aA
Prieš kelias savaites pamario gyventojai sulaukė netikėto keturkojo svečio – šakalo. Tai Lietuvos faunai nebūdingas plėšrūnas, nuo seno gyvenantis Šiaurės Afrikoje, pietų ir pietryčių Europoje. Tiesa, šakalas mūsų šalyje pastebimas jau ne pirmą kartą. Negana to, mokslininkai turi duomenų, kad šis plėšrūnas čia yra atsivedęs ir jauniklių. Kokia tikimybė, kad Lietuvos fauną papildys dar vienos rūšies plėšrūnai ir kokią įtaką tai gali turėti vietiniams gyvūnams?
Šakalas, pasiruošęs ginti laimikio liekanas/ Asociatyvi nuotr.
© Shutterstock nuotr.

Netikėtas svečias pamaryje

Prieš kelias savaites į pamarį, Ventės ragą, atkeliavo netikėtas svečias – šakalas. Kaip rašė naujienų agentūra BNS, gyvūnas į Lietuvos teritoriją atkeliavo Kuršių marių ledu iš Karaliaučiaus srities Rusijoje.

Šakalą užfiksavo Ventės rago ornitologijos stoties darbuotojas Vytautas Eigirdas. Žurnalistams jis pasakojo, kad, būdamas švyturyje, išvydo ledu bėgantį gyvūną. Ornitologas jį nufotografavo, tačiau skleisti žinios apie keistą keturkojį neskubėjo.

V. Eigirdas nuotraukas pirmiausia nusiuntė specialistams ir tik gavęs jų patvirtinimus, kad matytas gyvūnas tikrai yra šakalas, šia žinia pasidalijo viešai. Ornitologo užfiksuotas plėšrūnas kol kas yra vos trečias šios rūšies atstovas, pasirodęs Lietuvoje.

„Neseniai Kuršių nerijoje užfiksuoti meškėnai. Šakalai negali būti prilyginti šiai invazinei rūšiai. Mano manymu, jų pasirodymas mūsų kraštuose labiau natūralus. Meškėnai ar usūriniai šunys buvo atvežti ir paleisti. Tada jie ėmė daugintis. Šakalai anksčiau buvo pastebėti Šiaurės Lietuvoje. Kiek žinoma, tai trečia šakalų fiksacija Lietuvoje. Du pirmieji buvo nušauti“, – pasakojo V. Eigirdas.

Galimai fiksuota visa šakalų šeimyna

Dar vienas šakalas Lietuvoje buvo užfiksuotas prieš trejus metus (2015 metų pavasarį). Tąkart Šakių rajone pastebėtą gyvūną sumedžiotojo medžiotojai. Lietuvoje pasklidus žiniai apie šakalą, iškart pradėta kalbėti apie plėšrūno žalą Lietuvos aplinkai, jo priskyrimą invazinėms rūšims ir medžiotojų raginimą tokius žvėris šaudyti vos pamačius.

Trečią kartą šakalas galimai pastebėtas tų pačių 2015 metų pavasarį Biržų rajone. Kaip žiniasklaidai pasakojo plėšrūną savo namų kieme atpažinusi Biržų rajono gyventoja, šakalas į sodybos teritoriją galimai atklydo iš netoliese esančio miško. Be to, į vietą, kur buvo pastebėtas šakalas, atvykę aplinkosaugininkai atpažino šakalų urvą, kuriame, kaip buvo spėjama, galėjo gyventi visa jų šeima.

Apie dar vieną šakalų šeimą GRYNAS.lt pasakojo ir Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro docentas, zoologijos mokslų daktaras Egidijus Bukelskis. Jo žiniomis, šie plėšrūnai su jau Lietuvoje išvestais jaunikliais galėjo būti pastebėti ir Zarasų rajone.

Mokslininkai įspėja: keliuose Lietuvos regionuose galite sutikti naują pavojingą plėšrūną
© DELFI / Kęstutis Cemnolonskis

Plinta į šiaurę

Ženklų, kad į Lietuvą po truputį juda naujos rūšies plėšrūnai, – apstu. Po pirmojo šakalo susidūrimo su žmogumi mūsų šalyje imta kalbėti apie šių gyvūnų medžioklės įteisinimą ir jų priskyrimą invazinėms rūšims. Tačiau tąkart Lietuvoje gyvenantis gamtos mylėtojas, mokslininkas iš Anglijos Josas Stratfordas, remdamasis kitų kolegų duomenimis, parengė straipsnį apie šakalus ir jų kelionę iki Lietuvos.

