aA
Vilniečiui Dariui penktadienio rytas tapo tikrai įsimintinu. Jis sostinės senamiesčio gatvelėmis iki pat upės palydėjo didžiąją dančiasnapę antį su 11 mažylių. Maždaug pusantro kilometro nuo vandens nutolę paukščiai vargu, ar sėkmingai būtų pasiekę kelionės tikslą be žmonių pagalbos.
Didžioji dančiasnapė antis
Didžioji dančiasnapė antis
© Skaitytojo nuotr.

Keliavo per visą senamiestį

Didžiąją dančiasnapę su mažyliais Darius pastebėjo Trakų gatvėje, netoli Pranciškonų vienuolyno. Paukščiukai buvo palindę po automobiliu. Darius pasakoja, kad aplink nežinodami kaip geriau pasielgti būriavosi žmonės.

Didžioji dančiasnapė antis
Didžioji dančiasnapė antis
© Skaitytojo nuotr.

„Jie turėjo dėžę ir bandė juos pagauti. Tada mes nutarėm, kad reikia juos palydėti iki upės. Iš Trakų gatvės pasukome link Salomėjos Nėries gimnazijos. Teko eiti keliu, nes šaligatviu jie eiti nenorėjo. Ančiukai maudėsi kiekvienoje baloje“, – juokiasi Darius.

„Prie Kotrynos bažnyčios sutikau du dirbančius statybininkus, kurie turėjo tinklo, naudojamo pastolių apsaugai. Mes atsipjovę to tinklo bandėme juos pagauti. Bet pagavom tik visus mažylius, pati antis skrido į šoną, bandė juos kviesti. Jei būtume juos atskyrę, ji būtų nuskridus sau, todėl nusprendėm juos paleisti ir lydėti toliau“, – pasakoja jis.

Antis su 11 jauniklių lydima Dariaus ir dar kelių žmonių keliavo Vokiečių, vėliau Labdarių gatvėmis, kol galiausiai pasiekė Katedros aikštę.

Didžioji dančiasnapė antis
Didžioji dančiasnapė antis
© Skaitytojo nuotr.

„Kad nevestume judriomis gatvėmis per senamiestį, stengėmės eiti, kur saugiau. Stabdėm automobilius, prašėm, kad žmonės pasitrauktų į šoną. Sudėtingiausias ruožas buvo vienoje iš gatvių netoli Katedros aikštės. Stabdytos mašinos mums signalizavo, kad jų nepraleidžiam. Įveikėm tą gatvę, priėjome Katedros aikštę. Ančiukams buvo iššūkis užlipti Katedros aikštės laipteliais. Šiaip ne taip, bet visi mažyliai savo kojytėm įveikė tą išbandymą ir vėliau liko tik ruoželis pievos prie Valdovų rūmų. Gedimino pilies šlaito pašone gražiai iš lėto juos palydėjom iki upės“, – pasakoja vilnietis.

Vis dėlto, anot jo, dančiasnapės anties ir 11 mažylių išbandymai tuo nesibaigė. Mažylių mamą užpuolė didžiosios dančiasnapės anties patinas: šoko jai ant nugaros, bandė vyti. Darius spėja, kad vyko kova dėl teritorijos. Mažylius su mama iki upės atlydėjusiems žmonėms teko juos ginti, kol galiausiai patiną nubaidė.


„Kai pasiekėm Neries upę prie žiočių, kur stovi laivas, jas palikome“, – sako Darius.

Gana retai sutinkami

Dar visai neseniai didžioji dančiasnapė antis buvo įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Ornitologas Marius Karlonas sako, kad atnaujintoje knygos versijoje šio paukščio nebeliko, nes jų populiacija yra šiek tiek padidėjusi ir gausėja.

Prieš trejus metus Lietuvoje perėjo apie 1300 – 1600 šių paukščių porų. Ornitologas skaičiuoja, kad šiuo metu mūsų šalyje turėtų būti apie 1500 didžiųjų dančiasnapių porų.

