„Kasdien – po dvi-tris ekskursijas priimame, vakar 150 bilietų į muziejaus ekspozicijų sales pardavėm, norinčiųjų pažinti gamtines vertybes nemažėja, apžieduotų paukščių – taip pat“, - vasariška šiluma ir keliaujančiųjų srautais į dešinįjį Kušių marių krantą penktadienį pasidžiaugė Kauno T.Ivanausko zoologijos muziejaus Ventės rago ornitologijos stoties vedėjas Vytautas Jusys.
Bet smagiausiai jį nuteikė į paukščių gaudyklę įkliuvęs tetervinas – pirmą kartą per žiedavimo istoriją šios rūšies paukštis įskrido į ornitologų tinklus, buvo pagautas ir apžieduotas Ventės rage.
Šilutės rajone iš pamario žemumų ir Nemuno, Minijos žemupio slėnių potvynio vanduo dar neatsitraukė, tebeslūgsta, dar yra juose vieškelių atkarpų, kurios užlietos ir slūgso po nedideliu gyliu. Dviratininkams jais traukti dar per anksti, o automobilininkai turėtų būti itin apdairūs.
Išplautų, potvynio srautų išgraužomis pavojingai sugadintų kelių yra daug, duobės keliaujančiųjų tyko visomis užliejamos zonos gyvenviečių kryptimis. Šilutės rajone, kurio valdžia prieš gerą dešimtmetį savivaldybę paskelbė kylančia Europos turizmo žvaigžde, susisiekimo problemos kaip niekur kitur opios. Nes kelių tvarkymui neskiriama investicijų tiek, kiek būtiniausiai reikia.
Žinoma, lieka vandens keliai Nemunu, Šyša, Atmata ir Minija. Nors ši pramoga nepigi, bet su atplūdusia šiluma vandens turizmo trasos, tikimasi, pamažu atgis.
Pamario kraštą lankantieji dabar grožisi paukščių karalijomis. Rusnės saloje būriuojasi neįtikėtinai tiršti pilkųjų ir baltųjų garnių pulkai, o tarp jų ramiai žirglioja baltieji ir juodieji gandrai. Pastarieji yra reti, Lietuvoje peri tik 600 porų, bet Žalgirių miške netoli Šilutės yra jau ne vienas lizdas.
Tie, kam nepasiseks išvysti retų sparnuočių sambūrių gamtoje, dabar – puikiausios sąlygos natūroje išgirsti jų giesmių kakofoniją. Lapijose skamba įvairiausių sparnuočių balsai, jų pilni visi miškai, laukai, pelkės, upių, ežerų, marių pakrantės. Ir ne tik Nemuno deltos regione.
Prie didžiausios Žemaitijos upės Minijos vingių, slenksčių , Mišupės, Alanto, Kūlupio šaltinių, raguvų, slėnių ir atodangų peri į Lietuvos Raudonąją knygą įrašyti paukščiai tulžiai ir griežlės. Įspūdingiausia juos išvysti ar išgirsti per patį plukių žydėjimą.
Šį pavasarį prie Minijos Kretingos rajone, Salantų regioniniame parke, Kartenos archeologiniame-istoriniame komplekse, lankytojai ras atnaujintus lieptus, pažintinius takus, kraštovaizdžio apžvalgos ir atokvėpio vietas, naujus laiptus į piliakalnio viršukalnę, aikštę automobiliams prie Lurdo grotos. Tik kelias iki Lurdo, deja, duobėtas, sulaužytas ir sunkiai įveikiamas.
Keliaujančiajam per Vakarų Lietuvą, per augalijos žydėjimą, dabar itin koktu išvysti gaisrų plėnis.
Nemuno deltoje prie užliejamų pievų, kuriose jau peri galybė paukščių, kažkas padegė šienainio rulonų dangos draiskanų krūvą. Kuršių nerijos miškuose prie Preilos prieš dvi savaites ugniagesiai gesino liepsną , kol ji neišsiplėtė iš plotelio, nežinia kieno uždegto.