J. Stratfordas rašė, kad šakalai nuo seno gyveno Šiaurės Afrikoje, pietų ir pietryčių Europoje, tačiau per pastaruosius dešimtmečius natūraliai plinta į šiaurę.

Apie 1960-uosius metus šakalai buvo išmedžioti ir išnuodyti dalyje Rytų Europos šalių, tokių kaip Makedonija, Vengrija. Netrukus tuo susirūpinta ir šie plėšrūnai pradėti saugoti. Jų populiacija greitai atsigavo Bulgarijoje, Rumunijoje ir Serbijoje. Pamažu gyvūnai pradėjo plisti į tokias šalis kaip Ukraina, Austrija ir vis tolo nuo savo tėvynės – Balkanų pusiasalio šalių. 2012-aisiais jie pastebėti Ukrainoje, Baltarusijoje ir Šveicarijoje, 2013 metais šakalas jau sumedžiotas Estijoje. 2015-ųjų gegužę socialinius tinklus apskriejo Lenkijos nacionaliniame parke įamžinto šakalo nuotrauka. Tų pačių metų balandį pirmasis šakalas sumedžiotas ir Lietuvoje.

Šakalų paplitimo arealas (CC-SA)
Šakalų paplitimo arealas (CC-SA)
© Wikimedia Commons nuotr.

Šakalai – lengvai prisitaikantys gyvūnai

Sekant šakalų kelionę, akivaizdu, kad šie plėšrūnai plinta greitai. Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro prof. dr. Alius Ulevičius pabrėžia, kad šiuo metu viena iš tankiausių šakalų populiacijų fiksuojama Bulgarijoje, o jų kelionės į kitas šalis migracija jau nepavadinsi. Anot jo, tai tikrų tikriausias rūšies plitimas į neapgyvendintas vietas, kitaip tariant, rūšies arealo plėtra.

„Gali būti, kad šakalų plitimas priklauso ir nuo gamtinių sąlygų, tarkime, šiltėjančio klimato, kai žiemos nebe tokios šaltos ir pietinių šalių gyvūnai gali išgyventi. Galbūt tuose regionuose, kur šakalai gyvena nuo seno, padidėjo jų populiacijų gausumas, dėl to jie migruoja į naujus regionus, jei tai leidžia aplinkos sąlygos“, – svarsto mokslininkas.

Anot A. Ulevičiaus, šakalai yra gana prisitaikantys gyvūnai, kalbant apie buveines. Ukrainoje šie plėšrūnai gyvena miškastepių, stepių zonose, Bulgarijoje dėl fragmentuoto miškingumo jie prisitaikę išgyventi ir šalia urbanizuotų teritorijų.

Šakalai retai patiria rūpesčių ir dėl ėdesio. Kaip pasakoja A. Ulevičius, jie minta ne tik gyvais organizmais, bet ir dvėseliena.

„Jų mitybos racionas gana platus. Jeigu palygintume su mūsų plėšrūnais, lapės yra panašios į šakalus. Racionai šiek tiek skiriasi tose šalyse, kur jie kartu gyvena. O dauginasi, kaip ir dauguma, intensyviai, anksti subręsta lytiškai, atsiveda daug jauniklių“, – aiškina mokslininkas.

Tikimybė įsikurti Lietuvoje – didelė

Atsižvelgiant į šakalų prigimtį ir galimybes prisitaikyti kitose vietovėse, kaip aiškina Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorius A. Ulevičius, Lietuvoje šios rūšies plėšrūnai gali sukurti gyvybingą populiaciją.

„Yra tikimybė, kad šakalai sukurs populiaciją ir Lietuvoje. Jei iš tiesų plinta natūraliai, atkeliauja poromis, yra galimybė jiems daugintis. Jeigu tokių plintančių migrantų daugės, nemaža tikimybė, kad dėl šiltėjančių žiemų jų gali čia atsirasti vis daugiau ir daugiau“, – samprotauja mokslininkas.

Vis dėlto, kaip sako prof. dr. A. Ulevičius, kol kas šakalų invazine rūšimi pavadinti negalima, tačiau, jei šių plėšrūnų Lietuvoje daugės, jie tikrai bus įtraukti į invazinių rūšių sąrašą: „Kol kas šakalų nepavadinčiau invazine rūšimi, nes tokia rūšis jau kenkia vietinei faunai, konkuruoja su vietiniais gyvūnais dėl maisto, buveinių. Vis dėlto tapti invazine rūšimi šakalai gali. Kol kas dar pastebimi tik pavieniai individai, tačiau, jei šakalai pradės veistis Lietuvoje, jie gali tapti invanzinės rūšies atstovais. Paprastai tokie prisitaikantys gyvūnai pritampa naujose teritorijose.“

Paprastasis šakalas
Paprastasis šakalas
© Shutterstock nuotr.

