Ventės rago ornitologinės stoties ornitologas Vytautas Jusys pirmąjį vieversį čirenant išgirdo antradienį, o vėliau užfiksavo dar keletą šių paukščių.

"Pernai pasirodė anksčiau - vasario 23 dieną. Šiemet žiema juos, matyt, sulaikė. Bet prieš kelias žiemas yra buvę, kad atskristų ir apie kovo 20, ir vasario 10 dieną", - kalbėjo ornitologas.

Anot jo, žiemoti Lietuvoje likę paukščiai - zylės, bukučiai ir kiti - pavasarį ėmė skelbti jau prieš kelias savaites, kai pradėjo garsiau čiulbėti, tačiau iš parskrendančių paukščių vieversiai - pirmieji.
Pavasarį Žuvinto rezervate buvo pasirodžiusios pirmosios pilkosios žąsys, bet paukščiai neatlaikė pūgos bei speigų ir išlėkė vėl.

"Buvo žąsys anksčiau pasirodę Žuvinte, bet vėl išsigando žiemos ir išlėkė. Vieversiai būriais rodytis turėtų pradėti, kai temperatūra pakils iki 3-5 laipsnių šilumos", - sakė ornitologas.

V. Jusys vardija, jog po vieversių laukiama grįžtant varnėnų, pempių, kovų, kitų paukščių.

"Kovų sąvartynuose ir dabar galima matyti, bet tie, kurie parlekia iš Vakarų Europos, dar negrįžo. O po poros savaičių galima pradėti laukti ir gandrų - pernai jie kovo 11-ąją pasirodė", - pasakojo jis.

Dirvinis vieversys - kiek didesnis už žvirblį. Gyvena pievose, dirvonuose, dykvietėse bei dirbamuosiuose plotuose. Į Lietuvą atskrenda anksti pavasarį, išskrenda rugsėjį arba spalį. Lizdą suka iš sausų žolių stiebelių, šaknelių ar smulkių lapelių gilioje duobutėje ir gerai paslepia. Deda 3-6 kiaušinius. Išveda dvi vadas. Daug lizdų nukenčia nuo žmogaus ūkinės veiklos.

Tautosakoje dirvinis vieversys vaizduojamas kaip pavasario skelbėjas, kviečiantis artoją į laukus, savo čirenimu žadinantis gamtą, atgimimo, jaunatviškumo simbolis. Liaudyje dar vadinamas vyturiu, cyruliu, voversiu.

Jo giesmės galite pasiklausyti čia: