aA
Lietuvoje daugėjant gandrų vis ryškėja takoskyra tarp ornitologų ir medžiotojų. Šie sako, kad gandrų populiacija išpūsta dirbtinai ir jau metas nustoti ją didinti, kadangi šie paukščiai labai stipriai praretins gyvūnus, kuriais minta. O ornitologai to girdėti nenori ir sako, kad gamtai kenkia ne gandrai, bet medžiotojai.
Medžiotojai sako, kad gandrų populiacija išpūsta dirbtinai
Medžiotojai sako, kad gandrų populiacija išpūsta dirbtinai
© S.Paltanavičiaus nuotr.

Ornitologas: vietos turi užtekti visiems

Pasidomėjus, ar Lietuvoje iš tiesų gandrų pastaruoju metu daugėja, ornitologas Vytautas Jusys teigė, kad per 20 metų jų populiacija padvigubėjo. Kodėl taip galėjo atsitikti? Pašnekovas linkęs manyti, kad gandrų daugėja dėl to, kad jiems netrūksta maisto. Ir čia pat jis paminėjo, kad šiemet užfiksuoti keli atvejai, kad į Lietuvą atskrido gandrai net iš Vakarų Europos. „Šiemet jaunikliai gimė Vokietijoje, bet atskrido gyventi į Lietuvą“, - sakė ornitologas.

O medžiotojų nuomonę, kad gandrai mažina kiškių populiaciją, specialistas įvertino griežtai: „Šiaip didžiausią žalą gamtai daro medžiotojai, o ne gandrai. Kodėl jie galvoja, kad grobis priklauso jiems, o ne gandrams? Aišku, medžiotojai turi savo įsitikinimus. Bet pasakysiu taip: dabar Lietuvoje yra pakankami gandrų ir pakankamai kiškių. Abejoms rūšims šiemet geros sąlygos.“

Yra mačiusių, kaip gandrai konkuruoja dėl lizdų. Kai kas stebėjo tikrą dramą: gandrai iš lizdo išmeta savo gentainių kiaušinius, o vietoje jų deda savo. „Gandrai kai kada tikrai pešasi. Tie, kurie gyvena kolonijoje, nesipeša. Jų jaunikliai taip pat būna taikūs. Bet gandrų, kurie gyvena atskirai, elgesys yra visai kitoks. Apskritai taip elgiasi „pacanai“, trijų metų grįžę į Lietuvą. Tada jie renkasi teritoriją. Jie taip ieško patogios vietos perėjimui“, - dėstė V. Jusys.

Lietuvoje baltųjų gandrų vis daugėja, tačiau juodųjų, įrašytų į Lietuvos raudonąją knygą, populiacija išlieka stabili. Pašnekovas mano, kad šiuo metu Lietuvoje yra 600 – 700 saugomų paukščių porų. Ir jų skaičius sparčiai neaugs. Tai ornitologas sieja su ganėtinai sparčiu miškų kirtimu.

Ši vasara gandrams nepadovanojo daug gandriukų

Gamtos tyrimų centro Paukščių ekologijos laboratorijos jaunesnysis mokslo darbuotojas Mindaugas Dagys taip pat patvirtino, kad gandrų populiacija Lietuvoje yra išaugusi. Jis skaičiuoja, kad nuo 1994 m. iki 2010 m. ji galėjo padidėti bene dvigubai. Tačiau šiuo metu stebimas populiacijos stabilizavimosi procesas. Šiuo metu, anot jo, Lietuvoje yra virš 20 tūkst. porų gandrų.

