Kaip atskirti kamanes?
Kamanės – viena iš paplitusių ir gerai pažįstamų laukinių bičių genčių. Kamanės yra naudingos ir mėgiamos sodininkų, nes jos apdulkina net tuos augalus, kurių nesugeba apdulkinti bitės, be to, yra atsparesnės šalčiui ir dirba net apniukusiomis dienomis.
Kamanės gyvena bendruomenėmis. Jas atskirti nuo kitų bičių galima pažiūrėjus į jų kūnelį: šie vabzdžiai kresni, nuspalvinti geltonais – juodais dryžiais. Kamanės turi ilgą straubliuką. Tačiau, kaip pasakoja Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto Vabzdžių evoliucinės ekologijos grupės vyresnysis mokslo darbuotojas Eduardas Budrys, žmonės, būdami gamtoje, kamanę gali sumaišyti su kita, į ją labai panašia, bite – gaurabite.
„Iš tikrųjų Lietuvoje yra dar kelios gentys bičių, kurios yra ne kamanės, bet panašios. Kamanės yra bendruomeninės, jos gyvena šeimomis: pavasarį patelė įkuria šeimą ir su darbininkėmis sudaro nedidelę šeimą, iki 1000 individų, nors paprastai vasaros pabaigoje šeima būna mažesnė – apie kelis šimtus individų. Į kamanes išvaizda panašios gaurabitės gyvena pavieniui. Specialistas jas atskiria pagal žiedadulkių rinkimo aparatą. Kamanių žiedadulkių rinkimo aparatas yra toks: jų užpakalinių kojų blauzdos turi tokį blizgantį išorinį paviršių. Kamanės kojomis renka žiedadulkių gumulėlius, kurie prisiklijuoja paviršiuje“, – aiškina mokslininkas.
Populiacijos būklė neaiški
Dvi kamanių rūšys yra įtrauktos į dabar galiojantį Raudonosios knygos, išleistos 2007 metais, saugomų rūšių sąrašą. Tačiau jau greitai pasirodysiančioje naujoje Raudonojoje knygoje kamanių nebeliks. Anot E. Budrio, taip yra todėl, kad jau apie 10 metų Lietuvoje, dėl lėšų trūkumo, nedaromi kamanių populiacijos tyrimai, todėl negalima pasakyti, ar ši bičių gentis atitinka kriterijus, priskiriamus nykstančioms rūšims, ir kokia yra kamanių populiacijos būklė Lietuvoje.
„Tik labai populiarių, gerai žinomų rūšių, kurias stebi mėgėjai, pavyzdžiui, paukščių, populiacijos pastaruoju metu gali būti įvertintos. O Lietuvoje mėgėjų, kurie savo laisvalaikį leidžia stebėdami vabzdžius – mažai. Todėl nėra tikslių vertinimų, kokia populiacijos būklė. Apytikriai įvertinti galima, nes visi būname gamtoje ir matome, bet tai nebūtų tikslu. Paskutinis, dabar dar galiojantis Raudonosios knygos saugomų rūšių sąrašas išleistas 2007 metais. Čia kamanės dar yra įtrauktos (stepinė ir didžiaakė). Naujajame sąraše jų nebus, nes nėra pakankamai stebėjimų“, – pabrėžia specialistas.
Nyksta kamanių buveinės
Paskutiniai šių dviejų kamanių rūšių būklės stebėjimai, pagal kuriuos jos buvo įtrauktos į Raudonąją knygą, kaip prisimena E. Budrys, buvo atlikti žemdirbystės laukuose, kuriuose mažai žydinčių augalų. Kadangi kamanėms išgyventi reikalingos žydinčios pievos, o jų buvo mažiau nei žemdirbystės laukų, tyrimo metu nustatyta, kad kamanių populiacija mažėja. Šiuo metu, anot E. Budrio, situacija nė kiek nepasikeitusi: Lietuvoje vis dar mažai žydinčių pievų, vyrauja žemdirbystės laukai ir miškai.
„Dėl gamtinių sąlygų ir žmogaus veiklos nyksta kamanių buveinės (tai gali turėti įtakos jų populiacijos svyravimui), ypač pievos. Kamanės yra pievų vabzdžiai, nors yra rūšis, kuri gyvena ir miškuose.
