Gražus, bet mirtinai nuodingas: galite netekti dantų

Balti ir rožiniai žalčialunkio žiedai dažną vilioja prieiti artyn, o kai kam gali kilti noras jų pasiskinti. Todėl savo feisbuko paskyroje gamtosaugininkas suskubo visus perspėti apie tai, kokį pavojų kelia nuodingiausių Lietuvos augalų penketukui priskiriamas augalas.

„Dabar gamtoje prasidėjo masinis žalčialunkių žydėjimas. Perspėju neliesti jų, nes visas augalas mirtinai nuodingas, priklauso nuodingiausių Lietuvos augalų penketukui. Atrodo labai dekoratyviai, vadinamas „miško alyvomis“. Krūmo šakelės labai lanksčios, sunkiai nusilaužia, dėl to kartais žmonės į pagalbą pasitelkia dantukus. Pastarųjų galima ir netekti, nes išopėja visa burna“, – perspėja A. Gaidamavičius.

Taip pat gamtosaugininkas įspėja nesusigundyti paragauti raudonų žalčialunkio uogų – pakanka vos kelių, kad viskas pasibaigtų apsinuodijimu ar net mirtimi.
Žalčialunkis

„Vasarą galima apsinuodyti skaisčiai raudonomis uogomis. Jos agurkų skonio, mirtina dozė vaikui - 6 uogos. Nors augalas laikomas vaistingu, bet naudojamas tik homeopatijoje“, – aiškina A. Gaidamavičius.

Tai, ką matome – akivaizdus klimato kaitos įrodymas

Gamtosaugininkas pastebi, jog žalčialunkis tampa vis dažnesniu Lietuvos gamtos svečiu, nors taip buvo ne visada.

„Anksčiau žalčialunkis buvo laikomas apyrečiu, bet dabar paupiuose ir paežerėse gana dažnas. Žydi pats pirmas, vasario pabaigoje. Praėjusiais metais dėl užsitęsusios žiemos Labanoro girioje pražydo kovo 25 dieną. Šiemet – sausio pirmomis dienomis, ir dabar jau ne tik žydi, bet ir skleidžia lapus. Palikime šį grožį gamtai“, – perspėja jis.

Žalčialunkis – trumpo ramybės periodo augalas. Kaip DELFI aiškina A. Gaidamavičius, tokį ankstyvą ir gausų žalčialunkių žydėjimą jis mato pirmą kartą.

„Įprasta, kad per žiemos atlydžius išsiskleidžia vienas kitas žiedelis. Vėliau jis nušąla ir pavasarį skleidžiasi kiti. Bet, kad pražystų visi žiedai, ir taip anksti, tai pirmą kartą matau. Ne tik žalčialunkiai, bet viskas gamtoje elgiasi taip, tarsi žiemos šiemet jau nebebus. Tai akivaizdus vis spartėjančios klimato kaitos įrodymas“, – aiškina A. Gaidamavičius.