„Jau daug metų gandrus kaltina, kad jie sulesa kiškučius, bet niekas jų mitybos tyrimų nedarė. Didelis gandrų skaičius laikomas geros aplinkos būklės, subalansuoto žemės ūkio indikatoriumi. Tose šalyse, kuriose naudojama daug chemijos ir kur yra per daug intensyvus žemės ūkis, gandrai yra išnaikinti – praktiškai likusios tik kelios poros. Per pastaruosius penkis metus, žiūrint situaciją Vilniaus rajone gandrų smarkiai nedaugėja, ypač medžiuose matome, kai jie apleidžia lizdus. Kaime žmonės tų lizdų, kaip anksčiau, nebeprižiūri. Kita vertus, kaimuose lieka daugiausiai senyvi žmonės, kurie nebegali lizdų prižiūrėti – paukščiai įsikuria ant elektros laidų, o tai nėra gerai patiems paukščiams“, - sakė M. Dagys.

Apie šią rūšį suformuotas labai geras įvaizdis – ji yra proteguojama. Tačiau bet kokios rūšies protegavimas pažeidžia ekologinę pusiausvyrą. Gamta susireguliuoja pati – žmogui kištis nereikia. Žmogaus įsikišimas reikalingas tik tada, kai rūšies individų mažėja. Bet aš nemanau, kad gandrų mažėtų.
E. Tijušas

Ši vasara, anot pašnekovo, panašu, kad bus nepalanki gandrams. Nors pavasaris buvo ankstyvas ir gandrai sugrįžo vos ne mėnesiu anksčiau, ornitologai, skaičiuodami šių paukščių dėtis, nustatė, kad perėjimo sezonas buvo vienas skurdžiausių per pastaruosius kelis metus.

„2011, 2012 ir 2013-ųjų vasaros buvo tikrai palankios, o šiais metais balandis buvo pakankamai sausas, o kai paukščiai pradeda perėti, reikia ir drėgmės. Paskui buvo lietingi laikotarpiai, o jie itin pavojingi jaunikliams, kurie yra iki trijų savaičių amžiaus. Taigi daug dėčių žuvo. Anksčiau iki liepos vidurio jaunikliai jau būdavo pasiruošę išskristi, šiais metais matosi, kad yra labai didelis skirtumas tarp jauniklių amžiaus skirtinguose lizduose. Kitaip tariant, nemažai dėčių buvo pakartotinių“, - aiškino M. Dagys.

Medžiotojai mano, kad dėl gandrų mažėja kiškių
Medžiotojai mano, kad dėl gandrų mažėja kiškių
© © M. Čepulio nuotr.

Lietuvoje iš viso peri apie 20 tūkst. gandrų porų. Apie 2000-2004 m. buvo skaičiuojama apie 12-12,5 tūkst. gandrų porų. Gandrų likimas, kaip sako mokslininkas, priklauso nuo žmogaus ūkinės veiklos – kuo ji intensyvesnė, tuo lieka mažiau vietos šiems paukščiams.Vis dėlto ir nevykdoma ūkinė veikla, kuomet laukai apauga krūmais, medžiais, žolėmis gandrams nėra tinkama perėjimui, maisto paieškai.

„Gandrai peri arti žmogaus, todėl reikia, kad kažkas pasirūpintų reikiamomis platformomis“, - priduria M. Dagys.

Ar gandrai suėda visas varles ir kiškius?

Visuomenėje sklando įvairių mitų, ką lesa ir ko nelesa gandrai. Medžiotojai, pavyzdžiui, neretai piktinasi, kad nebėra miškuose kiškių ir dėl to kaltina būtent šiuos paukščius. M. Dagys neigė mitą, kad dauguma kiškių tampa gandrų pietumis. Vieną kitą kiškį jie tikrai suėda, tačiau didžiąją jų mitybos dalį sudaro pelės, varlės, sliekai, vabzdžiai ir t.t.

„Gandras nėra baisus plėšrūnas, jis oportunistas – maitinasi tuo, ko aplinkoje yra daugiausiai. Kartais vasaros būna labai sausos, tada pradeda ir driežais maitintis, bet pagrindinis jų maistas – peliniai graužikai, stambesni vabzdžiai“, - pasakojo M. Dagys.