Konkurencingas kitoms rūšims

Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro docentas, zoologijos mokslų daktaras E. Bukelskis taip pat sutinka, kad šakalų plitimas iš pietų į šiaurę yra akivaizdus. Tačiau, anot jo, sakyti, kad ateityje Lietuvoje gyvens tiek daug šakalų, kiek, pavyzdžiui, Bulgarijoje, negalima.

„Kad jų tikrai bus gausu, kaip, pavyzdžiui, Bulgarijoje, sakyti negalima, tačiau patirtis ir neseniai užfiksuoti faktai rodo, kad dar prieš keletą metų jie buvo pastebėti Latvijoje, Estijoje, šiandien plinta į šiaurę. <...> Tai gali būti siejama su klimato kaita. Tačiau Bulgarijoje šakalų tikrai daug, jų per metus sumedžiojama apie 20–30 tūkst.“, – įžvalgomis dalijasi mokslininkas.

Jis šakalus vadina potencialiai invazine rūšimi, remdamasis kaimyninių valstybių Latvijos ir Estijos pastarųjų metų patirtimi. Jose šakalų per pastaruosius keletą metų sumedžiota daugiau nei Lietuvoje, todėl galima manyti, kad šios rūšies individų minėtose teritorijose daugiau. Be to, anot E. Bukelskio, visai netoli Lietuvos yra dar viena valstybė, kurioje taip pat esama šakalų.

„Aš pabandžiau pamatuoti atstumą, kur gyvena gyvybinga šakalų populiacija arčiausiai Europoje, tai – nuo Nidos iki Vokietijos. Tėra 700 km. Tokiai rūšiai atkeliauti iki čia tikrai nėra didelio vargo. Todėl yra grėsmė“, – sako zoologas.

Jis tęsia, kad, jei šakalai prisitaikys gyventi Lietuvoje, vietinių rūšių plėšrūnų laukia išbandymas: „Daug vargo patirs visa mūsų smulkioji fauna, nes pokyčiai bus neišvengiami. Iš tikrųjų su nerimu žiūrime į šią rūšį.“

Tačiau anglų mokslininkas J. Stratfordas yra teigęs, kad šakalų pasirodymas neturės reikšmingos įtakos Lietuvos gamtai. Anot jo, nuogąstavimai dėl didelės žalos kitoms rūšims pagrįsti tik lyginant šakalą su kitais anksčiau į Lietuvą atklydusiais gyvūnais: Amerikos audinėmis, usūriniais šunimis. J. Stratfordas teigė, kad visuomet sunku nuspėti, kaip konkrečios rūšies individai elgsis gamtoje.

Pasak J. Stratfordo, šakalų pasirodymas Baltijos šalyse turėtų būti priimamas kaip natūralus reiškinys, kurį galėjo lemti šiltėjančios žiemos ir sumažėjęs vilkų skaičius. Šakalas turėtų būti traktuojamas kaip nauja, o ne invazinė rūšis.

Dėl konkurencijos su kitomis rūšimis, iki šiol mokslininkų atlikti tyrimai rodo, kad vietose, kur vilkai, šakalai ir lapės gyvena toje pačioje teritorijoje, vilkai dažniausiai nustelbia šakalus konkurencinėje kovoje, tačiau svetimšaliai stipriai dėl maisto konkuruoja su lapėmis.

Mokslininkai pabrėžia, kad lapės yra plačiai paplitusios, joms gali tekti tiesiog pakeisti gyvenamąją vietą, o grėsmės rūšies išlikimui nėra. J. Stratfordas apibendrino, kad vilkų populiacijai šakalų atsiradimas Lietuvoje įtakos neturės, o lapių populiacija gali sumažėti.

Lapė
Lapė
© DELFI / Orestas Gurevičius

Anot jo, vertinant šakalus kaip plėšrūnus, tikėtina, kad jų atsiradimas gali lemti smulkių graužikų sumažėjimą. Taip pat tai gali turėti įtakos tuo pačiu ėdalu mintančioms pelėdoms.

Įteisino šakalų medžioklę

Dėl galimos šakalų įtakos vietinių rūšių gyvūnams, nuo 2015 metų šie plėšrūnai įrašyti į medžiojamų gyvūnų Lietuvoje sąrašą. Paprastuosius šakalus galima medžioti nuo spalio 15 d. iki balandžio 1 d. Medžiojant šakalus galima reguliuoti jų gausą.

