aA
Dar prieš 100 metų mūsų protėviams miške pamatyti mešką nebuvo jokia naujiena. Šiomis dienomis kiekvienas rudojo lokio šešėlis sulaukia labai didelio gamtininkų, žiniasklaidos ir gyventojų susidomėjimo. Pastaruoju metu rudieji lokiai Lietuvoje pastebimi kone kasmet, o šiais metais Biržų apylinkėse kameros nufilmavo ir meškos jauniklį. Ar rudieji lokiai Lietuvoje kuria populiaciją ir ketina vėl įskurti mūsų miškuose, aiškinasi GRYNAS.lt.
Meškos jauniklis. Asociatyvi nuotr.
© Reuters/Scanpix

Fiksuotas meškos jauniklis

Apie rudųjų lokių pasirodymus Lietuvoje pranešama kone kasmet jau keletą metų. Šie metai – jokia išimtis. Rudasis lokys medžiotojo kamera Anykščių rajone užfiksuotas gegužės pabaigoje. Tiesa, kiek anksčiau, gegužės pradžioje, fiksuota dar viena meška, tik tąkart – rudojo lokio jauniklis.

Gyvūną Biržų girioje užfiksavo miškininkų įrengtos kameros. Manoma, kad jį čia atviliojo žvėrims paliktas maistas. Iš pėdos įspaudo dydžio sprendžiama, jog tai – 3-4 metų jauniklis.

Miškininkai ir gamtininkai įsitikinę: jauniklis – atklydėlis. Vilniaus universiteto (VU) Gamtos mokslų centro prof. dr. Alius Ulevičius sako, kad tikimybė, jog jauniklis atvestas Lietuvoje, yra labai maža.
„Tikimybė, kad Lietuvoje natūraliai gimė jauniklis yra labai menka. Nes mūsų miškai nelabai tinkami tam. Jie maži, taip pat, labai intensyvus trikdymo faktorius. Ko gero, jis bus tik atklydęs“, – pabrėžia mokslininkas.

Lietuvoje pastebėtas meškos jauniklis: ar rudieji lokiai vėl sugrįžo į mūsų miškus?
© Shutterstock

Prof. dr. A. Ulevičius aiškina, kad svarbiausia sąlyga rudiesiems lokiams įsikurti ir sukurti gyvybingą populiaciją – didelė, miškinga ir žmogaus labai retai lankoma teritorija, kad šie žinduoliai nebūtų trikdomi. Rudųjų lokių patinai, anot mokslininko, gyvena pavieniui, patelės laikosi kartu su savo jaunikliais. Vienam lokiui reikalinga labai didelė individuali teritorija, į kurią dažniausiai patenka ir vandens telkinys: pelkė, šlapynė, upelis ar pan.

Pašnekovas priduria, kad pati Lietuva nėra per maža rudiesiems lokiams įsikurti, tačiau mūsų miškuose per daug žmogaus veiklos ir trikdymo, todėl meškoms čia apsistoti ilgam būtų sunku. Kita vertus, pasak A. Ulevičiaus, Lietuvoje yra miškų, kurie tęsiasi ir už šalies sienų, patenka į kitų valstybių ribas, todėl rudiesiems lokiams ir yra taip lengva atklysti į mūsų šalį.

„Gali būti, kad dalis Lietuvos patenka į individualią lokio teritoriją. Tokių miškų, kurie tęstųsi už Lietuvos sienos, yra, pavyzdžiui, Biržų giria. Latvijos pusėje yra irgi miškinga teritorija“, – pasakoja mokslininkas.

Tapo dažni lankytojai

Ir anksčiau medžiotojams ir gamtininkams yra tekę pastebėti rudojo lokio pėdsakus Lietuvoje, tačiau pastaruosius keletą metų šių žinduolių viešnagės mūsų šalyje tapo ypač dažnos. Trakų apylinkių gyventojai pamena Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) lektorės Renatos Mackevičienės ir Lietuvos ornitologų draugijos nario Marijono Mackevičiaus netikėtus paukščių stebėsenos rezultatus 2017 metais. Kaip tąkart pasakojo jie patys, atlikę apskaitą jie dar kurį laiką klausėsi paukščių garsų ir grožėjosi ryto saulės apšviestose pievose besiganančiomis stirnomis, kai apie 10 val. ryto pamiškėje pastebėjo ant žemės tupintį jūrinį erelį – pakilęs jis naguose nusinešė kažkokį paukštį. M. Mackevičius nuėjo pasižiūrėti puotos likučių, kur baltavo žuvusio paukščio plunksnos. Apie 130 m nuo jo iš Inklėriškių miško per kanalizuotą Cirvijos upeliuką perbrido stambus gyvūnas – rudasis lokys.

