aA
Svetimos mūsų šaliai rūšys šliaužia vis toliau už savo natūralaus paplitimo ribų. Dažniausiai svetimžemiai organizmai atkeliauja kartu su žemės ūkio augalais ar jų auginimui skirtu substratu. Lietuvos ir Latvijos mokslininkai sunerimę dėl kelių rūšių moliuskų, kurie sparčiai plinta mūsų ir kaimyninės šalies teritorijoje, kramsnodami viską, ką randa savo kelyje. Kai kurie Latvijos ūkininkai neapsikentę šių, rodos, nepavojingų ir gležnų padarų, net parduoda šliužų užgrobtas savo žemes ir keliasi į ūkininkavimui tinkamesnes teritorijas.
Juodagalvis šliužas.
Juodagalvis šliužas.
© Audriaus Šaulio (Šiaulių universitetas) nuotr.

Dauguma svetimžemių organizmų yra sąlyginai nekenksmingi, tik dalis jų gali daryti neigiamą poveikį aplinkai.

Tačiau kai nevietinės rūšys gausiai išplinta, jos ima stelbti vietos biologinę įvairovę, kenkti ekonomikai ir visuomenės sveikatai. Kartu su naujomis augalų rūšimis atkeliauja svetimžemiai gyvūnai: įvairūs parazitai, vabzdžiai ir moliuskai.

Moliuskai minta įvairiais augalais, negyvomis jų dalimis. Iberiniai smalžiai labai kenkia beveik visų rūšių daržovėms. Vidurio Europoje šie šliužai yra vieni iš pavojingiausių žemės ūkio kultūrų kenkėjų.
Citata

Jie plinta ne tik sausumos keliais - gali atkeliauti ir su tekančiu vandeniu. Latvijos ir Lietuvos pasienio regione sąlygos invaziniams augalams ir gyvūnams plisti padidėja dėl Lielupės ir Dauguvos upių baseinų, į kuriuos įteka gamtiniai vandenys iš Lietuvos. Įvertinę situaciją, Lietuvos ir Latvijos mokslininkai nusprendė vieningai pasipriešinti nekviestiems „svetimšaliams“.

Tyrėjų nuomone – kova su nevietiniais organizmais gali būti neveiksminga, jei kaimyninės šalys nebendradarbiaus tarpusavyje. Žinant kaimyninės šalies invazinių organizmų rūšis, jų pasiskirstymą teritorijoje, lengviau ir pigiau užkirsti kelią svetimžemiams organizmams plisti mūsų miškuose ir laukuose.

Dėl menko moliusko ūkininkai palieka savo žemes

Daugpilio Universiteto, Biologijos sistematikos instituto moliuskų ekspertė dr. Digna Pilate atkreipė Lietuvos atstovų dėmesį į tris svetimžemių moliuskų rūšis, kurių populiacijos Latvijoje ėmė kelti itin didelę grėsmę vietos ekosistemoms. Dignos Pilates nuomone, šios rūšys į šalį galėjo atkeliauti su atvežtinių augalų substratu, kuriame buvo kenkėjų: suaugusių individų, jų lėliukių, kiaušinėlių, lervų ir pan.

Tai sodų ir daržų augalus naikinančios bekriauklės sraigės – iberinis smalžys (Arion lusitanicus), didysis šliužas (Krynickillus melanocephalus) ir juodagalvis šliužas (Limax maximus). Tyrėjos D. Pilates teigimu, prieš keletą metų šios moliuskų rūšys buvo aptinkamos tik keliose vietose, o šiandien jų randama visoje Latvijoje. Ypač pavojinga, kai vietiniai ir invaziniai moliuskai kryžminasi tarpusavyje. Jų palikuonys lengviau išgyvena šaltas žiemas ir geriau prisitaiko prie vietos sąlygų.

Iberinis smalžys. Audriaus Šaulio (Šiaulių universitetas) nuotr.
Iberinis smalžys. Audriaus Šaulio (Šiaulių universitetas) nuotr.
© Audriaus Šaulio (Šiaulių universitetas) nuotr.

Latvijoje, Daugpilio universiteto duomenimis, iberiniai smalžiai pirmą kartą aptikti 2008 -aisiais metais Jelgavoje ir Pastendėje. Moliuskai minta įvairiais augalais, negyvomis jų dalimis. 

Plačiau išplitęs iberinis smalžys, kuris dažnas Kauno, Vilniaus, Raseinių apylinkėse. Efektyviausias šliužų mažinimo būdas yra rinkimas ir naikinimas.
Citata

Iberiniai smalžiai labai kenkia beveik visų rūšių daržovėms. Vidurio Europoje šie šliužai yra vieni iš pavojingiausių žemės ūkio kultūrų kenkėjų. Buvo atvejų, kai iberinių smalžių gausa privertė ūkininkus palikti savo žemes. Moliusko ilgis yra nuo 7 iki 14 centimetrų. Jie paprastai yra pilkšvai žalios spalvos, bet pasitaiko rudų, oranžinių ar visiškai pilkų individų.

