aA
Klimato kaita gąsdinančiai veikia paukščius. Kadangi dėl pasikeitusių oro sąlygų nyksta buveinės, tuo pačiu mąžta ir tam tikrų paukščių rūšių. Kokie sparnuočiai šiandien atsidūrė labiausiai nepavydėtinoje situacijoje, o kurie mėgaujasi vis labiau šylančiu klimatu?
Paukščiai, kurie nyksta ir kurių kurių daugėja mūsų šalyje
Paukščiai, kurie nyksta ir kurių kurių daugėja mūsų šalyje
© DELFI montažas

Neigiamas poveikis ekosistemų būklei pasireiškia ne tik per buveinių sunaikinimą dėl pakitusio žemės naudojimo, melioracijos, urbanistinės plėtros, intensyvėjančio ūkinio naudojimo, bet ir per pastaruosius kelis dešimtmečius stiprėjantį klimato kaitos poveikį.

Dėl jo kinta ar net degraduoja ne viena gamtinė buveinė, nulemdama rūšių nykimą, kurių tarpe yra ir paukščiai. Tačiau klimatinių pokyčių įtaka atskiroms buveinėms labai skiriasi. Labiausiai tikėtina, jog didžiausi pokyčiai Lietuvoje dėl klimato kaitos bus šiaurinėms zonos buveinėms, taip pat šlapžemėms, kurios jautrios tiek temperatūrinio aplinkos režimo, tiek kritulių pokyčiams.

Dėl globalinio atšilimo ir jo sąlygojamų buveinių pokyčių, tikėtini atskirų paukščių rūšių paplitimo bei populiacijų gausos pokyčiai, kurie gali nulemti ir visišką rūšies išnykimą. Todėl šiuos procesus reikia stebėti ir taikyti visas įmanomas galimo poveikio sumažinimo priemones (pirmiausiai palaikant natūraliai degraduojančias buveines), kurios skiriasi skirtingoms rūšims.

Atsižvelgus Lietuvoje perinčių paukščių sąrašą, išskirtos rūšys, kurioms kyla didžiausia grėsmė:

1. Dirvinis sėjikas

Dirvinis sėjikas (CC-SA nuotr.)
Dirvinis sėjikas (CC-SA nuotr.)
© Creative Commons

Tai šiaurinių platumų rūšis, susijusi su „tundriniu“ kraštovaizdžiu, o Baltijos šalyse peri tik atvirose aukštapelkėse. Per mūsų šalį driekiasi pietinė rūšies paplitimo riba. Nors peri ir pietų Lietuvoje – Čepkelių ir Žuvinto aukštapelkėse – nyksta dėl jų sausėjimo ir užaugimo sumedėjusia augalija. Nesiimant minėtų teritorijų tvarkymo darbų, dirviniai sėjikai gali nebeperėti po kelių dešimtmečių.

2. Tetervinas

Tetervinas
Tetervinas
© Reuters/Scanpix

Tai taigos zonos paukštis. Rūšiai reikalingos atviros erdvės tuoktuvėms, kurios natūraliomis sąlygomis formuodavosi didelėse pelkėse. Joms nykstant (dėl sausinimo) bei užaugant plynėms, rūšis ieškojo antrinių buveinių ir tuoktuves formuodavo pamiškės pievose, vėliau didesnėse kirtavietėse. Pradėjus intensyviai naudoti žemės ūkio plotus pamiškėse buvusios tuokvietės buvo išblaškytos, o kirtavietėse sutinkami tik pavieniai patinai. Dėl sutrikusio veisimosi ciklo (mažo patinų skaičiaus tuokvietėse, kuris nulėmė žemą patelių produktyvumą), daugelyje vietų išnyko ar tapo reta rūšimi, kurios perspektyvos liūdnos. Tinkamos natūralios sąlygos liko tik keliose šalies vietose, nors dar prieš keletą dešimtmečių tai buvo plačiai paplitusi rūšis. Papildomas neigiamas faktorius – plėšrūnų – lapių, mangutų, o ypač šernų – gausa.

3. Juodasis gandras

Juodasis gandras
Juodasis gandras
© Shutterstock nuotr.

Nors Lietuva Europos kontinente yra rūšies paplitimo arealo optimalioje zonoje su santykinai dideliu perinčių porų tankumu, paskutinius kelis dešimtmečius juodojo gandro populiacija nyksta mūsų šalyje. Pradžioje manyta, jog tai nulėmė miškų ūkinė veikla ir padidėjęs trikdymas. Tačiau naujausi moksliniai duomenys rodo, jog rūšiai būdingas mažas produktyvumas dėl blogėjančių mitybinių sąlygų, kurios pirmiausiai susijusios su miškų ir pamiškės šlapynių, vandens telkinių sausėjimu. Kadangi juodasis gandras santykinai ilgai gyvena, šis poveikis šiuo metu dar stipriai nesijaučia, tačiau natūraliai išmirštant dabartinei juodųjų gandrų kartai, ateities perspektyvos yra liūdnokos.

