aA
Ilgus dešimtmečius pagrindinis gamtininkų naudotas paukščių apskaitos būdas buvo gyvas jų balsų klausymasis miške, tačiau nuo šiol specialistams padės Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkų iš užsienio atvežta ir Lietuvoje pirmą kartą išbandyta technologija, teigiama pranešime spaudai.
Paukščių apskaita
Paukščių apskaita
© Asmeninio archyvo nuotr.

Paukščių populiacijų būklė yra labai svarbus rodiklis, parodantis visos miško ekosistemos gyvybingumą, tačiau kai kurios paukščių rūšys, ypač geniniai paukščiai ir pelėdos, yra itin sunkiai aptinkami, nes gyvena atokiose ir po žiemos gamtininkams sunkiai prieinamose vietose, o jų tarškinimą išgirsti galima tik paryčiais, neretai saulėtekio metu, – aiškina naują paukščių apskaitos metodiką išbandžiusios mokslininkų grupės vadovas prof. dr. Gediminas Brazaitis. – Todėl tradicinis apskaitos metodas, kai gamtininkai turi nueiti didelius atstumus ir užfiksuoti paukščių balsus, yra labai imlus laikui ir reikalauja didelio skaičiaus kvalifikuotų ornitologų, kurių Lietuvoje trūksta.“

Į pagalbą gamtininkams buvo pasitelkta paukščių balsų įrašymo aparatūra ir speciali kompiuterinė garsų analizės programa.

Paukščių apskaita
Paukščių apskaita
© Asmeninio archyvo nuotr.

Ornitologai įrenginius kėlė į tyrimų taškuose esančius medžius, garso įrašai buvo daromi užprogramavus prietaisus įrašinėti ankstyvo ryto laiku. Technologiją išbandžiusios mokslininkų grupės tikslas buvo palyginti skirtingų apskaitos metodų efektyvumą ir gauti daugiau žinių apie retųjų geninių paukščių aktyvumą veisimosi laikotarpiu.

Tyrimas atliktas įgyvendinant LIFE programos integruotąjį projektą „Naturalit“, kurio tikslas – sustiprinti visos Europos mastu saugomų rūšių apsaugą Lietuvoje ir užbaigti steigti „Natura 2000“ saugomų teritorijų tinklą ten, kur gamtinių vertybių apsauga dar nėra užtikrinta.

„Nereikia manyti, jog prietaisai pakeis gyvus ornitologus ir šie taps nebereikalingi, – tvirtina prof. dr. Gediminas Brazaitis. – Atvirkščiai, mūsų eksperimentinės paukščių apskaitos rezultatai parodė, kad tiksliausi rezultatai gaunami tada, kai aparatų sukauptus audioįrašus studijoje perklauso ekspertas. Kai kurioms geninių paukščių rūšims gerai pasiteisina ir programinė įrašų analizė, tačiau dalį įrašų vis vien reikia perklausyti gyvai.

Paukščių apskaita
Paukščių apskaita
© Asmeninio arch. nuotr.

Tokiu būdu technologija pasitarnauja tam, kad sutaupytume ornitologų darbo laiko, išvengtume sunkaus darbo naktimis ir kartu gautume tikslesnius duomenis apie saugomų rūšių populiacijų būklę“, – džiaugiasi VDU Miško mokslų katedros profesorius. Skirtingų apskaitos metodų palyginimas parodė, jog pasitelkus akustines technologijas surandama keletą kartų daugiau geninių paukščių rūšių nei atliekant vienkartinę paukščių paiešką tradiciniu būdu.

„Sėslūs geniniai paukščiai yra tarp pažeidžiamiausių miško rūšių, kurių poreikiai neretai kertasi su dabartinės miškininkystės interesais, – aiškina ornitologė dr. Gintarė Grašytė. – Kadangi jie dažnai maitinasi pažeistuose ar žuvusiuose medžiuose, o veisimuisi jiems reikalingi seni medynai, geniniai paukščiai patiria grėsmę tuose regionuose, kur miškų ūkinė veikla yra pernelyg intensyvi.

Viena iš pagrindinių visų rūšių apsaugos sudedamųjų dalių yra jų radimviečių inventorizacija, todėl džiaugiuosi, kad nuo šiol, pasitelkdami akustinius prietaisus, galėsime tiksliau žinoti geninių paukščių veisimosi bei gyvenamąsias vietas, nustatyti tinkamus jų apsaugos tikslus ir vykdyti tolimesnę būklės stebėseną“, – teigia Valstybinėje saugomų teritorijų tarnyboje dirbanti ekspertė.

