Tyrėjai, paskelbę savo studiją žurnale „PLOS ONE“, buvo sutelkę dėmesį į 12 vilkų, laikomų Tamos zoologijos sode Japonijos sostinėje Tokijuje.

Per penkis tyrimų mėnesius mokslininkai stebėjo vilkus iš viso 254 valandas, sutelkę dėmesį, kas nutinka, kai vienas vilkas nusižiovauja greta kitų.

Žiovulys būdavo reikšmingai dažnesnis, kai tiriami gyvūnai pamatydavo žiovaujančius kitus gaujos narius, rašoma studijoje.

Empatija yra būdinga įvairiems gyvūnams

„Vilkų imlumas užkrečiamam žiovuliui buvo priklausomas nuo bendruomeninių ryšių su žiovavimo iniciatoriumi stiprumo – vilkai žiovaudavo dažniau, atsakydami į artimų bendruomeninių partnerių žiovavimą negu žiovaujant kitiems individams“, – nurodė tyrėjai.

Nors tiriama grupė buvo maža, tyrėjai sakė, kad jų išvados suteikia preliminarių įrodymų, jog užkrečiamas žiovulys yra susijęs su vilkų gebėjimu jausti empatiją.

Galbūt empatija būdinga didesniam gyvūnų rūšių skaičius negu buvo manoma anksčiau, sakė pagrindinė studijos autorė Teresa Romero iš Tokijo universiteto.

„Vilkams, kaip ir primatams bei šunims, žiovulys yra užkrečiamas tarp individų, jeigu jie yra artimai bendraujantys“, – aiškino ji.

„Šie rezultatai byloja, kad užkrečiamas žiovulys yra iš bendrų protėvių paveldėtas bruožas ir kad toks gebėjimas atskleidžia emocinį ryšį tarp individų“, – pridūrė tyrėja.