiemuose šmirinėjančių naminių gyvūnų jauniklių. Sutapimas tai ar ne, tačiau būtent medžiotojų atstovai dažniausiai net neabejoja, kad gandrai yra ir pagrindinis kiškių ir daugelio paukščių jauniklių priešas. Todėl pasigirsta vis drąsesnių abejonių, ar verta rūpintis gandrų apsauga ir jų globa. 

Ir trečia – viešojoje erdvėje nusistovi ydinga praktika kuomet tam tikrų interesų grupė leidžia sau pasmerkti vieną ar kitą gyvūnų rūšį. Pokariu tai buvo visi plėšrieji ir varniniai paukščiai, mūsų dienomis netyla ginčai dėl vilkų ir didžiųjų kormoranų „grėsmės“, dabar jau kalbama ir apie baltąjį gandrą.
Citata

Žinoma, gerbtinos įvairios nuomonės, tačiau gamtininkams nerimą kelia požiūris, jog gandrai daro žalą mūsų biologinei įvairovei. Visų pirma dėl to, kad tokia nuomonė nėra pagrįsta moksliniais tyrimais, o remiasi atskirų faktų eskalavimu. Antra – ji neetiška, turint omenyje tai, kad dažnai išsakoma žmonių, kurie savo gamtinių žinių aruodus susikrovė gamtą stebėdami pro medžioklinio šautuvo taikiklį ir gamtinius ryšius vertina per medžioklės objektų gausą.

Šiuo Lietuvos nacionalinis paukštis – baltasis gandras, tėra konkurentas, kurio maisto racione, kad ir nežymia dalimi, pasitaiko medžiojamosios faunos atstovų. Pasigirsta net siūlymų „reguliuoti“ gandrų populiaciją, nepaisant to, kad tai yra visoje Europoje saugoma rūšis.

Lyjant lietučiui dirvone sliekus rankioja baltasis gandras
Lyjant lietučiui dirvone sliekus rankioja baltasis gandras
© © Romualdo Barausko nuotr.

Ir trečia – viešojoje erdvėje nusistovi ydinga praktika kuomet tam tikrų interesų grupė leidžia sau pasmerkti vieną ar kitą gyvūnų rūšį. Pokariu tai buvo visi plėšrieji ir varniniai paukščiai, mūsų dienomis netyla ginčai dėl vilkų ir didžiųjų kormoranų „grėsmės“, dabar jau kalbama ir apie baltąjį gandrą.

Pamėginkime pasiaiškinti ar tikrai turime teisę gandrui kabinti „paukščio-plėšiko“ etiketę? Taip pat tikimės, kad šis straipsnis padės apginti gandrus paneigiant teiginius, jog (1) baltieji gandrai Lietuvoje dirbtinai gausinami, perdėtai globojami, (2) neva mokslininkai ornitologai (jų nuomone remiamasi formuojant aplinkosaugos politiką) nėra atlikę gandrų mitybos tyrimų, o (3) baltieji gandrai prisideda prie biologinės įvairovės nykimo.

Vis tik populiacijos gausėjimui tai jokios įtakos neturėjo – projektas siekė palaikyti esamą baltųjų gandrų būklę blogėjant natūralioms perėjimo sąlygoms. Todėl ir dabar galime didžiuotis tuo, kad baltųjų gandrų populiacijos tankumas Lietuvoje yra didžiausias rūšies pasaulinės populiacijos kontekste. Baltasis gandras tikrai pagrįstai laikomas nacionaliniu mūsų šalies paukščiu.
Citata

Nacionalinio paukščio turi būti daug

Baltasis gandras – visose ES šalyse saugoma paukščių rūšis, kurios vietinių populiacijų stebėsenai ir apsaugai, pagal ES Paukščių direktyvos reikalavimus, turi būti steigiamos specialiosios saugomos teritorijos. Lietuva – viena iš nedaugelio šalių narių, kurioje iki šiol baltiesiems gandrams nėra išskirtos specialios apsaugos teritorijos, mat šios rūšies populiacija mūsų šalyje yra pakankamai gausi, o tinkamose buveinėse perinčios poros pasiskirsčiusios gana tolygiai.

Lietuvoje atkūrus nepriklausomybę buvo stebimas nuolatinis baltųjų gandrų populiacijos gausėjimas, kuris vyko natūraliai. Šis gausėjimas labiausiai sietinas su pokyčiais žemės ūkyje, pirmiausiai su žemės dirbimo intensyvumu ir chemizacijos mažėjimu. Tik paskutiniu metu (2009-2013 m.), blogėjant senų gandralizdžių būklei ir didelei daliai gandrų lizdus pradėjus krauti ant elektros perdavimo linijų atramų, Lietuvoje buvo įgyvendintos tikslinės gandralizdžių būklės gerinimui skirtos priemonės. 