4. Tikutis

Senkančių balučių klampynėse braido tikutis / S. Minkevičiaus nuotr.
Senkančių balučių klampynėse braido tikutis / S. Minkevičiaus nuotr.

Kaip ir dirvinis sėjikas, yra šiaurinių platumų paukštis, Lietuvoje natūraliomis sąlygomis perintis atvirose aukštapelkėse. Sausėjant pelkėms arba jas sunaikinant durpių gavybai, sparčiai nyksta. Skirtingai nuo dirvinio sėjiko, tikutis peri ir atsistatančiuose išeksploatuotuose durpynuose ar užpelkėjusiose pamiškės pievose. Tačiau abiem šiais atvejais tokios buveinės dėl vykstančios augalijos sukcesijos yra trumpalaikės ir rūšies tolimesnės perspektyvos siejamos su rūšies išnykimu.

5. Didžioji kuolinga

Migracijos metu kartais pasiseka išvysti retą paukštį – didžiąją kuolingą
Migracijos metu kartais pasiseka išvysti retą paukštį – didžiąją kuolingą
© Dalios Račkauskaitės nuotr.

Natūraliai peri atvirose aukštapelkėse arba agrariniame kraštovaizdyje esančiose, kad ir nedidelėse pelkutės, šlapiose pievose, kurių dauguma išnyko dėl melioracijos, o šiuo metu nyksta klimato kaitos akivaizdoje. Dėl aukštapelkių užaugimo kadaise buvęs įprastas paukštis šioje buveinėje Lietuvoje praktiškai nebe sutinkamas. Dėl aplinkos pokyčių, rūšis nyksta globaliu mastu. Lietuvoje likusių pavienių porų perspektyva labai prasta ir perinti populiacija artimiausiais metais tikėtina, kad išliks tik Nemuno žemupyje.


6. Kurtinys

Kurtinys. Jono Barzdėno nuotr.
Kurtinys. Jono Barzdėno nuotr.
© „Žurnalas apie gamtą“

Kaip ir tetervinas, tai - borealinių miškų paukštis, kurio perinti populiacija yra glaudžiai susijusi su miškų pelkių būkle. Lietingos vasaros nulemia didelį jauniklių mirtingumą, kas daro didžiulę neigiamą įtaką šiems palyginti trumpai gyvenantiems paukščiams. Tuo tarpu vasaros metu vis dažniau pasitaikančios sausros blogina rūšies mitybines sąlygas. Jei dar pridėti didėjantį plėšrūnų – lapių, mangutų, šernų, kranklių – neigiamą faktorių, rūšies perspektyvos yra blogos.

7. Smailiauodegė antis

Gražus smailiauodegės anties sparno mostas
Gražus smailiauodegės anties sparno mostas
© Viliaus Paškevičiaus nuotr.

Šiaurinė rūšis, Lietuvoje perinti visiškai atvirose užliejamose ar salų pievose. Joms nykstant rūšis tapo ypač retai sutinkama veisimosi metu ir paskutiniais metais randama perint tik Kretuono ežero saloje, kuri yra nuolatos tvarkoma, palaikant atviras buveines. Natūraliomis sąlygomis rūšies perspektyvos siejamos su išnykimu ar nereguliariu perėjimu Nemuno deltos užliejamose pievose.

8. Stulgys

Stulgys / R. Jakaičio nuotr.
Stulgys / R. Jakaičio nuotr.
© Ornitologų draugijos nuotr.

Norvegijoje vykdyti išsamūs tyrimai kalnuotose vietovėse parodė, kad dėl klimato kaitos vyksta stulgių populiacijos paplitimo pokyčiai – alpinėse pievose perintys paukščiai kartu su alpinių pievų paplitimo pokyčiais traukiasi į aukščiau virš jūros lygio esančius plotus. O kas vyksta Lietuvoje? Mūsų krašte tai su atviromis žemapelkėmis ir užliejamomis pievomis susijusi rūšis. Praeitame amžiuje praktiškai išnyko dėl plataus masto melioracijos darbų. Išlikusios negausios populiacijos toliau nyksta dėl tinkamų veisimosi buveinių sausėjimo ir užaugimo sumedėjusia augalija arba suarimo bei intensyvaus šienavimo. Perspektyvoje gali išlikti negausios populiacijos tik dirbtinai palaikomose buveinėse.