„Iš upeliuko išlipęs į atvirą pievą, nusipurtęs savo sušlapusį kailį, apsidairęs ir tikriausiai pajutęs žmogaus kvapą, lokys pradėjo bėgti Pamerkių miško link, per atvirą, apie 1 km ilgio pasėlių lauką. Perplaukęs Merkio upę lokys dingo miško tankmėje“, – apie netikėtą reginį pasakojo R. Mackevičienė.

Meškos pėdsakai
Meškos pėdsakai
© VSAT

Nežinia, ar tas pats, tačiau visą tų metų vasarą rudasis lokys ir toliau buvo fiksuojamas Lietuvos miškuose. Taip pat ir pernai: apie meškų pėdsakus buvo pranešama kone visuose Lietuvos regionuose. Svarstoma, ar tai vienos tos pačios per Lietuvą keliaujančios meškos pėdsakai, ar net kelių skirtingų plėšrūnų klajonių po šalies teritoriją įrodymas.

Kilo diskusijų dėl lokių įkurdinimo

Augant pranešimų apie rudojo lokio pėdsakus Lietuvoje, gamtininkai pradėjo diskutuoti, ar įmanoma atkurti kadaise išnykusią lokių populiaciją Lietuvoje. Žinduolių specialistai į tokią idėją žiūrėjo ir dabar žiūri skeptiškai, tačiau kitokios nuomonės apie meškų populiacijos atkūrimą laikėsi Gamtos apsaugos asociacija „Baltijos vilkas“. Jos tarybos pirmininkas Andrius Laurinavičius GRYNAS.lt teigė, kad naujos rūšies atsiradimas mūsų gamtoje yra biologinės įvairovės didėjimas ir gamtos mylėtojai bei saugotojai tik džiaugtųsi, jei miškuose vėl atsirastų meškos.

„Didžiausia problema su plėšrūnų tipo gyvūnais dažniausiai yra sugyvenimas su žmogumi. Kadangi mūsų miškai daugiau yra mozaikiniai, nėra didelių masyvų, meškai tai nelabai patiktų. Artimas kontaktas su žmogumi ruduosius lokius atbaidytų – jiems reikalinga ramybė. Šiuo metu rudosios meškos ateina į mūsų miškus, bet čia ilgai neužsibūna dėl jau minėtų priežasčių“, – tikino „Baltijos vilko“ atstovas.

Įsikūrę visai šalia Lietuvos

Rudieji lokiai Lietuvoje daugiau kaip 100 metų laikoma išnykusia rūšimi, tačiau įrašyti į šių metų sausio 1 dieną įsigaliojusį atnaujintą saugomų rūšių sąrašą. Mat, pastaruosius keletą metų rudųjų lokių apsilankymai Lietuvos miškuose tapo vis dažnesni.

Iki XVIII–XIX a. šis žvėris buvo paplitęs visoje Europoje, Šiaurės Afrikoje (Atlaso kalnų srityje), šiaurinėje Azijos dalyje (į pietus nuo Himalajų) ir Šiaurės Amerikoje. XIX a. pabaigoje, XX a. pradžioje arealas labai pakito lokio nenaudai, išliko tik izoliuotos arealo dalys.

Kaip GRYNAS.lt pasakoja prof. dr. A. Ulevičius, arčiausiai Lietuvos gan nemaža rudųjų lokių populiacija įsikūrusi Karpatuose, taip pat Baltarusijoje, Estijoje, rudieji lokiai fiksuojami Latvijoje. BūtentIš šalių kaimynių, atklysta Lietuvoje kasmet fiksuojami lokiai.

