Europinis kukmedis (Taxus baccata) – kukmedinių (Taxaceae) šeimos, kukmedžių (Taxus) genties augalų spygliukus metantis medis (prie blogesnių augimui sąlygų išauga kaip krūmas), priskiriamas plikasėklių induočių grupei.
Vietinis, savaime augantis augalas vakarų, centrinėje ir pietų Europoje, Baltijos šalyse, šiaurės vakarų Afrikoje, pietvakarių Azijoje ir šiaurės Irane. Daugiausiai auga ten kur klimatas charakterizuojamas žiemos metu švelnus, o vasaros ne per karštos, daug lietaus ir didesnė oro drėgmė. Arčiausiai Lietuvos natūraliai gamtoje auga Lenkijojos arčiau pajūrio, Latvijos Slyterės nacionaliniame parke (Kuršas), Estijos Saremos saloje.
Paplitimas Lietuvoje
Europinis kukmedis Lietuvoje buvo paplitęs natūralioje aplinkoje, bet XIX a. pabaigoje jau buvo išnaikintas, kadangi jo mediena labai vertinga - tvirta ir patvari. Estijoje ir Latvijoje tebeauga natūraliai. Dabar šis medis ir kai kurie kiti auginami Lietuvos parkuose ir soduose. Per šaltas žiemas apšala. Geresnės jam augimo sąlygos yra vakarų Lietuvoje. Įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą, kurioje pažymėtas 0 (Ex) kategorija (visiškai išnykusia).
Augimvietė
Europinis kukmedis labiau mėgsta paunksmę ir geriau auga pavėsingose ar dalinai užpavėsintose vietose. Atvirose vietose jis kartais išauga kaip krūmas, o miškuose ar parkuose tarp medžių - medžiu. Kukmedžiai nelabai toleruoja vėjingas vietas. Mėgsta derlingą ir drėgnoką dirvožemį. Palankiausios jiems drėgnokos ir derlingos ąžuolynų ir uosynų augimvietės, pirmiausia garšvinės, kiškiakopūstinės-žibuoklinės su humusingais velėniniais karbonatiniais priemoliais. Taip pat palankios jiems drėgnos vingiorykštinės, viksvinės įvairiažolės, dilgėlinės augimvietės.
Matmenys
Tai žemas arba vidutinio aukščio pušūnų medis. Paprastai užauga iki 10–15 m, rečiau iki 20 m ir labai retai pasitaiko užaugančių iki 32 m aukščio. Kamieno skersmuo iki 2 m, rečiau iki 4 m. Seno Fortingalo kukmedžio augančio Škotijos Pertširo grafystėje kamienas yra 15,8 m apimties. Kitų aukštų, masyvių, augančių Anglijoje europinių kukmedžių matmenys tokie: Augančio Belvoir Castle, Lesteršyre aukštis 29 m, kamieno skersmuo 89 cm. Kito augančio Ulcombe Church, Kente aukštis 13 m, bet turi storą kamieną - 334 cm skersmens.
Amžius
Auga lėtai, bet labai ilgaamžis medis. 4 metrų skersmens kamieną turintis europinis kukmedis, gali turėti sulaukęs 2000 metų amžiaus, nors tiksliai nustatyti kukmedžio amžių beveik neįmanoma ir daug apie tai diskutuojama. Nėra tokiu labai senų miškų, ypač su šiais medžiais, kada pagal medžių rieves tai būtų galima nustatyti. Kalbant apie seniausią Fortingalo kukmedį augantį Škotijos Pertširo grafystėje, vieni jį tyrinėjantys mokslininkai teigia, kad jis esąs net 5000-9500 metų amžiaus, bet kiti tam prieštarauja, pasiremdami šio medžio augimo tempu ir tų apylinkių archeologiniais tyrinėjimais ir teigia esą jam apie 2000 metų. Bet jeigu Fortingalo kukmedžiui ir 2000 metų, jis vistiek yra seniausias augantis medis Europoje.
Morfologija
Kamienas tiesus, žievė plona, žvyningai ruda, lupasi smulkiais gabalėliais. Laja tanki, ovali. Lapeliai plokšti (it suploti paprastosios eglės spygliukai), tamsiai žali 1-4 cm ilgio ir 2–3 mm pločio, aplink stiebą išsidėstę spirališkai. Vyriški ir moteriški žiedai pasirodo ant atskirų medžių su tam tikromis išimtimis. Vyriški žiedai 1-2 mm, moteriški žiedai 1-1,5 mm ilgio. Kankorėžiai pakitę, padengti uogas primenančia sėklamakšte, turi tik po vieną 4–7 mm ilgio ir 3-5 mm pločio sėklą, kurios sveria 43-77 miligramų. Lietuvos klimato sąlygomis sėklos subręsta rugsėjo mėnesį. Vaisiai nukrenta vėlai rudenyje. Sekantį pavasarį arba antrais metais nukritę sėklos sudygsta. Gausiau dera kas 2-3 metai. Dauginasi žaliais ūgliais arba atželia iš kelmų. Augdami geriausiose sąlygose subręsta (ima žydėti) apie 15-30 augimo metus, prie prastų sąlygų žydėti pradeda sulaukę tik 70-120 metų.
Nuodai
Augalas labai nuodingas ir jo nuodai turi labai stiprų poveikį. Visos jo dalys labai nuodingos, o nuodai turi stiprų poveikį. Daugiausia nuodų yra medžio jaunose šakelėse ir spygliuose. Nenuodinga tik Sėklamakštė kuri yra labai saldaus skonio, bet pati sėkla nuodinga, turinti daug alkaloido, ir jos pirmiausiai sutrikdo kvėpavimą ir gali sunkiai pažeisti inkstus bei kepenis. Ypač į europinio kukmedžio nuodus reaguoja arkliai, kurie prisiėdę jo šakelių gali kristi. Dėl nuodingumo, medis nerekomenduotinas sodinti šalia vaikų darželių bei mokyklų.
Panaudojimas
Dėl patvarios ir tvirtos medienos jis buvo vadinamas geležiniu medžiu, senais laikais Lietuvoje iš jo buvo gaminami lankai (lankams mediena buvo eksportuojama net į Angliją), strėlės, ietys, kardų rankenos, šautuvų buožės, kotai kovos kirviams, buitiniai reikmenys, skulptūros, vėliau ėmė gaminti muzikos instrumentus, parketą, baldus. Lietuvoje ir kitose šalyse auginamas kaip dekorativinis medis soduose, skveruose, parkuose, kapinėse.
Europiniai kukmedžai gerai pakenčia karpymą ir formavimą, tad senuosiuose Europos parkuose iš kukmedžių formuodavo ir dabar formuoja keisčiausias figūras. Europiniai kukmedžiai buvo labai svarbus keltų ir germanų senuose pagonių tikėjimuose. Iš jo darydavo daiktus, reikalingus magiškiesiems ritualams. Dėl patvarios medienos yra rastas seniausias kukmedžio ieties fragmentas, aptiktas 1911 metais prie pietryčių Anglijos miesto Claton–on–Sea, kurios amžius maždaug 45 tūkstančiai metų.
Pavadinimas
Lotynų kalba europinio kukmedžio pavadinimas „Taxus baccata“ reiškia „lankas, turintis uogas“. Lotyniško pavadinimo autorius Karlas Linėjus, gyvenęs 1707-1778 metais.
