Šis violetiniais žiedais akį džiuginantis augalas yra žalčialunkis. Nors pažiūrėti gražus, iš tiesų yra nuodingas, tad jo liesti nerekomenduojama.
Žalčialunkio žiedus įamžino Rasa ir Gintautas Gudaičiai. Augalas rastas Vištytyje.
Lietuvoje paplitusi vienintelė žalčialunkių rūšis – paprastasis žalčialunkis. Tai žemas, apie 1 m aukščio krūmas su rusva žieve.
VU botanikos sodas yra rašęs, kad žalčialunkis yra vienas iš anksčiausiai Lietuvoje pražystančių savaiminių sumedėjusių augalų. Jo žiedus galima išvysti kovo – balandžio mėnesį. Žydi jis neilgai ir be jų yra mažai pastebimas.
„Dažnai jį žmonės aptinka netikėtai: gamtoje rožiniais žiedais apkibęs krūmelis auga kur nors netoli upelio, raisto, dažnai po kitais medžiais, lazdynų krūmais“, – teigė botanikos sodas.
Gamtininkai įspėja, kad visose augalo dalyse yra nuodingų medžiagų (mezereino ir dafnino), todėl jis labai pavojingas žmonėms ir kai kuriems gyvūnams.
Žalčialunkis gali sudirginti ar nudeginti odą, ant jos gali atsirasti pūslės, pradėti irti audiniai, nurijus ar pakramčius augalo gali deginti gerklę, iššokti pūslės, tokiu atveju gali iškristi dantys.
Augalo sultys gali pažeisti virškinamąjį traktą, kitus vidaus organus, kraujotaką, nervų sistemą. Dėl pavojaus nepatariama sodinti soduose ir darželiuose.
VU botanikos sodo Augalų kolekcijų skyriaus Žolinių dekoratyvinių augalų kolekcijų grupės vadovė dr. Gitana Štukėnienė pasakojo, kad jeigu žalčialunkio žieduose esančios sultys užlašės ant rankų, odos ar lūpų – gali smarkiai sudirginti, o į organizmą patekę žalčialunkio nuodai sukelti pykinimą, vėmimą, pakelti temperatūrą.
Specialistai paaiškino, kad anksti žalčialunkio krūmai pražysta dėl to, kad dar vasaros pabaigoje sukrauna žiedinius pumpurus, kurie laukia pavasario ir išsiskleidžia, kol dar nesulapoję medžiai ir kiti krūmai. Tiesa, šiemet jo žiedai pasirodė rekordiškai anksti.
Dažniausiai žalčialunkiai auga trąšiame dirvožemyje lapuočių ir mišriuose miškuose, miškų pakraščiuose. Aptinkami visoje Lietuvoje.
Visuotinės lietuvių enciklopedijos duomenimis, žalčialunkis paplitęs Europoje ir Azijoje.
Pernai žalčialunkis taip pat žydėjo palyginti anksti. Jo žiedus gyventojai įamžino vasario gale.