Siekiant apsaugoti tiek ruonius, tiek žvejų laimikį, vykdant Lietuvos gamtos fondo projektą įsigyti ir į Lietuvą parvežti du modernūs žvejybos įrankiai – Švedijoje jau apie dešimtmetį naudojamos pontoninės gaudyklės. Rugpjūčio 27-ą dieną priekrantės ir Baltijos jūros žvejai patys galėjo apžiūrėti ir įvertinti gaudyklių konstrukciją.
Viltis – kad Baltija nebus pernelyg audringa naujai įrangai
Pasak Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialisto Roberto Staponkaus, užtruks dar vienerius ar netgi dvejus metus, kol dvi žvejų įmonės, su kuriomis pasirinkta bendradarbiauti, įgus naudoti šią įrangą, ją išbandys įvairiomis sąlygomis, pastebės trūkumus, modifikuos ir pritaikys audringai Baltijos pakrantei.
Nors įranga puikiai apsaugo ne tik nuo ruonių daromos žalos, bet ir pačius ruonius bei paukščius nuo patekimo į gaudyklę, yra selektyvi, tačiau brangi ir ilgai užtrunka ją sukonstruoti ir inkaruoti jūroje. Kita vertus, tinklas iškeliamas ant pripučiamų pontonų vos spustelėjus kompresoriaus mygtuką, todėl nereikia vargti ir savo rankomis tempti tinklų. Kadangi pontonai gali būti pripučiami atskirai, gaudyklė gali pasvirti vandenyje ir nukreipti sugautą žuvį į žvejų valtį.
Švedijoje, tarp fjordų, kur jūra dažniau būna rami, ją naudoti lengviau, tuo metu Lietuvoje dar nėra žinoma, kaip tokios gaudyklės ištvers bangų mūšą.
Vis tik rugpjūčio 26-27-ą dienomis į Lietuvą atvykę Švedijos Žemės ūkio mokslų instituto mokslininkas Svenas-Gunnaras Lunnerydas ir Karlshamo regiono žvejas Glenas Fridas buvo pasiruošę atsakyti į visus lietuviams žvejams iškilusius klausimus. Jie dalyvavo Lietuvos gamtos fondo organizuotame seminare „Žvejų ir mokslininkų bendradarbiavimas – tvarios žuvininkystės link“.
Kaina siekia iki 16 tūkst. eurų
Rugpjūčio 26-ąją vykusiame seminare Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos ekspertė Vaida Survilienė teigė, jog pirmasis projektas, kuriuo siekta įvertinti ruonių žvejams padaromus nuostolius, prasidėjo dar 2013-aisiais.
Projekto metu apklaustos 33 įmonės, absoliučiai visų jų žvejai buvo susidūrę su ruoniais, ištraukę apgadintą įrangą. Daugiausia žalos buvo padaroma pavasarį ir vasarą, būdavo sugadinama apie dešimtadalis gaudyklių medžiagos ir sudraskoma apie pusė tinklų.
„2018-aisiais, padedant Žemės ūkio ministerijai, buvo gautas finsavimas įsigyti pontonines gaudykles (šių įrengimų kaina svyruoja nuo 8000 iki 16 000 eurų) ir pritaikyti jas naudoti Lietuvos priekrantėms. Lietuvos gamtos fondas yra įsipareigojęs, bendradarbiaudamas su 2 žvejų įmonėmis, ištirti, kaip realybėje veikia šios gaudyklės. Tokia įranga apsaugo tiek ruonius, tiek jūros paukščius, yra lengvesnė transportuoti“, – sakė gamtosaugos ekspertė.
Ji viliasi, jog bus pradėti detalesni tyrimai, siekiant nustatyti žuvusių (arba nužudytų) Lietuvos pakrantėse ruonių žūties priežastis.
Medžioklė ruonius atgins prie Lietuvos ir Lenkijos krantų
Svečias iš Švedijos, mokslininkas S. Lunnerydas ruonių ir žvejų konfliktą sušvelninti bando jau 20 metų. Tiek laiko jis kuria įvairią įrangą, kuri apsaugotų tiek žvejų laimikį, tiek ruonius.
„Įrangos tobulinimas yra svarbus tam, kad būtų įmanoma turėti pelningą žvejybos verslą ateityje“, – sakė švedų mokslininkas.
Aplink Švediją pilkųjų ruonių populiacija kasmet auga maždaug 5 proc. Pietinėje Baltijos jūros dalyje, ties Lietuva, Lenkija, ruonių populiacija pastaruoju metu išaugo penktadaliu.
„Švedijoje ir Danijoje nuo kitų metų bus leidžiama medžioti ruonius. Tikėtina, jog išgąsdinti ruoniai dar aktyviau bursis prie Lietuvos ir Lenkijos krantų“, – perspėjo S. Lunnerydas.
Kol kas, naudodami povandenines kameras, mokslininkai nustatė kelis pagrindinius ruonių įpročius: jie žino, kur pastatyti tinklai, ir į tą vietą sugrįžta; žvejybinės įrangos niokojimui dažniausiai „vadovauja“ vienas labiau patyręs ruonis.
Vaizdo įraše netgi užfiksuota, kaip ruonis, negalėdamas pro itin smulkias akis ištraukti žuvies, ją gerą pusvalandį čiulpė pro smulkias tinklo akis, kol iš menkės beliko kauleliai. Nuo tokio menkės „glotnučio“ gyvūnas tikrai nepasisotino, tad šis vaizdo įrašas tik įrodo, kad ruoniai nuolat ieško būdų įveikti žvejybinę įrangą. Vis tik ruonių, įgudusių atakuoti tinklus ir gaudykles nėra daug, o žvejai kaltina visą Baltijos jūros populiacija.