Jis sako, kad gamta turi stebuklingą savybę pati viską sureguliuoti, taigi nėra pagrįstos žmonių baimės, kad gandrai gali išrankioti visas gamtoje esančias varles. „Vienas kito gamtoje tikrai neišnaikina, čia tik žmogus sugeba tokius dalykus – išnaikinti rūšis, ištisas gyvūnų grupes. Jeigu varlių padaugėja, gandrai jų išlesa daugiau, jeigu sumažėja – mažiau“, - sako Gamtos tyrimų centro specialistas.

Šiaip didžiausią žalą gamtai daro medžiotojai, o ne gandrai. Kodėl jie galvoja, kad grobis priklauso jiems, o ne gandrams? Aišku, medžiotojai turi savo įsitikinimus. Bet pasakysiu taip: dabar Lietuvoje yra pakankami gandrų ir pakankamai kiškių. Abejoms rūšims šiemet geros sąlygos.
V. Jusys

O ar gali gandras į lizdą parnešti žalčių? „Esame girdėję pasakojimų iš vietos žmonių, kad būna, jog gandras parneša kokį žaltį ar randa jį prie lizdo, bet tai nėra dažnas reiškinys“, - sakė pašnekovas.

Anot jo, kalbos, kad gandras galėtų parnešti snape žariją ir padegti kieno nors namus, yra pasakos. M. Dagio teigimu, pirma, gandras snape žarijos nepaneštų, nes ji labai karšta. Antra, kyla klausimas, kodėl jis tai turėtų daryti? Mokslininkas tam paaiškinimo neturi.

Gandrai minta ne tik varlėmis
Gandrai minta ne tik varlėmis
© Aušros Žilinskienės nuotr.

„Gandrų lizdas pats gali užsidegti, jeigu yra ant elektros laidų. Elektrikai yra mums pasakoję, kad žaibas trenkė į ant elektros stulpo esantį gandralizdį... Tokių atvejų gali būti. Bet kad ant namo neštų žariją - tai iš tikrųjų gandas“, - sakė Gamtos tyrimų centro specialistas.

Medžiotojų atstovas: žmogui kištis nereikia

Visgi Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas medžioklei Eugenijus Tijušas laikėsi kiek kitos pozicijos. Jo manymu, gandrų populiacija Lietuvoje tikrai išaugo, bet tik todėl, kad tuo buvo suinteresuotas žmogus.

Tačiau jis atkreipė dėmesį į tai, kad toks populiacijos augimas kelia rimtą pavojų tiems gyvūnams, kuriais minta šie paukščiai. Kaip tik todėl jis siūlė nustoti gandrams teikti pagalbą, nes jiems visai to nereikia.

„Ar daug elektros stulpų be gandralizdžių beliko. Natūralus dalykas, kad gandras nėra vien tik vaikus nešantis paukštis. Medžiotojų įsitikinimu, kiškių populiaciją neigiamai veikia išaugusi gandrų populiacija. Visi gyvūnai patys susiranda savo buveinę. Žmogus turėtų padėti tik toms rūšims, kurios nyksta. Tik tada tai turi prasmę. Jei ne žmogus, natūralių lizdaviečių būtų mažiau. Todėl galima teigti, kad gausa nėra natūrali. Ji yra dirbtinai išpūsta“, - sakė pašnekovas.

E. Tijušo manymu, visuomenei peršama nuomonė, kad gandras yra Lietuvos simbolis, laimės ženklas, bet pamirštama paminėti apie jo neigiamą poveikį smulkiai gyvūnijai. Kaip tik todėl pašnekovas sakė, kad jei gandrų ir toliau daugės, liūdnos dienos laukia tų gyvūnų, kuriais jis minta.