9. Raudonkojis tulikas

Raudonojo tuliko skrydis
Raudonojo tuliko skrydis

Kadaise buvęs plačiai Lietuvoje paplitęs natūralių ir šlapių pievų paukštis, kaip ir stulgys, pirmiausiai nukentėjo nuo plataus masto melioracijos, o vėliau dėl buveinių užaugimo bei sausėjimo dėl vykstančių klimatinių pokyčiu. Šiuo metu išnykimas dar negresia, tačiau populiacijos gausa, matyt, ir toliau mažės.

10. Žalvarnis

Žalvarnis
Žalvarnis
© Wikimedia Commons nuotr.

Žalvarnis yra paradoksalioje situacijoje. Natūraliai tai vienareikšmiškai pietinė rūšis, tačiau mūsų platumose nyksta ir dėl vykstančio globalaus klimato šiltėjimo, kuris Lietuvoje sąlygoja lietingų ir sausringų vasaros laikotarpių kaitą. Abu nepalankūs rūšiai dėl blogų mitybinių sąlygų. Kadangi rūšies didžiąją raciono dalį sudaro vabzdžiai, esant atšalimams sumažėja pastarųjų aktyvumas, o įsivyravus sausroms – stipriai krenta jų gausa. Abiem atvejais rūšis užaugina mažiau jauniklių, kas vėlesniais metais atsiliepia ir populiacijos gausai.

Tačiau yra paukščių rūšių, kurioms yra palankūs dabartiniai klimato pokyčiai:

1. Bitininkas

Bitininkas/ G. Khiterer nuotr.
Bitininkas/ G. Khiterer nuotr.
© Asmeninio archyvo nuotr.

Pietinių Europos regionų rūšis. Lietuvoje pradėjo perėti prieš kelis metus, o šiuo metu jau turime stabilią, nors ir negausią bei lokaliai paplitusią populiaciją.

2. Didysis baltasis garnys

Didysis baltasis garnys Skirvytėj
Didysis baltasis garnys Skirvytėj
© R. Kubiliaus nuotr.

Taip pat pietinių kraštų paukštis, kurio perėjimo arealo šiaurinė riba driekiasi per Lietuvą. Lietuvoje pirmosios poros pradėjo perėti prieš dešimtmetį, o paskutiniais metais reguliariai įsikūrė jau keliose šalies vietose.

3. Liepsnuotoji pelėda

Liepsnuotoji pelėda, Vištyčio RPD archyvo nuotr.
Liepsnuotoji pelėda, Vištyčio RPD archyvo nuotr.

Mūsų šalis yra šauriniame šios pelėdos paplitimo arealo pakraštyje. Liepsnuotoji pelėda sunkiai išgyvena šaltų žiemų sąlygomis (kuomet išmiršta didžioji vietinės populiacijos dalis, nes rūšis sėsli), tačiau paskutinių metų žiemos buvo tikrai palankios, todėl tikėtinas rūšies plitimas.

4. Pelėdikė

Pelėdikė (CC-SA/Lycaon nuotr.)
Pelėdikė (CC-SA/Lycaon nuotr.)
© Creative Commons

Tai pat pietinių kraštų paukštis labai negausiai aptinkamas mūsų šalyje. Šiauriau Lietuvos peri tik išimtinais atvejais. Kaip ir liepsnuotosios pelėdos atveju, paskutinių metų žiemos turėtų lemti rūšies plitimą ar bent vietinės populiacijos gausėjimą.

5. Ūsuotoji zylė

Ūsuotoji zylė daro „virvutę“ . Mariaus Čepulio nuotr.
Ūsuotoji zylė daro „virvutę“ . Mariaus Čepulio nuotr.
© Mariaus Čepulio nuotr.

Pietinė, sėsliai gyvenanti rūšis, kurios populiacijoms didžiausią neigiamą įtaką daro šaltos žiemos. Tačiau paskutinių metų šaltojo sezono orai buvo palankūs ūsuotajai zylei, o perspektyvos išlieka labai palankios jos plitimui.

6. Mažasis baublys

Vienas rečiausių Lietuvoje perinčių paukščių – mažasis baublys. Mariaus Čepulio nuotrauka
Vienas rečiausių Lietuvoje perinčių paukščių – mažasis baublys. Mariaus Čepulio nuotrauka
© NATUREPHOTO.lt gamtos fotografai

Taip pat pietinė, nors ir migruojanti rūšis. Paskutinių metų duomenimis, aptinkama vis naujose šalies vietose. Klimato kaitos kontekste tikėtina, jog ji ir toliau plis Lietuvoje.