Maisto objektai labai skiriasi priklausomai nuo vietos sąlygų. Sausose buveinėse, sausu periodu ar sausesniais metais racione vyrauja vabzdžiai ir peliniai graužikai, drėgnesnėse buveinėse sulesama santykinai daugiau vandens organizmų. Grobis labai įvairus, tačiau visuomet vyrauja vabzdžiai ir jų lervos (dažniausiai vabalai ir tiesiasparniai – žiogai, vasaros antroje pusėje – skėriukai).
Citata

ES aplinkos finansinės programos „LIFE+” bei Lietuvos aplinkos ministerijos finansuoto projekto „Baltųjų gandrų (Ciconia ciconia) apsauga Lietuvoje“ metu buvo keliami dirbtiniai lizdai ant pastatų stogų, taisomi avarinės būklės lizdai medžiuose, tačiau daugiausia įrengta specialių platformų ant elektros perdavimo linijų stulpų.

Vis tik populiacijos gausėjimui tai jokios įtakos neturėjo – projektas siekė palaikyti esamą baltųjų gandrų būklę blogėjant natūralioms perėjimo sąlygoms. Todėl ir dabar galime didžiuotis tuo, kad baltųjų gandrų populiacijos tankumas Lietuvoje yra didžiausias rūšies pasaulinės populiacijos kontekste. Baltasis gandras tikrai pagrįstai laikomas nacionaliniu mūsų šalies paukščiu.

Kiek ir ko gandrai sulesa

Kalbant moksliniais terminais, baltasis gandras – oportunistinis grobuonis. Kitaip tariant, jis minta aplinkoje vyraujančiais (gausiausiais) maisto objektais. Maitinasi ant žemės randamu įvairiu gyvulinės kilmės maistu. Maisto ieško tik dieną, dažniausiai pavieniui, poromis, vienos šeimos dydžio grupėmis. Didesnės besimaitinančių paukščių sankaupos stebimos tik tokiose vietose, kur galima rasti ypač daug lengvai prieinamo maisto (pvz., šviežiai nušienautose pievose ar ką tik išdirbtos žemės plotuose ir pan.). Įprastai maitinasi netoli nuo perėjimo vietos (kai maisto ieško abu tėvai, stengiamasi jog lizdas būtų jų matymo lauke), tačiau retkarčiais maisto ieško ir 3-5 km atstumu nuo lizdo. 

Gandras varlinėja
Gandras varlinėja
© Reuters/Scanpix

Maisto objektai labai skiriasi priklausomai nuo vietos sąlygų. Sausose buveinėse, sausu periodu ar sausesniais metais racione vyrauja vabzdžiai ir peliniai graužikai, drėgnesnėse buveinėse sulesama santykinai daugiau vandens organizmų. Grobis labai įvairus, tačiau visuomet vyrauja vabzdžiai ir jų lervos (dažniausiai vabalai ir tiesiasparniai – žiogai, vasaros antroje pusėje – skėriukai). Ženklią raciono dalį gali sudaryti ir sliekai, varliagyviai (dažniausiai suaugusios varlės), ropliai (ten, kur jų gausa didelė) bei įvairūs smulkieji žinduoliai. Ant žemės perinčių paukščių jaunikliai, moliuskai, žuvys ir kiti gyvūnai natūraliomis sąlygomis sudaro tik nežymią sulesamo maisto dalį. Dėsninga tai, kad pavasarį sulesama santykinai daugiau vandens organizmų ir racionas yra įvairesnis, o vasaros viduryje ir pabaigoje sulesama daugiau vabzdžių. 

Visai šeimai - kiek daugiau nei kilogramas maisto

Maistą renka gana efektyviai. Moksliniuose šaltiniuose nurodoma, kad gandras per minutę gali sugauti iki 25-30 skėriukų arba surinkti 4-5 sliekus. Yra žinoma, kad nelaisvėje laikomi paukščiai vieno maitinimosi metu gali sulesti kiek daugiau nei 1 kg maisto, tačiau natūraliomis sąlygomis sulesamo maisto kiekis yra gerokai mažesnis. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad 2-3 jauniklius auginanti gandrų pora kasdien sulesa apie 1,2 kg maisto ir šis kiekis pilnai tenkina tiek tėvų, tiek augančių jauniklių poreikius. Lenkijoje atliktų tyrimų duomenimis, viena sėkmingai perinti pora perėjimo vietoje vidutiniškai užtrunka 144 dienas, tad visą jos suvartojamo maisto kiekį apskaičiuoti nėra sunku.

