„Iš toli žiūrint atrodo gana įspūdingai. Užmetus akį gali atrodyti tarsi plėšriojo paukščio lizdas. Vis tik matom, kad tai yra augalo deformacija“, – sako N. Vėlavičienė. Pakisti, anot jos, gali medžio stiebai, šakelės, lapai, jauni ūgliai.
„Juos paveikia kokios nors nepalankios aplinkybės ar sužeidimas, virusinės, grybelinės, infekcinės ligos ir toje vietoje vieni audiniai gali sustoti augę, kiti – nenormaliai greitai daugintis, augti ir didėti. Pušyse ir eglėse matyt kažkoks ūglis ar šakelė, kurioje buvo miegantys pumpurai buvo paveikti kažkokių aplinkybių ir toje vietoje iš pažadintų miegančiųjų pumpurų gausiai pradėjo augti naujos šakelės. Jos auga ypač tankios ir suformuoja tą tankų darinį“, – aiškina gamtininkė.
Anot jos, liaudiškai toks šakelių sutankėjimas vadinamas „raganų šluota“. Jos aptinkamos ir lapuočiuose, ir spygliuočiuose.
Jos teigimu, lapuočiams dažniausiai tokius pakitimus sukelia ragangrybiai, o kodėl tokie dariniai atsiranda spygliuočiuose (juose „raganų šluotos“ būna rečiau) nėra iki galo žinoma. Manoma, kad juos gali sukelti parazitiniai grybai ar erkutės. Vis dėlto taip pat tikėtina, sako gamtininkė, kad spygliuočiuose tokių „raganų šluotų“ susidarymas gali būti užkoduotas ir genetiškai.
Medžiui, gamtininkės teigimu, jos nekenkia, nes tankiau augantys lapai ar šakelės vis tiek geba apsirūpinti maistinėmis medžiagomis ir augti toliau.
Tokius darinius gali turėti ir sodo medžiai, tačiau N. Vėlavičienė sako, kad savo sodų ir parkų medžius žmonės labiau prižiūri, todėl tokie pažeidimai pasitaiko retai.