Švedijos žvejai kartais patiria iki 80 proc. nuostolių dėl šių žinduolių suėdamos žuvies. Ruonius labiausiai traukia menkės ir karšiai, tačiau kartais tinka ir smulkesnės žuvys – jei jos labai patogiai patiektos.
„Statomi tinklai su įstrigusiomis strimėlėmis yra tiesiog vakarienės stalas ruoniui! Nelieka nė gabaliuko per maždaug 15 minučių“, – sako S.G.Lunnerydas.
Švedai užmiršo kitus žvejybos įrankius
Švedų mokslininkas dideles viltis deda į pontonines gaudykles – jų audinys iš „Dyneema“ medžiagos yra ruoniui neįveikiamas, o per plieno strypų įrėmintą kvadratą (20x20 cm) gaudyklės pradžioje ruonis nepratelpa. Iš išorės jis negali vaikyti ir kandžioti žuvų, nes gaudyklė yra ritinio formos, didelio skersmens, sutvirtinta plieniniais apskritimais ir žuvys jos viduje negali būti užspeistos ar užvytos su visu tinklu.
Žvejas Glenas Fridhas pripažįsta, jog iš pradžių nepatikliai žvelgė į jam įrangą išbandyti siūlantį S.G. Lunnerydą, tačiau prieš gerą dešimtmetį nebeliko kitos išeities – laimikis sumenko tiek, kad nebegalėjo pragyventi.
Neseniai Rusijos žvejams pagaminta gaudyklė gali vienu metu iškelti apie 2 tonas žuvies. Speciali dėžutė gaudyklės viduje gali nukreipti žuvis tiesiai į valtį, be to, jei paliekamas nedidelis tarpelis, smulkios žuvys iškart iškrenta atgal į jūrą, o stambios – atitenka žvejams.
Dabar G.Fridas nenaudoja kitos įrangos, tik pontonines gaudykles, visoje Švedijoje šiandien naudojamų gaudyklių yra apie 600. Pasak S. G. Lunnerydo, reikia apskritai atpratinti ruonius „kibti“ prie žvejybinės įrangos, nes atsiranda „besispecializuojančių“ šioje srityje ir kiti ruoniai seka jiems įkandin.
Vis tik susirinkę priekrantės žvejai išreiškė nerimą, kad gaudyklė bus greitai sulaužyta jūros bangų (tokie atvejai Švedijoje taip pat užfiksuoti). Be to, net ir pasinaudojus Europos Sąjungos parama (pagal specialią priemonę, su Žemės ūkio ministerijos parama, galima gauti 80 proc. eurų gaudyklės vertės), ji yra šiandieninėje situacijoje esantiems žvejams per brangi.
Žvejų asociacijos vadovas: finansavimas baigsis, bet gal bent sugausime daugiau žuvies?
Rugpjūčio 27-ąją pontoninė gaudyklė apžiūrėta gyvai. Vis tik, įrengimo nuleisti į jūrą kol kas nepavyko. Dalis žvejų, pavyzdžiui bendrovės „Mini molas“ vadovas Mindaugas Kulakauskas, sutiko įrangą išbandyti ir ilgai su švedu G.Fridhu aiškinosi jos inkaravimo ir konstrukcijos niuansus. Įprastai tokia gaudyklė į jūrą leidžiama 6 valandas. Ilgametis žvejas M.Kulakauskas sako pastebis ruonius įšokančius ir iššokančius iš jo atviro tipo gaudyklių ir sako kol kas tiesiog draugiškai dalinasi su jais laimikį. Tai tik įrodo, kad tradicinio tipo gaudyklės nebepasiteisina.
„Įvairias gaudykles naudojome ir anksčiau, tačiau ruoniai jas pramušdavo, žuvytes – suvalgydavo. Dirbam dirbam – ir maitinam ruonius. Man labai patinka šios gaudyklės medžiaga – ruonis tikrai jos nepramuš. Smagu, kad mokslininkai, dirbdami randa sąlyčio taškų su žvejais. Kai Europos Sąjungos finansavimas baigsis, galbūt bent jau sugausime daugiau žuvies?“ – vylėsi Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos vadovas Alfonsas Bargaila.
Lietuvos Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės skyriaus patarėja Jūratė Masiulienė sakė, jog per trejus metus yra gautos 106 paraiškos dėl ruonių padarytos žalos kompensavimo, jas pateikė 33 įmonės. Per metus žvejams išmokama maždaug 100 tūkst. eurų.
J. Masiulienė dar kartą patvirtino, jog žvejai gali gauti Europos Sąjungos paramą tobulesnių, selektyvesnių (padedančių gaudyti tik tam tikros rūšies žuvis) įrankių įsigijimui, tačiau vis tiek tam turi skirti penktadalį nuosavų lėšų.
„Iš tiesų žvejai pakankamai aktyvūs šioje srityje, ir tai džiugu – jie ne tik prašo kompensacijų, bet ir galvoja apie investicijas“, – sakė J.Masiulienė.
Pontoninės gaudyklės žvejybos įmonių bus naudojamos Melnragėje prie Šiaurinio molo ir Šventojoje. Tikimasi, jau netrukus gauti pirmuosius žvejų įspūdžius, kaip jos veikia, ar pavyksta sugauti daugiau laimikio, ar atlaiko Baltijos jūros šėlsmą.
