Bitės Lietuvoje jau pakirdo pavasariui. Bitininkai praneša apie prasidėjusį „pavasarinį apsiskraidymą“. Anot bitininkystę Žemės ūkio universitete dėstančio docento Algirdo Amšiejaus, šiemet žiema bites nualino ir tai gali turėti įtakos pievų, sodų bei uogynų augalams, tačiau bitininkai dar turi laiko jas pastiprinti ir žalą sumažinti.

„Pavasarinio bičių apsiskraidymo labai laukia ir jos pačios ir bitininkai - pernai paskutinis skraidymas buvo lapkričio 15 dieną, o pirmieji šiemet - praėjusį šeštadienį ir sekmadienį. Nors dar ne visoje Lietuvoje, bet jau daugelyje vietų. Visos bitės išskrenda, kai būna apie 12-14 laipsnių šilumos.

Dabar jos ne žiedų ieško - kol kas net lazdynai nežydi, bet, pavyzdžiui, atsineša vandenėlio. Per visą žiemą bitės valgo, gamina šilumą, bet iš organizmo nieko nešalina, jų pilveliai išsipučia, o dabar jos valosi ir kuo greičiau išsivalo - tuo lengvesnis ir geresnis jų pavasaris“, - pasakojo Lietuvos bitininkų sąjungos valdybos narys A. Amšiejus.
A. Amšiejus
Bitėms buvo klastinga žiema. Sausį atšilo, nutirpo sniegas, buvo ilgas atlydis - dalis bičių jau buvo pasiruošusios auginti perus, o vasarį vėl 20 dienų šalo ir joms teko labai smarkiai pasikeisti - dėl to jos labai nualintos.

Anot jo, šiemet bitės suaktyvėjo įprastu laiku, panašiai kaip ir pernai, nors būta metų, kai jos jau skraidydavo ir kovo 1 dieną. Po pernykštės vasaros bites, pasak A. Amšiejaus, susilpnino kasmet gilyn į Lietuvą pasistūmėjantis virusas bei permaininga žiema - po šiltesnio sausio atėjęs šaltas vasaris.

„Rudenį nukentėjo daug bičių. Jas užpuolė erkutės, vabzdžiai nusilpo, o tada išplito virusas. Jis tokiu šleifu per Lietuvą driekiasi. Prieš porą metų buvo Lazdynuose, Alytuje, Marijampolėje, pernai - jau Vilniuje, link Švenčionių, o šiemet iš Panevėžio pranešė, kad ten buvo tuščių avilių. Klastinga bitėms buvo ir žiema. Sausį atšilo, nutirpo sniegas, buvo ilgas atlydis - dalis bičių jau buvo pasiruošusios auginti perus, o vasarį vėl 20 dienų šalo ir joms teko labai smarkiai pasikeisti - dėl to jos labai nualintos. Bitininkų sąjungos susirinkimas bus šį šeštadienį, tada tiksliai žinosime, kiek šeimų ir kur žuvo - nors, jei tai būtų buvę masiniai įvykiai, žinočiau jau dabar“, - aiškino A. Amšiejus, pats auginantis bites.

Anot jo, kai bičių būklė blogesnė, „mažesnis dobilų, kitų augalų, sodų, uogynų derlius“.

„Apie tai dabar visame pasaulyje trimituoja. Manau, kad Lietuvoje dar nėra tokių rimtų bėdų. Bet tai nėra ta teorija, kuri būtų labai toli nuo praktikos“, - kalbėjo A. Amšiejus.

„Bitininkai, kurie sugeba, tokius dalykus numato ir bites stiprina. Reikia apeiti, apžiūrėti, ar joms netrūksta maisto, ar nereikia naujomis, sausomis pakeisti kamšų. Kol temperatūra dar taip svyruoja, galima kelis sluoksnius laikraščio užtiesti, kad bitės maistą tik sau, perams naudotų, o ne šilumai gaminti“, - kalbėjo A. Amšiejus.

Jis pasakoja, kad Lietuvoje „praktiškai nebėra“ lietuviškų veislių bičių.

„Buvo kažkada tokie bandymai, dabar gal yra kur nors dar likę aštuntos ar devintos kartos. Dabar daugiausiai yra nuo Alpių kalnų kilusių Karnikos rasės bičių. Taip pat yra Bakfasto rasė - Anglijos, yra Kaukazo - likusi dar nuo tarybinių laikų“, - kalbėjo A. Amšiejus.

Naminės bitės - nuo seno žinomi ir auginami vabzdžiai, gyvenantys keletą dešimčių tūkstančių narių turinčiomis šeimomis. Šeimą sudaro trejopi individai: tranai (patinai), bitės darbininkės ir motinėlė. Vasarą dirbanti bitė darbininkė gyvena gana trumpai (apie mėnesį), tačiau žiemojančios bitės šeimoje gyvena iki pavasario ir išaugina naują bičių kartą. Motinėlė gyvena keletą metų.