Meška, užfiksuota Biržuose
Meška, užfiksuota Biržuose
© Panevėžio RAAD

Artimiausios mūsų kaimyninės šalies Baltarusijos lokiai turi tamsiai ar šviesiai rudą kailį, sveria 113–270 kg, kūno ilgis 130–185 cm. Jų gyvenamoji aplinka – tai dideli, dažniausiai mišrūs miškų masyvai. Žiemą iš rudens gerai įmitę lokiai įminga, o sausio pabaigoje ar vasario pradžioje atveda 1–3 (rečiau 4–5) jauniklius. Tiesa, pažadintam iš žiemos įmygio lokiui pramisti sunku, nes visas potencialus maistas yra po sniegu. Tokiu atveju dažniausiai jis klajoja, ieškodami maisto, būna gana agresyvūs. Rudieji lokiai – stambūs plėšrūnai. Tiesa, patinai stambesni (vidutiniškai apie 30 proc. sunkesni už pateles). Jų rega panaši kaip ir žmonių, klausa vidutiniška, tačiau jie turi labai gerai išsivysčiusią uoslę.

Pasak prof. dr. A. Ulevičiaus, rudieji lokiai yra plėšrūnai, tačiau gali maitintis ir augaliniu maistu. Taip pat gali misti žoliniais augalais.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(33 žmonės įvertino)
4.3636

Dažnas miško lankytojas daro didelę klaidą: ne visiems miško gyventojams reikia žmogaus pagalbos (2)

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija praneša, kad miško lankytojai į gyvūnų prieglaudas ir...

Rusijoje iš „banginių kalėjimo“ paleistos dar trys orkos (3)

Rusijos Tolimuosiuose Rytuose veikianti prieštaringai vertinama įmonė antradienį paleido į...

Seimas: anglies dioksido laidojimas keltų grėsmę vandens ištekliams (10)

Iniciatyvos Lietuvos gelmėse laidoti pagrindines klimato kaitą sukeliančias dujas – anglies...

Lietuvių išmonei nėra ribų: interneto svetainėje bandyta parduoti 2 namines pelėdas (20)

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (AAD) pareigūnai gavo pranešimą, jog...

Mokslininkai braižo Lietuvos miškų paveikslą: keičiasi ne tik miškų plotai, bet ir medžių rūšys (29)

Klimato kaita akivaizdžiai veikia Lietuvos gamtą ir joje vykstančius procesus. Stichinė sausra,...

Top naujienos

Bakas: Skvernelis yra Seimo valdančiųjų partijų lyderių įkaitas (152)

Praėjusią savaitę Lietuvos valstiečių ir žaliųjų ( LVŽS ) frakcijos durimis Seime trenkęs...

Milžinų keliais Šiaurės Airijoje keliavę lietuviai: sunku patikėti, kad tai sukūrė gamta (62)

Pirmoje pasakojimo apie Šiaurės Airiją dalyje pasakojau, kad šią Jungtinės Karalystės...

Barbariškai traumuotam Slavickui koja sulaužyta dviejose vietose, operuos Belgrade specialiai DELFI iš Belgrado (1)

Pasitvirtino niūriausios prognozės: Marijampolės „Sūduvos“ gynėjui Vaidui Slavickui...

Žiniasklaida: „Swedbank“ susijęs su cheminio ginklo programa Sirijoje, mini ir Lietuvą (121)

„Swedbank“ minimas dar vienoje skandalingoje istorijoje. Žiniasklaidoje rašoma, kad bankas...

„Sūduva“ su Čempionų lyga atsisveikino be kraupiai traumuoto Slavicko (95)

Antradienį vakare Čempionų lygos pirmo atrankos etapo atsakomosiose rungtynėse Marijampolės...

Patarėjai prisiminimus apie darbą su Grybauskaite išliejo feisbuke (387)

Dešimt metų Lietuvai vadovavusi Dalia Grybauskaitė penktadienį perdavė naujajam prezidentui...

Ciklonas siautės Lietuvoje: sinoptikai skelbia, kuriuos miestus užgrius liūtis (3)

Trečiadienio orus ir toliau lems į rytus nuo Lietuvos esantis ciklonas. Po debesuotos nakties daug...

Europos Parlamentas išrinko Ursulą von der Leyen naująja Europos Komisijos vadove (127)

Vokiečių politikė Ursula von der Leyen antradienį užsitikrino Europos Parlamento palaikymą ir...

Nausėda turi konkrečių pasiūlymų dėl moterų į ministrų postus žada susitikti su valdančiaisiais (90)

Prezidentas Gitanas Nausėda ketina šią savaitę susitikti su valdančiųjų partijų atstovais...

Nausėda svarsto dialogą su Baltarusija (112)

Prezidentas Gitanas Nausėda sako esantis pasirengęs gerinti santykius su Baltarusija, bet žada...