Įprastai maži kiškučiai laikosi aukštoje žolėje, kur baltieji gandrai nesimaitina. Ūgtelėję kiškių jaunikliai jau yra pakankamai greiti, kad paspruktų nuo gandro. Todėl ir egzistuoja reikalavimas bent jau natūralias pievas šienauti ne anksčiau nurodytų terminų, taip pat jas šienauti nuo lauko vidurio, kad smulkioji fauna galėtų pasitraukti į gretimus plotus. Taigi, ne gandras yra kiškių jauniklių žūties kaltininkas, o žmogus.
Citata

Baltasis gandras – didelis paukštis, tad suvartojamo maisto kiekis yra adekvatus. Tačiau ar sulesamo grobio kiekis yra pakankamas pretekstas pasmerkti paukštį? Jei tokie dideli paukščiai kaip baltieji gandrai pas mus gyvena (ir gausiai) bei sėkmingai dauginasi, vadinasi, maisto jiems pakanka ir papildomai rūpintis dėl to nereikia. Jei mus stebina tai, kad gandrai lesa per daug, pagalvokime ir apie tai, kad šį kiekį vertiname iš savo žmogiškosios perspektyvos. Kuris iš mūsų pievoje sugebėtume kas 2 sekundes pagauti (arba bent pamatyti) po vieną žiogą ar skėriuką? Jei gandrai mūsų aplinkoje gyvena, vadinasi, maisto jiems pakanka, o labiausiai tikėtina, kad jo yra netgi daugiau, nei jie sugeba sugauti.

Gandro jauniklis
Gandro jauniklis
© S.Paltanavičiaus nuotr.

Ar gandras daro žalą vietos biologinei įvairovei? 

Moksliškai įrodyta, kad vietovės, kuriose gandrai reguliariai sėkmingai peri, pasižymi didesne biologine įvairove nei tos vietos, kur gandrų perėjimo mastas yra mažesnis. Gandrai pievų ekosistemose yra aukščiausiojo mitybinio lygmens grobuonys, todėl visi smulkesni ir lėtesni gyviai yra jų grobis. Apie tai, kad grobuonių įtaka grobio populiacijoms nėra tik neigiama, galima pasiskaityti visuose šiuolaikiniuose ekologijos vadovėliuose. Ši (aukščiausia) mitybinė grandis yra svarbi tuo, kad palaiko žemesniame mitybos lygmenyje esančių organizmų populiacijas tam tikrame (optimaliame) gausos lygmenyje, taip užtikrindama jų stabilumą.

Mat, staigiai pagausėjusias populiacijas pradeda veikti kiti gausos reguliavimo mechanizmai – ligos, maisto trūkumas ir pan., kas nulemia jų didžiulius svyravimus ir griauna ekosistemų nusistovėjusį balansą. Šnekant populiariai, turėdami stabilią baltųjų gandrų populiaciją, mes niekada nesulauksime skėrių antplūdžio ar pelinių graužikų masinio daugimosi. Taigi, baltieji gandrai yra geras aplinkos kokybės indikatorius ir neturi būti tapatinami su kitų rūšių nykimu. 

Kuris iš mūsų pievoje sugebėtume kas 2 sekundes pagauti (arba bent pamatyti) po vieną žiogą ar skėriuką? Jei gandrai mūsų aplinkoje gyvena, vadinasi, maisto jiems pakanka, o labiausiai tikėtina, kad jo yra netgi daugiau, nei jie sugeba sugauti.
Citata


Jei vis dar yra manančių, kad gandrai sulesa visus mažus kiškučius, siūlome prisiminti kokiomis aplinkybėmis gandrai tuos kiškučius randa. Didžiąja dalimi tai jau sužeisti kiškučiai, kurie, kaip ir ant žemės perinčių paukščių lizdai, gandrų dažniausiai randami ką tik nušienautose pievose.

Įprastai maži kiškučiai laikosi aukštoje žolėje, kur baltieji gandrai nesimaitina. Ūgtelėję kiškių jaunikliai jau yra pakankamai greiti, kad paspruktų nuo gandro. Todėl ir egzistuoja reikalavimas bent jau natūralias pievas šienauti ne anksčiau nurodytų terminų, taip pat jas šienauti nuo lauko vidurio, kad smulkioji fauna galėtų pasitraukti į gretimus plotus. Taigi, ne gandras yra kiškių jauniklių žūties kaltininkas, o žmogus, kuris juos sužeidžia arba palieka tokiomis sąlygomis, kur žvėreliai negali pasislėpti nuo plėšrūnų. Ir nebūtinai slėptis reikia nuo gandro – kiškio jauniklis yra įprastas didelės dalies plėšriųjų paukščių, kranklių ir bemaž visų plėšriųjų žinduolių grobis. 

