Kaune įsikūrusio Lietuvos zoologijos sodo darbuotojai su nerimu žvelgia į oro prognozes. Sinoptikams prognozuojant didelius šalčius atitinkamos priežiūros reikalauja ir sodo gyventojai. Tiesa, pasirengimą žiemai zoologijos sodas pradeda dar rudenį, o saugant gyvūnus tenka griebtis ir netradicinių priemonių. Viena iš jų – ugniagesių priemonių panaudojimas.
Kaip DELFI teigė zoologijos sodo Žinduolių skyriaus vedėja Angelė Grebliauskienė, sodo darbuotojai mokosi iš patirties ir pasirengimą šalčiams pradeda gerokai anksčiau, nei prasideda kalendorinė žiema.
„Kiekvienais metais ruošiamės. Tiesiog pernai buvo dideli šalčiai – 20 ir daugiau laipsnių. Tai daugmaž patikrino mūsų pastatus, kaip veikia vandentiekio sistemos. Jau žinome, ko galime tikėtis. Pradėjome ruoštis jau rudenį, nes jei sužinotume, kad rytoj bus -20, tai nelabai ką spėtume padaryti. Tiesiog yra šildomi pastatai, kur gyvena žirafos yra +16, pas begemotus - +17 laipsnių. Tiek, kiek turi būti“, - sako A. Grebliauskienė.
Lietuvą padengus storam sniego sluoksniui kai kurie gyvūnai pasijuto kaip namuose.
„Tie gyvūnai, kurie gyvena lauke – didžiosios katės, arktiniai vilkai, europinis vilkas, europinė lūšis, baltasis lokys – visi jie džiaugiasi žiema. Zoologijos sodas dabar ir ateityje daugiausiai laiko tuos gyvūnus, kuriems nereikia pastatų. Pavyzdžiui, jei turėtume persišką leopardą ar Bengalijos tigrą jau reikia šiltų pastatų. Mes dabar džiaugiamės, kad ir lankytojai juos gali matyti. Visi šie gyvūnai kuo puikiausiai praleidžia žiemą“, - sako A. Grebliauskienė.
Kiek didesnių pastangų atšalus orams reikalauja ūdrų ir ruonio baseinai. Kad neužšaltų, vandens lygis nuolat koreguojamas – baseinas iki tam tikro lygio išleidžiamas ir vėl pildomas.
Taip pat zoologijos sodo darbuotojams tenka griebtis ir netradicinių priemonių norint apsaugoti gyvūnus nuo šalčio.
„Pernai buvo apšiltinti liūtų pastatai ir tai pasiteisino. Jų būdos apšiltintos, apkaltos, įrengtos šildomos grindys. Šiemet dar sugalvojome padaryti savotiškas užuolaidas. Iš labdaros esame gavę panaudotų gaisrininkų juostų, kurios yra labai tvirtos. Nes bet kokią medžiagą įdėjus tigrui ar liūtui, jis ją paprasčiausiai sudraskys. Tačiau jau vasarą išbandėme, kad ugniagesių juostų tigrai ir liūtai nesudrasko. Ant skersinio sukalėme juostas ir padarėme užuolaidas, nes liūto nakčiai negalime uždaryti. Būtų gerai uždaryti naktį, bet jam būtų stresas – liūtas jei nori ir naktį gali išeiti. Nesvarbu, kad būda šildoma – per angą įeina šaltis. Tigrus, kai būna daugiau nei 20 laipsnių šalčių, jau uždarome paviljone. Dabar jie turi pasirinkimą – angos atidarytos ir jei nori jie gali būti lauke, jei nori – pastate. Bet jie visą dieną mėgsta gulėti ant sniego. Jiems smagu“, - sako A. Greblikienė.
Visgi artėjant Šv. Kalėdoms zoologijose sode netrūksta nerimo. Jau ne pirmus metus negaluoja kojos traumą patyręs baltasis lokys Kasparas. Veterinarai deda dideles pastangas gyvūnui gydyti, tačiau Kasparo būklė negerėja.
„Lokys yra gydomas, jis serga jau antri metai, jam yra kojos trauma, yra žaizdų. Karts nuo karto duodame antibiotikų. Buvo susirinkęs gydytojų konsiliumas, padarytas rentgenas. Tiesiog vyksta gydymas“, - apgailestauja A. Grebliauskienė.