Juodagalvis šliužas. Audriaus Šaulio (Šiaulių universitetas) nuotr.
Juodagalvis šliužas. Audriaus Šaulio (Šiaulių universitetas) nuotr.
© GRYNAS

Juodagalviai šliužai savaime paplitę Kaukaze, Krymo pusiasalyje, Turkijoje. Latvijoje ši rūšis pirmą kartą keliose vietose aptikta dvidešimtojo amžiaus pabaigoje. Išsitiesęs šliužas yra nuo trijų su puse iki penkių centimetrų ilgio. Juodagalviai šliužai paprastai yra pilkšvai balti, pilki arba pilkai mėlyni. Mantija ir nugara tamsesni už kitas kūno dalis. Gyvena kolonijomis. Viename kvadratiniame metre buvo rasta net 100 vienetų šios rūšies moliuskų. Juodagalviai šliužai yra pavojingi žemės ūkio kenkėjai, galintys sunaikinti iki pusės daržovių derliaus.

Tekstą parengė Informacinių technologijų ir audiovizualizacijos specialistas Audrius Šaulys, Šiaulių universitetas

www.GRYNAS.lt
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Užburianti žiemos meditacija: sniego nubalintame miške įsivyravo visiška ramybė

Balti sniego patalai, apšarmoję medžiai ir miško ramybė – taip šiuo metu atrodo...

Šalčiai baisūs ne visiems: štai, kaip žiemą dūksta ūdros

Nors žiema šiomis dienomis parodė savo atšiaurumą, šaltukas baisus tikrai ne visiems....

3 stebinantys eksperimentai, kuriuos tiesiog privalote išbandyti šią žiemą: geri įspūdžiai garantuoti

Nors žiemą daugelis žmonių mieliau lieka namuose, kur šilta ir jauku, pramogų šiuo metų...

Kaip žiemoja baliniai vėžliukai?

Dar spalio mėnesį vėžliai nuėjo miegoti – susirado gilesnę dzūkiškos pelkės vietą ir...

Karo metu Ukrainoje išgelbėti liūtukai atskraidinti į prieglaudą JAV

Keturi karo metu Ukrainoje išgelbėti liūtukai buvo saugiai atvežti į Minesotos gyvūnų...

Top naujienos

Kaip, kur ir kada Vokietijos brigada gins Lietuvą: pasirašytą dokumentą savaip skaito ne tik vokiečiai (3)

Vokiečių brigada Lietuvoje – kaip, kur ir kada? Panašu, kad šiuo metu būtent tai aiškinasi...

Gyventojams didėja dar vieni mokesčiai: nuo kitų metų brangs atliekų tvarkymas

Gyventojams nuo kitų metų brangsta ne tik energijos ištekliai ir vanduo, bet daliai išaugs ir...

Karas Ukrainoje. Analitikai: Ukraina tęs kontrapuolimą žiemą, tačiau sėkmė priklauso nuo dviejų veiksnių

JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai, remdamiesi Ukrainos pareigūnais, teigia, kad...

Apie nusilpusią širdį įspėja organizmo siunčiami signalai: 5 patarimai kaip ją stiprinti

Širdis – beveik kumščio dydžio organas, kuris užtikrina kraujo cirkuliaciją, organizmo...

Giliai po Antarktidos ledynais – įspūdingas radinys: tokioje aplinkoje šios gyvybės formos aptikti nesitikėjo

Mokslininkai, besinaudojantys NASA programa „Earth Observing System“ („Žemės stebėjimo...

Roberta Avižienytė

Teisininkas atsako: kokius mokesčius reikia mokėti pardavus namą?

Ne tik kasmet deklaruojant pajamas, tačiau ir tuomet, kai atliekamas ar planuojamas atlikti...

Jokičius dominavo, bet Valančiūno kompanija netikėtai rado dar rimtesnį atsakymą

NBA čempionate jau ketvirtą pergalę paeiliui į savo sąskaitą įsirašė Naujojo Orleano...

Verslas PliusHeather Burke, Farah Elbahrawy

2023-iaisiais viešpatausianti stagfliacija kels pavojų akcijoms

Investuotojų teigimu, stagfliacija bus pagrindinė rizika pasaulio ekonomikai 2023-iaisiais. Jų...

Puošnusis rododendras: kaip šį augalą prižiūrėti žiemą ir visus metus

Rododendras – augalas, kuris neabejotinai taps sodybos puošmena. Vešli lapija, didingi žiedai,...

Verslas PliusLukas Miknevičius

Skaitytoja klausia: ar nepilnametis gali investuoti? svarbiausi reikalavimai ir apribojimai

Auksinė investavimo taisyklė sako – kuo anksčiau pradėsite, tuo daugiau sukaupsite ir tuo...