Vasarinis skydvėžys laikomas viena seniausių rūšių visame pasaulyje, laisvėje gali užaugti iki 11 cm ilgio, o nelaisvėje – perpus mažiau 6 cm.
Lietuvos raudonosios knygos duomenimis, ši rūšis labiausiai paplitusi Europoje, Azijoje ir Viduriniuose Rytuose bei Indijoje. Gyvena vasarą išdžiūstančiuose vandens telkiniuose – kūdrose, senvagėse. Nors iš kiaušinėlių vasariniai skydvėžiai išsirita gegužės mėnesį, o dauginasi rugsėjį – padėti kiaušinėliai išlieka gyvybingi net kelerius metus.
Pagrindinės priežastys, kodėl ši rūšis nyksta – jų gimtųjų buveinių praradimas, vandens telkinių sausinimas, vandens tarša, žemės apdirbimas. Mokslininkų teigimu, norint šią rūšį išsaugoti būtina dėti visas pastangas, kad nemažėtų jiems gyventi tinkamų vandens telkinių.
Informacija parengta pagal Wikipedia ir Lietuvos raudonąją knygą
