Ieško draugijos
Stumbriškyje vienišą juodąjį gandrą Lina sako pamačiusi prieš kiek daugiau nei savaitę. „Prie sodybos medyje buvo baltųjų gandrų lizdas, o juodasis gandras tupėjo lizde ir neįsileido baltųjų gandrų. Porelė skraidė aplinkui. Vyko tokios kaip ir peštynės dėl to lizdo. Mes sustojome pasižiūrėti. Tie baltieji gandrai sukosi aplink lizdą, bet patekti negalėjo, nes jame jau sėdėjo juodasis“, – pasakoja ji.
Moters teigimu vakare juodasis gandras jau varlinėjo su vienu iš baltųjų gandrų. „Sakome, susidraugavo ir porele tapo“, - juokiasi ji.
Pasirodo, kad juodasis gandras jau maždaug ketveri metai ieškosi draugijos tarp baltųjų gandrų. Lina teigia girdėjusi gyventojus kalbant, kad vienišius vis lenda į baltųjų gandrų lizdus, bando prisišlieti.
„Buvo labai keista, kad juodas gandras yra netoli gyvenvietės, nes jie yra atsiskyrėliai ir gyvena miškuose. Paskui pamatėm, kad jis pakilo ir nuskrido į lizdą, o baltiesiems neleido į tą lizdą nutūpti, vijo tolyn“, – pasakoja panevėžietė.
Pašnekovė sako dar pasvarsčiusi, ar tik lizde nėra kaušinių ir kas tada tuos peri, jei visi skaido. Ji teigia, kad juodojo gandro elgesį suprasti sunku – panašu, jog lizdas priklauso baltiesiems gandrams, vienišius juos iš to lizdo veja, tačiau vakarop jie jau varlinėja kartu.
Gali trūkti lizdaviečių
Ornitologas G. Petkus sako, kad šio juodojo gandro elgesys išskirtinis, ypač jei jis taikosi į lizdą, kuris yra gyvenvietėje, nes paprastai šios rūšies gandrai gyvena atokiau žmonių.
„Jei žmogus sodyboje retai lankosi, o ji yra miške ar visai prie pat jo, gali būti, kad trūkstant lizdaviečių, jie stengiasi įsikurti kur lizdas jau yra sukrautas. Jam labai patogu“, – svarsto ornitologas.
Anot jo, juodiesiems gandrams, mažiesiems ereliams, jūriniams ereliams, ereliams žuvininkams yra keliamos specialios platformos, kurios imituoja jų lizdus, ir paukščiai labai noriai jas užima. Tai rodo, kad jiems trūksta natūralių lizdaviečių, medžių, kuriuose jie patys galėtų tuos lizdus saugiai sukrauti.
„Galbūt Žaliojoje girioje nėra daug tokių medžių, kur juodasis gandras galėtų gyventi, arba jie užimti kitų paukščių ir jis ieško alternatyvos“, – sako sparnuočių žinovas.
Ornitologo teigimu, Klevinėje, Vilniaus rajone, taip pat peri juodieji gandrai, taigi jų lizdai yra netoli miesto. Jam teko girdėti, kad kartais juodieji gandrai lankosi Riešėje, kur taip pat bando konkuruoti su baltaisiais gandrais dėl lizdų.
Nesiporuoja tarpusavyje
G. Petkus tikina, kad juodasis gandras pagal prigimtį yra girių ir ramių vietų paukštis. Jis kuriasi ten, kur žmonės paprastai nesilanko, todėl yra pripratęs prie ramybės ir yra jautrus trikdymui.
Anot jo, baltieji gandrai šiuo metu jau turėtų būti sudėję kiaušinius, o kai kurie – ir turėti jauniklių. Jei baltųjų gandrų pora jau peri ir juodasis gandras toliau trukdys, gandriukai iš kiaušinių gali ir neišsiristi.
Jo teigimu, kartais vieni kitiems perėti trukdo ir baltieji gandrai. Dažniau tai pasitaiko su jaunais baltaisiais gandrais, nes jie dar būna nesubrendę ir iki trečių-ketvirtų savo gyvenimo metų mokosi patys krauti lizdus ir taikosi į suaugusiųjų vietas.
„Galbūt juodasis gandras taip elgiasi, nes nėra suradęs poros, o gal klajoja ir potencialiai ieško lizdavietės“, – sako pašnekovas.
Ornitologo teigimu, baltieji ir juodieji gandrai nekuria porų, taigi versiją, kad šios dvi rūšys galėtų susiporuoti, reikėtų atmesti.
„Tetervinas su kurtiniu, antys kai kurių rūšių gali hibridizuotis, tačiau ne gandrai. Jie yra skirtingos rūšys“, – tikina jis.
Juodieji gandrai - saugoma sparnuočių rūšis. Jie yra įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą. Ornitologas sako, kad šiuo metu priskaičiuojama apie 20 tūkst. baltųjų gandrų porų, o štai juodųjų yra maždaug dvidešimt kartų mažiau.