Kaip informuoja Aplinkos ministerija, visada yra pavojus, kad išplitus naujai rūšiai dėl mitybinės konkurencijos gali būti išstumtos vietinės rūšys. Šiuo atveju plintanti paprastųjų šakalų populiacija galėtų daryti įtaką vietinei lapių populiacijos būklei. Be to, kaip ir visi kiti šuniniai, paprastieji šakalai platina kai kurias ligas, jos taip pat gali būti pavojingos vietinėms rūšims.

Pasak E. Bukelskio, šakalai labai panašūs į lapes ir tik patyręs medžiotojas gali juos atskirti: „Vasarą atpažinti, ar tai lapė, ar šakalas, ne taip paprasta. Medžiotojas, visų pirma, nesitiki, kad tai bus ne lapė, o šakalas. Kas bus toliau, sunku pasakyti, tačiau tendencija yra.“

Atvejų, kai Lietuvoje užfiksuoti šakalai, tikrai nemažai, todėl, anot mokslininkų, gali būti, kad Lietuvos faunos laukia nemenkas iššūkis, – prisitaikyti ir išgyventi, atsiradus dar vienos rūšies plėšrūnams.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Klaipėdos mokslininkai atlieka gyvių iš dinozaurų laikų genetinius tyrimus (20)

Ar žinojote, kaip atrodo nėgė ? Tai labai primityvios žuvys su specifine siurbtuko tipo burna...

Jau kitą savaitę žvejų laukia svarbus draudimas (10)

Siekiant apsaugoti migruojančias neršti ir neršiančias vėgėles paprastai jas draudžiama...

Dalyje Lietuvos nutraukiama vilkų medžioklė (70)

Gruodžio 5 dieną Aplinkos ministras Kęstutis Navickas nutraukė vilkų medžiojimą 2018-2019...

Miškininkai perspėja: už savavališkai nukirstą eglę lauks bauda (90)

VĮ Valstybinių miškų urėdijos miškininkai ragina gyventojus prieš šventes nesavivaliauti...

Dalijasi patarimais, kokią eglę puošti namuose: siūlo rinktis netradicinį sprendimą apklausa (14)

Į namus po truputį veržiantis kalėdinei nuotaikai, galvose pradeda suktis klausimas, kokią...

Top naujienos

Gyvai / DELFI Diena. Įžvalgos apie kontroversiško Algirdo Paleckio asmenybę ir ar ministeriją paliekantys mokytojai nežada sugrįžti? (4)

Šnipinėjimo byla: kodėl informacija apie Paleckį iškilo būtent dabar. DELFI korespondentas...

Policija pardavė avarijoje sumaitotą automobilį, bet pamiršo reikšmingą detalę (20)

„Be defektų“ – toks užrašas pridėtas interneto skelbimų portale greta parduodamo „...

Mokytojų streiko iniciatorius Navickas: kas jis? (349)

Keturių vaikų tėvas, kūno kultūros ir fizikos mokytojas, ekonomistas, visuomenininkas,...

Viskas, ką turite žinoti apie papildomą pensijų kaupimą nuo naujų metų (1)

Nuo naujų metų pasikeitus papildomo pensijų kaupimo tvarkai gyventojai bus vėl priversti...

Gyvai / Gyvai: ar ministeriją paliekantys mokytojai nežada sugrįžti? (8)

Nuo lapkričio 28 dienos ministerijoje gyvenantys mokytojai teigia pasiekę dalį savo tikslų ir...

Dėl geros figūros Vaida Genytė dėkinga tvirtai valiai: pasidalino auksine šventinio stalo taisykle (1)

Įprastai didžiosios metų šventės daugeliui žmonių asocijuojasi su kalėdiniais papuošimais,...

Rusijos ambasada aršiai sureagavo į Paleckio ir Ivanovo suėmimą (50)

Rusijos ambasada trečiadienį pareiškė, kad naujas Lietuvos teisėsaugos atliekamas tyrimas dėl...

Nuo Naujųjų keičiasi atlyginimai – ką turi padaryti darbuotojai (53)

Nuo kitų metų sausio 1 d. įsigalioja Valstybinio socialinio draudimo ( VSD ) įstatymo pakeitimai,...

Mokytojai po trijų savaičių budėjimo palieka ministeriją (92)

„Džiaugiamės, kad pagaliau mokytojus išgirdo, įsiklausė ir pradėjo spręsti problemas“, –...

Seime – dar viena Jakeliūno iniciatyva: šįkart nusitaikė į žiniasklaidą (30)

Trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete buvo svarstytos Azartinių lošimų įstatymo...