Taigi, gamtoje, kuomet į joje vykstančius procesus nesikiša žmogus, nusistovėję ekologiniai ryšiai užtikrina darnų balansą, kur savo vietą suranda visos mitybinės grandys. Todėl mums reikėtų daugiau dėmesio skirti ne rūšių gausos reguliavimui, o siekti visomis įmanomomis priemonėmis palaikyti natūralius procesus. Tuomet nereikės smerkti vienos ar kitos rūšies, o visi džiaugsimės jų įvairove ir gerėsimės kiekvienu gamtos sukurtu padaru.

www.GRYNAS.lt
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Išspręsk testą ir sužinok, ar gerai pažįsti Lietuvos gamtą (15)

Gegužės 21 dieną Europoje minima ekologinio tinklo „Natura 2000“ diena. „Natura 2000“ –...

Retosios Lietuvos rūšys, kurioms iškilo reali grėsmė: štai kaip galime jas išsaugoti (8)

Gegužės 21 dieną Europoje minima ekologinio tinklo „Natura 2000“ diena. „Natura 2000“ –...

Ričardas Anusauskas. Ne mes užpuolėme kurtinį, o kurtinys mus (31)

Visi ornitologų kaltinimai – melas, maskuojantis įsisavinamas milijonines lėšas, išradingai...

Vilniaus rajono gyventojai paviešinus nuotrauką Feisbuke, užvirė diskusija: tai kengūra ar lapė? (154)

„Kas pametėt kengūrą????“, – ketvirtadienio rytą toks įrašas atsirado buvusios Seimo...

Medžiotojas sureagavo į kilusį skandalą: daugiau tylėti nebegaliu (1930)

„Nuo visų medžiotojų, kurie gerbiami savo šeimose, noriu pasakyti, kad tai, kas dabar yra...

Top naujienos

Naujausi duomenys: Lietuvoje patvirtinti 1647 infekcijos atvejai, naujų – 8, užfiksuota dar viena mirtis (95)

Lietuvoje praėjusią parą, antradienį, dėl įtariamo koronaviruso ištyrus 6174 ėminius,...

Užribyje palikti tūkstančiai prekybininkų: per dešimtmetį tokią neteisybę mato pirmąkart (272)

Šiuo metu dėl nuomos kompensavimo verslininkai gali kreiptis tik nuomodami patalpas pagal sutartį....

Gyvai / Delfi 11. Ar lietuviškų produktų skonis ir kokybė tokia pati, kaip prieš 50 metų? (2)

Dalis prekybos tinklų skelbia didinantys lietuviškos produkcijos pasiūlymą, mažinantys jos...

Du profesoriai vieningai sutaria: Lietuva nepatyrė blogiausio scenarijaus, tačiau atsipalaidavimas dar gali kainuoti (260)

Po ilgo laiko Lietuvoje vėl galime išvysti seniai matytus vaizdus – kavines, kuriose piko metu...

Pesimistinės mokslininkų prognozės – kova su koronavirusu gali tęstis ir antrą vasaros pusę (124)

Vytauto Didžiojo universiteto ( VDU ) mokslininkai įspėja: dabartinėmis sušvelninto karantino...

Manote, kad Lietuvoje jau aplankėte viską? 20 naujų turistų traukos vietų, kurių dar neregėjote (2)

Manote kad Lietuvoje jau aplankėte viską? Tuomet pasižvalgykite po šių metų turizmo naujienų...

Masiulis pralaimėjo atranką į Ignalinos AE valdybą (101)

Buvęs susisiekimo ir energetikos ministras Rokas Masiulis pralaimėjo atranką į valstybės...

Ar medžiaginės kaukės padeda stabdyti COVID-19 plitimą: mokslininkai turi paprastą atsakymą

„Tos kaukės nuo viruso saugo kaip kelnės nuo viduriavimo“, – šio pokšto galite ir...

„Dragu“ susigundžiusiam plaukimo asui – nemalonumai ir atgaila (267)

Geriausias praėjusių metų Lietuvos sportininkas Danas Rapšys įpratęs lenkti savo konkurentus...

„Ryto“ pasirinkimo nustebintas Blaževičius apsvarstytų „Žalgirio“ pasiūlymą (2)

Krepšinio komentatorius Vaidas Čeponis vis dar negali dirbti sau įprasto darbo, tad karantino metu...

|Maža didelių žinių kaina