7. Baltabruvis nykštukas

Baltabruvis nykštukas (CC-SA/ Dumi nuotr.)
Baltabruvis nykštukas (CC-SA/ Dumi nuotr.)
© Creative Commons

Pietinių Europos kraštų paukštis, kuris neseniai, tačiau stabiliai įsikūrė pajūryje. Ornitologai tikisi šios rūšies plitimo.


8. Baltakaklė musinukė

Baltakalkė musinukė
Baltakalkė musinukė
© Shutterstock nuotr.

Nors perėjimo įrodymų vis dar nėra, vis dažniau veisimosi metu stebima pietinių kraštų rūšis teikia vilčių, kad netrukus įsikurs ir Lietuvoje.

www.GRYNAS.lt
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Iš miško grybus bagažinėmis vežantys grybautojai supykdė gamtininką: jūs elgiatės kaip impulsyvūs bepročiai ir barbarai (253)

Šįmet socialinėje platformoje „Facebook“ nestigo krepšių, karučių ir net bagažinių,...

Lietuvoje atrasta į baravykus panaši nauja grybų rūšis: šie storakočiai turi ypatingą požymį (67)

Praėjusią savaitę Nacionalinio saugomų teritorijų centro kiemelyje aptikta nauja Lietuvai grybų...

Švenčionių miškuose grybavęs Rimvydas surado tikrą keistenybę: tai baravykai ar mutantai? (48)

Šiais metais į miškus sugūžėję grybautojai gali pasigirti ne tik įspūdingais surinktų...

Aplinkos ministerija įspėja dėl dekoratyvinių vandens lelijų: ežeruose sodinti draudžiama, gresia baudos (16)

Iš svetur atvežtos dekoratyvinės ryškiaspalvės vandens lelijos, dažnai auginamos prie sodybų...

Europos mokslininkai susidomėjo lietuviška rūšimi: šie padarėliai turi ypatingą reikšmę (18)

Nors mums įprasta Lietuvos nacionaliniu gyvūnu laikyti stumbrą ar baltąjį gandrą, čia kur kas...

Top naujienos

Iš epidemiologų – žinia visiems Lietuvos darbdaviams dėl nuotolinio darbo (42)

Lietuvoje per savaitgalį, t. y. penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį, užfiksavus 249...

Lietuvoje – 45 nauji koronaviruso atvejai: Šiauliuose susirgimai ir ligoninėje, ir greitojoje pagalboje (71)

Per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 45 nauji koronaviruso atvejai, bendras susirgimų...

Kantrybė senka: viena valstybė „įkaitais paėmė“ visą ES

Europos Sąjungos pastangos daryti spaudimą Baltarusijos prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai...

Blogiausia prognozė neišsipildė, bet rizikų Lietuvos eksportui dar lieka: augimo sunku tikėtis (3)

Lietuvos prekių eksportas pirmąjį pusmetį, lyginant su 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu, krito 8,4...

Landsbergis: visa mano šeima yra apmėtyta purvais, bet tiesioginės grėsmės sveikatai ir gyvybei dar nėra mato bendrumų su socialdemokratais, susirūpinęs LRT (293)

Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų partijos ( TS-LKD ) pirmininkas Gabrielius...

Vakcina nuo koronaviruso Lietuvai kainuotų kaip Valdovų rūmai: Skvernelis kalba apie tris didžiausias rizikas papildyta 10:55 val. (355)

Vakcina nuo COVID-19 Lietuvai kainuotų maždaug kaip Valdovų rūmų statyba, tai yra daugiau kaip...

Dėl mokytojui nustatyto koronaviruso Rumšiškėse izoliavosi septynios klasės

Kaišiadorių rajono Rumšiškių Antano Baranausko gimnazijos mokytojui nustačius koronavirusą,...

Viešina, ką slepia „tobulos“ nuotraukos socialiniuose tinkluose: užkulisinėse istorijose – ir gėdingiausi fiasko (1)

Kiek kartų fotografavotės tik tam, kad parodytumėte savo „tobulą“ gyvenimą draugams bei...

Tiesioginė transliacija / Delfi tema. Kas laukia Lietuvos ir Baltarusijos santykių: nauja krizė, šaltasis karas ar atšilimas? (5)

Pusantro mėnesio trunkantys protestai ir žiaurūs susidorojimai su Baltarusijos žmonėmis iš posto...

Parėmęs Lukašenką Kremlius jau žvangina ginklais: kokie yra tikrieji tikslai? (780)

Gynybiniai veiksmai, kurie nėra nukreipti prieš kurią nors valstybę. Taip dar praėjusią savaitę...

|Maža didelių žinių kaina