Marius Karlonas
Marius Karlonas
© DELFI / Rita Gečiūnaitė

Ornitologas pasakoja, kad didžioji dančiasnapė antis maitinasi daugiausiai žuvimi. „Tai galima pamatyti iš jos snapo – matosi tokie tarsi dantukai. Iš tikrųjų tai ne dantukai, o snapo ataugėlės, kurios leidžia tvirčiau sugriebti žuvį. Žvejoja šie paukščiai visais metų laikais. Lietuvoje jie sėkmingai ir peržiemoja. Virš kelių šimtų ar tūkstantį jų žiemojančių galima pamatyti Kaune, neužšąlančioje Nemuno atkarpoje nuo hidroelektrinės. Jei išskrenda žiemoti, tai netoli – į Centinę ar Vakarų Europą“, – pasakoja paukščių žinovas.

Didžiosios dančiasnapės deda nuo 8 iki 12 kiaušinių. „Gražus vaizdas, kai kokių 10 jauniklių iššoka iš drevės ar inkilo kelių metrų aukštyje. Jaunikliai vos išsiritę, išdžiūvę šoka iš lizdo. Šokdami jie atsitrenkia į žemę, tačiau tam yra prisitaikę, ir jau keliauja vandens telkinio link“, – pasakoja M Karlonas.

„Šiuo atveju Vilniuje ančiukų mama skrisdavo į upę pasimaitinti ir grįždavo šildyti kiaušinių, taigi kelią iki upės žinojo, bet pėstute senamiesčio gatvelėmis tikrai dar niekad tokio atstumo nėra ėjusi“, – juokiasi ornitologas. „Gerai, kad žmonės juos palydėjo“, – priduria jis.

Trūksta tinkamų vietų perėti

Daugiausiai šie paukščiai paplitę Rytų Lietuvoje, šiek tiek galima pamatyti ir šalies pietuose, mat jie renkasi ežeringus kraštus, kurie apsupti senų miškų.

M. Karlono teigimu, to priežastis yra jų perėjimo vieta – šiems paukščiams reikia didelių drevių, kurias galima rasti tik senuose medžiuose.

„Pagrindinė problema su kuria susiduria šie paukščiai – mažėja jiems tinkamų medžių. Jeigu trūksta senų drevėtų medžių, didžiosios dančiasnapės antys sunkiai įsikuria. Įprastai jos peri išpuvusiose medžių ertmėse, nes joms reikalingo dydžio uokso (geninių paukščių medyje išskaptuota ertmė, - red.past.) joks paukštis nepadarys. Net inkilus gaminant landa turi būti bent 18-20 cm“, - pasakoja ornitologas.

Anot jo, miestuose nebeliko brandžių medžių, ypač šalia upių, todėl šie paukščiai ėmė perėti pastatų ertmėse. Tokių atvejų užfiksuota Vilniuje, Kaune, Trakuose.

„Toks pasirinkimas šiuo atveju gerai pasibaigė, nes padėjo žmonės. Bet labai dažnai perėjimas mieste pasibaigia liūdnai. Kaune, Laisvės alėjoje, ar Vilniuje, už 1.5 km nuo upės, išsiritę jaunikliai dažnai tos upės taip ir nepasiekia. Juos gali sumedžioti katės, varniniai paukščiai, jie gali žūti po automobilio ratais, sukristi į šulinį. Kai jie neturi tų natūralių buveinių ar bent alternatyvių, jiems kyla daug pavojų“, – sako ornitologas.

Anot jo, prieš gerą dešimtmetį Kaune ornitologai net darė akciją – kabino inkilus. Jų taip pat prikėlė ir prie ežerų, upių, marių, Žemaitijoje. Tai padėjo padidinti šios rūšies populiaciją. Vis dėlto, jo teigimu, 1500 didžiosios dančiasnapės anties porų šalies mastu nėra daug.