Tačiau dabar su pievomis jau yra problema, nes, pirma, pievų naudojimas intensyvėja – įsėjamos kultūros, jos tręšiamos ir žydinčios augalų įvairovės nebelieka. Antra, kita dalis pievų apleidžiamos, nustojama jas šienauti. Tokiu atveju jos apsodinamos mišku arba pačios natūraliai užauga mišku“, – pasakoja mokslininkas.
Norint išsaugoti, reikia daugiau žydinčių pievų
Kita priežastis, kuri gali daryti įtaką kamanių populiacijos svyravimams, yra intensyvus žemės tręšimas. E. Budrys sako, kad net palaukės, pagrioviai, kur dar gali viešėti kamanės, dažnai dėl intensyvios žemdirbystės yra apipurškiami cheminėmis medžiagomis.
Vis dėlto, mokslininkas ramina, kad bent jau klimato kaita Lietuvoje kamanėms didelės įtakos padaryti neturėtų. Dėl šiltėjančio klimato visiškai kamanės Lietuvos apleisti neturėtų. Anot jo, tam tikros kamanių rūšys gyvena net tropikuose, todėl klimato pokyčiai jų išvaryti iš mūsų šalies neturėtų, jei tik jos ras sau palankių buveinių – žydinčių pievų.
„Kamanių resursas yra žydintis augalai. Vokietijoje, pavyzdžiui, kur yra didelis gyventojų tankumas, žemės ūkio intensyvumas, gyvenvietėse augantys augalai labai įvairūs. Dėl bičių apsaugos ten smarkiai reguliuojamas pievelių šienavimas, nes šienavimas sustabdo žiedinių augalų žydėjimą. Veja, ją dažnai šienaujant, praranda žydinčius augalus. Lietuvoje taip yra. Vyrauja lapiniai augalai, veja graži, bet gamtiškai ji pasidaro netinkama. Tai pas mus galbūt reiktų pergalvoti tą žaliųjų zonų, miestų, gyvenviečių apželdinimo politiką, šienauti ne tiek dažnai, kad suspėtų sužydėti augalai. Kamanės gali gyventi ir miestuose, tačiau joms nelieka resursų dėl intensyvaus vejų pjovimo. Iš tikrųjų taip yra daroma žala gamtai“, – pabrėžia E. Budrys.
Gelia, nes bijo
Dažnas miestietis kamanių ir kitų bičių bijo. Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto Vabzdžių evoliucinės ekologijos grupės vyresnysis mokslo darbuotojas E. Budrys tvirtina, kad bijoti nėra ko. Maža to, bitės žmonių bijo dar labiau, todėl ir gelia. Mokslininkas ramina ir dėl alerginių žmogaus organizmo reakcijų į kamanių įgėlimus. Anot jo, atvejo, kai kamanės įgėlimas sukeltų alergiją, jis dar negirdėjęs.
„Įgelti gali, jei gaudysime, prispausime, bet jos nėra agresyvios. Patinai negelia, tik patelės. Jos turi medžiagų, kurios gali sukelti alergiją alergiškiems žmonėms, bet tokių atvejų dar negirdėjau. Kamanių lizdai uždarose erdvėse būna: žemėje, pelių urveliuose, paklotėje. Kartais ir žmogaus būste, bet kažkur uždarose sienų ertmėse ir kitose sunkiai pasiekiamose vietose“, – informuoja pašnekovas.
Vis dėlto, jei pavyko sunervinti kamanę ar kitą bitę ir ši įgėlė, alergologai rekomenduoja paraudusią vietą šaldyti. Tai padės sumažinti skausmą. Jei skausmas nepraeina – išgerti vaistų nuo skausmo. Vėliau būtina stebėti įgeltą vietą. Organizmo reakcija į širšės įgėlimą gali būti labai įvairi ir priklauso nuo to, ar žmogus yra įsijautrinęs kamanės ar kitų bičių, širšių nuodams.
Jeigu žmogus nėra alergiškas, patinimas ir paraudimas praeina per kelias dienas. Tačiau, jei organizmas į įgėlimą reaguoja stipriau, bendrais požymiais – silpnumu, dažnu širdies plakimu, dusuliu, išplitusiu odos bėrimu, pilvo skausmais, stipriu tinimu, reikia nedelsiant kreiptis į medikus.
Iš anksto pasakyti, ar žmogus alergiškas kamanės, bitės ar širšės įgėlimui, yra neįmanoma. Dažniausiai tai sužinoma per patirtį.