Įsitikinus naujojo metodo efektyvumu geninių paukščių apskaitoje, jis bus pritaikytas ir kitų sunkiai aptinkamų paukščių, pavyzdžiui, pelėdų monitoringui.

Tyrimą atlikusi VDU mokslininkų grupė metodo taikymo galimybes pristatys platesnei ornitologų bendruomenei ir tikisi, jog ši geroji praktika bus pradėta naudoti plačiau, ateityje apimant visas Lietuvos saugomas teritorijas. Daugiau informacijos apie projektą ir būsimą renginį galima rasti interneto svetainėje naturalit.lt.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(1 žmogus įvertino)
2.0000

Fotografės kadruose – neįtikėtina Lietuvos gamta: vaizdai gniaužia kvapą (18)

Išvysti laisvai gamtoje gyvenančius laukinius gyvūnus – tikra retenybė, o kai kurie iš jų...

Gyventojų įrengtos lesyklėlės jau sulaukė pirmųjų svečių: o kas užsuka pas jus? (19)

Prasidėjus šalčiams daugelis savo lesyklėlėse jau sulaukė pirmųjų lankytojų. Socialiniuose...

Balta žiema pradžiugino ne tik žmones: pagundai padūkti sniege neatsispyrė ir vilkai (12)

Pagaliau galime pasakyti, kad sulaukėme tikros baltos žiemos. Paspaudus šaltukui iškrito pirmas...

Paaiškino nepaprastą žiemos fenomeną: kodėl šiuo metu stoja tokia ramybė? (2)

Daugeliui žmonių žiema asocijuojasi su nepaprasta ramybe ir tyla, tarsi visi garsai būtų kiek...

Sartų ežere užfiksavo nepaprastą ir itin retą reiškinį: vos prieš kelias dienas jis pastebėtas ir Kanadoje (14)

Dusetose gyvenanti Vilija antradienį nufilmavo itin neįprastą reiškinį – Sartų ežere...

Top naujienos

Lietuvos kaime – tikra motinos „monstrės“ istorija: pareikšti įtarimai kelia siaubą teismui nepavyksta priimti sprendimo (29)

Kai tik 2020 m. pradžioje Lietuvoje buvo paskelbtas visuotinis karantinas , buvo uždarytos ir...

NT pardavėjai ėmė diktuoti savo žaidimo taisykles: perkantys būstą su paskola – nepageidaujami (199)

Šiuos metus NT vystytojai ir butų pardavėjai antrinėje rinkoje baigia gana sėkmingai: nepaisant...

Skelbiamos pirmosios Pietų Afrikos tyrimo išvados dėl omikron (4)

Pakartotinio užsikrėtimo koronavirusine omikron atmaina rizika yra tris kartus didesnė nei rizika...

Žiema parodys savo nagus: klimatologas paaiškino, kokias klimato kaitos pasekmes pajusime (83)

Dar lapkričio antroje pusėje pasirodęs sniegas artimiausiu metu niekur nežada trauktis, o...

VSAT praneša apie dar vieną žmonių gabentoją: ir vėl įkliuvo ne Lietuvos pilietis

Per praėjusią parą, nuo ketvirtadienio vidurnakčio iki penktadienio, iš Baltarusijos į Lietuvą...

Merkel pageidavimas per atsisveikinimo paradą nustebino politikos apžvalgininkus (12)

Politinę karjerą baigianti Vokietijos kanclerė Angela Merkel ketvirtadienį buvo pastebimai...

Įspėjo apie neseniai atrastą liekamąjį COVID-19 reiškinį: tai gali stipriai pakeisti mūsų ateities visuomenę

Kaip darbas iš namų pakeitė mūsų požiūrį į darbą? Kokią jis įtaką daro sergantiems...

Neeilinė naktis Memfyje: „Grizzlies“ pasiekė didžiausią pergalę lygos istorijoje nesulaikoma „Suns“ – 18-ta pergalė paeiliui (5)

NBA čempionate Memfio „Grizzlies“ (12/10) namų arenoje net 152:79 (31:16, 41:20, 41:26,...

Vytautui Rumšui – 70: teatras yra tai, ko tu nei išanalizuoti, nei išskaičiuoti, nei paaiškinti negali

Žinomas teatro ir televizijos aktorius Vytautas Rumšas (g. 1951 m. gruodžio 3 d. Plungėje)...

D+ Valerijus Morozovas, šeimos gydytojas

Gydytojas Morozovas atsako: ką daryti, jei suriebėjo kepenys?

Kuo toliau, tuo sočiau gyvename, o judėti reikia vis mažiau. Tad nenuostabu, jog vis daugiau...