„Iš tikrųjų Vilniaus miestui labai reikėtų inkilų šiems paukščiams, nes nebeliko senų medžių ir jie nebeturi kur perėti. Galbūt miesto savivaldybė galėtų padaryti akciją ir iškelti jiems inkilų palei upes. Nebūtinai ant medžių, galima kelti ir ant stovų, stulpų. Būtų gražus gestas ir pavyzdys, kad vilniečiai gali sugyventi su šiais gražiais paukščiais“, – sako M. Karlonas.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(236 žmonės įvertino)
4.8475

Kaune rasta 14, įtariama, neteisėtai laikomų kačių hibridų ir laukinių kačių (1)

Kaune praėjusią savaitę iš veislyno paimta 14 gyvūnų, įtariant, kad galėjo būti neteisėtai...

Skaitytojo klausimas: pastebėjome, kad sraigės turi tokias tarsi „dureles“, kam jos? (6)

Grynas skaitytoja Reda kreipėsi prašydama paaiškinti sraigių elgesį. „Su vaikais stebėdami...

Skaitytojo klausimas: nesu matęs tokių grybų, ar jie reti? (16)

Grynas skaitytojas Sergėj klausia, kokius grybus rado miške, sako niekad tokių nėra matęs....

Linos kiemą okupavo dūminė raudonuodegė: pasitinka garsiu čirškimu ir neprileidžia prie garažo (8)

Vilniaus priemiestyje gyvenanti Lina juokiasi, kad nebegali ramiai vaikštinėti savo pačios kieme...

Lubinų žydėjimo metas: aplinkosaugininkai ragina jų skinti kuo daugiau (2)

Pievos, pamiškės ir pakelės jau mėlynuoja – pradeda žydėti lubinai. Tai, pasak Aplinkos...

Top naujienos

Šokiruojantis Pratasevičiaus interviu: viską paaiškina svarbi neįvardinta detalė (54)

Tai, ką buvęs informacinio projekto „Nexta“ redaktorius Ramanas Pratasevičius prikalbėjo per...

Molėtų rajone įkūrė pluoštinių kanapių cechą – turi didelių planų (1)

Molėtų rajone, Suginčiuose, Edvinas Petkevičius ir Andrius Ramonas turi įkūrę pluoštinių...

Duomenų mokslininkas: žinios kol kas ateina labai prastos – rudenį gali būti visko labai daug perspėja: realiai turime mėnesį (383)

Už trečią sergamumo bangą Lietuvoje sukėlusią „britišką“ atmainą greičiau plintanti ir...

Iš Baltarusijos atstovo – kaltinimai Lietuvos pareigūnams (70)

Baltarusijos pasienio apsaugos komiteto pirmininkas Andrejus Filatovas kaltina Lietuvą kaltina...

Per karantiną sukčiai kėlė kompetencijų lygį: kaip jie išvilioja pinigus šiomis dienomis?

Kasmet iš Lietuvos gyventojų sukčiai išvilioja milijonus eurų, o daugybė žmonių graužiasi...

Eugenija Grižibauskienė | D+

Panevėžyje apleistą įmonę įsigijęs ir ją ant kojų pastatęs Gudas: versle reikia šauti kaip raketai

Mantas Gudas galėjo tapti puikiu bankininku. Buvo sulaukęs svajonių pasiūlymo, su kuriuo kitas net...

Meistriški manipuliatoriai – kaip atpažinti toksiškus žmones, kurie nuodija jūsų gyvenimą (14)

Toksiškų žmonių yra visur, jų neišvengsi. Kai toksiškas žmogus nepajėgus kontroliuoti...

Nausėda įspėjo dėl Rusijos ir Baltarusijos karinės integracijos: turime galvoti, kaip sustiprinti gynybos laikyseną (2)

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį per NATO viršūnių susitikimą Briuselyje...

Ne, nėra jokių įrodymų, kad paskiepyto nuo COVID-19 žmogaus kūnas pradeda gaminti pavojingus toksinus

Socialiniuose tinkluose pasirodė teiginių, esą žinomas mokslininkas patvirtino, kad SARS-Cov-2...