„Gandras ne tik varliauja. Jis nesirenka – ima viską iš eilės. Dėl to sumažės ne tik kiškių populiacija. Reikia pagalvoti ir apie kitus gyvūnus, kuriais jis minta. Tačiau apie šią rūšį suformuotas labai geras įvaizdis – ji yra proteguojama. Tačiau bet kokios rūšies protegavimas pažeidžia ekologinę pusiausvyrą. Gamta susireguliuoja pati – žmogui kištis nereikia. Žmogaus įsikišimas reikalingas tik tada, kai rūšies individų mažėja. Bet aš nemanau, kad gandrų mažėtų“, - sakė E. Tijušas.

www.GRYNAS.lt
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Į Nemuno deltos upes paleisti keli milijonai vėgėlių jauniklių (6)

Į Nemuno deltos upes paleisti keli milijonai vėgėlių jauniklių, pranešė Nemuno deltos...

Klaipėdietė suskaičiavo, kiek erkių namo parnešė jos augintinės: pavasarį vyksta kažkas baisaus (16)

Apsilankiusiems miške ar gyvenantiems netoli miško, saugoti save ir augintinius nuo erkių –...

Miško gyvenimas iš arti: štai taip atrodo boružės iš šimtakojo namai (6)

Miško ir pievų gaisras - didžiulė grėsmė ir gamtai, ir žmogui. Labiausiai nuo to nukenčia...

Nuo sunkios ligos šunį išgelbėjusi Edita perspėja šeimininkus: atėjo pavojingas metas (4)

Nors veterinarijos gydytojai augintinių susirgimus erkių platinamomis ligomis fiksuoja beveik...

Prasidėjo laukinių paukščių tuoktuvės (5)

Įsigaliojo draudimas kirsti ir genėti saugotinus medžius intensyviausiu laukinių paukščių...

Top naujienos

Kol valdžios žmonės galvojo, koronavirusu užsikrėtęs Mantas greitųjų testų gavo iš draugo

Tik po savo istorijos paviešinimo medikų dėmesio sulaukęs renginių vedėjas Mantas Kazlauskas...

Itin slapta lietuvių grupė feisbuke sudomino JAV pareigūnus: po Vilniuje atliktų kratų – neįtikėtini liudijimai (165)

Iš Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) į Lietuvą atskriejęs pranešimas apie socialinio tinklo „...

Koronavirusu susirgęs Seimo nario padėjėjas: jokių simptomų nejaučiau, testą dariausi tik dėl galimų kontaktų darbe (97)

Seimo Socialdemokratų darbo partijos frakcijos seniūnas Rimantas Sinkevičius antradienį Delfi...

Maksvytis – apie „vėluojantį“ koronavirusą Rusijoje, keistą išsiskyrimą ir neregėtas algas vietiniams

Debiutinis Kazio Maksvyčio sezonas Rusijoje neprisvilo. Sunkiai įsibėgėjusi lietuvio vadovaujama...

Griežto karantino Čečėnijoje metu – bauginantys vaizdai socialiniuose tinkluose (61)

Čečėnijos Respublikos vadovas Ramzanas Kadyrovas pareiškė, jog bet kuris asmuo, pažeidęs...

Niūrios britų mokslininkų prognozės: apskaičiavo, kiek COVID-19 gali pareikalauti gyvybių

Imperatoriškojo koledžo Londone mokslininkai teigia, kad naujasis koronavirusas gali nusinešti...

Kelionės po pandemijos bus kitokios: už tą pačią kainą bus galima gauti daugiau (48)

Kaip atrodys mūsų kelionės, pasibaigus pandemijai? Bendrovės „Travel planet“ vadovė...

Jei ant augintinio odos užčiuopėte guzelį, delsti negalima: laiku nesureagavus, prognozės – liūdnos

Jei glostydami augintinį užčiuopėte neįprastą guzelį, nereikėtų į tai numoti ranka – tai...

Kalbos apie priedus koronaviruso židiniuose dirbantiems medikams liko kalbomis – algos nedidės Veryga naują projektą žada rytoj (169)

Antradienį Seime įstrigo siūlymas ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose dirbantiems...

Koronavirusas nustatytas dar 4 asmenims – iš viso susirgo 537 žmonės (134)

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praneša, kad antradienį, atlikus tyrimus, Lietuvoje...

|Maža didelių žinių kaina