Tačiau žvejams susidarė įspūdis, kad tai tėra frazės, skirtos nuraminti nepatenkintuosius. "Kitaip nei pliusiuko padėjimu šio susitikimo nepavadinčiau, - sakė Žuvininkystės kontrolės Baltijos jūroje departamento atstovas Tomas Zolubas. - Šie asmenys nekompetentingi, jie nežinojo atsakymų į mūsų klausimus. Be to, nepasakė nieko nauja. Manau, tai tebuvo formalus susitikimas, kokie vyksta visose Baltijos jūros regiono šalyse."
Lietuvos žvejai pagrįstai baiminasi, kad dėl dujotiekio jie nebegalės gaudyti žuvų dugniniais tinklais. "Vamzdis bus tiesiamas vos už keliolikos kilometrų nuo Danijai priklausančios Bornholmo salos, kur mūsų žvejai sugauna apie 80 proc. menkių, - piktinosi Alfonsas Bargaila, Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkas. - Be to, Baltijos jūros dugnas yra labai nelygus, jame daug nuskendusių laivų, kurie ir dabar trukdo vilkti tralą dugnu. Jei atsiras dar viena kliūtis tinklams, mūsų žvejybos plotai dar labiau sumažės."
A.Bargailos teigimu, Lietuvos žvejai bandys ieškoti Danijos žvejų asociacijos paramos. Užnugario tikimasi ir Baltijos jūros regiono patariamojoje taryboje, kurios narė yra Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacija.
Klaipėdos žuvininkystės produktų aukciono direktoriaus pavaduotojui Mindaugui Rimeikiui daugiausia nerimo kelia Suomijos įlankos dugne susikaupęs dioksinas. "Ši nuodinga, vėžį sukelianti medžiaga į jūrą pateko iš Vyborgo celiuliozės kombinato. Tiesiant vamzdį tie nuodai bus sujudinti ir pasklis po visą jūrą. Dioksinu prisotinto dumblo gabalėlius praris žuvys, kurias mes gaudome ir valgome", - pabrėžė jis.
1220 kilometrų ilgio dujotiekį nuo Vyborgo (Rusija) iki Greifsvaldo (Vokietija) sudarys dvi lygiagrečios dujotiekio linijos. Bendras dujotiekio, eisiančio per Rusijos, Danijos, Vokietijos teritorinius vandenis ir per Rusijos, Suomijos, Švedijos, Danijos ir Vokietijos išskirtinę ekonominę zoną, pajėgumas siektų apie 55 mlrd. kubinių metrų dujų per metus. Šios šalys turės išduoti leidimus ūkinei veiklai vykdyti. Leidimai galės būti išduoti ne anksčiau, nei bus baigtos poveikio aplinkai vertinimo procedūros, kuriose dalyvauja ir Lietuva, Estija, Latvija bei Lenkija.
