aA
Kiekviena pasaulio šalis gali džiaugtis savo turimais gamtos turtais. Saugant unikalų gamtos paveldą, yra suteikiama galimybė su juo supažindinti ir ateities kartas. Lietuvoje pastaruoju metu imta vis dažniau svarstyti, kiek gyvosios gamtos saugoma mūsų šalyje, ir ar nereikia įsteigti dar vienos teritorijos, kur natūralūs gamtiniai procesai vyktų netrukdomi. Tokia vieta – Punios šile. Kokį gamtos paveldą bus stengiamasi jame išsaugoti?
Punios šilas
© Stopkadras

Siekia išsaugoti gamtines vertybes

Nemuno kilpų regioniniame parke, kuris įsikūręs Birštono apylinkėse, plyti Punios šilas. Jame yra įsteigtas Punios šilo gamtinis rezervatas, kur saugomas pirmykščių Lietuvos girių bruožus išlaikęs unikalus Punios šilo gamtinis kraštovaizdis su mokslui vertingais augalijos bei gyvūnijos kompleksais, didžiųjų miegapelių, juodųjų gandrų ir kitų rūšių saugomų augalų ir gyvūnų buveinės.
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus pavaduotoja Rūta Baškytė Punios šilą apibūdina kaip unikalų ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje.

„Tai vienintelis Lietuvoje miškas tokiame plote išlaikęs pirmykščių didžiųjų girių bruožus su didele retų ir nykstančių rūšių bei buveinių gausa. Tai įrodyta daugiau nei 40 metų Lietuvos ir kitų šalių mokslininkų vykdytais miško organizmų rūšių bei jų buveinių tyrimais jame“, – aiškina R. Baškytė.

Dėl teritorijoje esančių unikalių gamtos paveldo vertybių, rengiant Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos projektą, jau keliasdešimt metų ginčijamasi, kad Punios šilui reikia suteikti griežčiausios apsaugos statusą. Kaip aiškina R, Baškytė, dabartinis Punios šilo draustinio statusas neužtikrina tik šiai unikaliai sengirei būdingo miškingo kraštovaizdžio ir gamtinių vertybių išsaugojimo vertingiausiame Lietuvos miške.

„Net II grupės (draustinių) miškuose galima ir vykdoma intensyvi ūkinė veikla (atvejiniai ir atrankiniai pagrindiniai kirtimai bei plynieji sanitariniai kirtimai). Atrankiniais, atvejiniais kirtimais pašalinami brandūs medžiai, nuolat palaikant tik vidutinio amžiaus ar pribręstančius medžius, taip yra pašalinamas substratas retoms sengirių rūšims egzistuoti, niekada nesusiformuoja tik natūraliam miškui būdinga ekosistema. Tad nyksta natūralios buveinės, prastėja sąlygos retoms, nykstančioms ir specializuotoms rūšims gyventi, negrįžtamai prarandama sengirė, sugriaunama ne vieną šimtmetį besiformavusi natūraliam miškui būdinga ekosistema. Negyva mediena yra vienas svarbiausių natūralių miškų struktūrinių elementų, su kuria susiję tūkstančiai įvairių organizmų ir daugybė retų bei saugomų miško rūšių“, – pabrėžia pašnekovė.

Punios šilas
Punios šilas
© Stopkadras

R. Baškytė tęsia, kad unikaliam Punios šilui išsaugoti, sengirei susiformuoti nėra tinkamesnio statuso kaip rezervatas. Anot jos, tik rezervato statusas leidžia atsisakyti ūkinės veiklos miškuose, o bet kokios ūkinės veiklos vykdymas miške yra nuolatinė intervencija į natūralius procesus, neleidžianti pilnaverčiai natūraliai funkcionuoti gamtinei sistemai.

Tiesa, šiuo metu Punios šile, kaip jau buvo minėta, rezervatas įsteigtas yra, tačiau, kaip tikina R. Baškytė, jo plotas šiuo metu sudaro tik 457 ha, ir tai yra labai mažas plotas sengirei, natūraliai buveinei išsaugoti, sudaryti sąlygas natūraliems procesams vykti.

„Natūraliai ekosistemai išsaugoti apskritai reikėtų ne mažesnio nei dešimties tūkstančių hektarų ploto, kuriame būtų nevykdoma jokia ūkinė veikla (tai minimalus plotas, reikalingas laukinei gamtai išsaugoti, įvardytas Europoje laukinę gamtą saugančių organizacijų). Punios šilo atveju šis plotas gali būti ir mažesnis, nes pati ekosistema yra izoliuota Nemuno upės“, – pasakoja VSTT direktoriaus pavaduotoja.

Siekiant išsaugoti natūralų ekosistemos vystymąsi, planuojama Punios šilo rezervato teritoriją praplėsti iki 2161 ha ( jis neapimtų viso Punios šilo).

„Tai būtų ne naujas rezervatas, o tiesiog didesnio ploto gamtinis rezervatas Nemuno kilpų regioniniame parke“, – akcentuoja R. Baškytė.

Pasižymi gamtine įvairove

Tiems, kas abejoja Punios šilo gamtine svarba, VSTT direktoriaus pavaduotoja R. Baškytė vardija augalų, gyvūnų ir kitų gyvų organizmų retas rūšis, kurios sau palankias buveines rado Punios šilo gamtiniame rezervate.

„Didžiausia Punios šilo gamtinio rezervato vertybė – pirmykščių Lietuvos girių bruožus išlaikęs unikalus miškas su sengirei būdingomis ir gausiai aptinkamomis, įvairiomis saugomomis gyvūnų, augalų bei grybų rūšimis ir jų natūraliomis buveinėmis. Čia randamos etaloninės Punios šilo natūralios buveines su sengirių medynais, medžiai – gamtos paminklai, gyvūnų, augalų bei grybų rūšys – ąžuolinis pintenis, ąžuolinė baktrospora, skėtrioji briedragė, didysis asiūklis ir labai gausios populiacijos tokių rūšių, kaip plačioji platužė, skylėtoji menegacija, ąžuolinė kepena, krokinis minkštenis, karpotoji kempė, skaisčioji raudonpintelė, tarpinis ir tuščiaviduris rūtenis, svogūninė kartenė, didysis skydvabalis, niūraspalvis auksavabalis“, – kokios rūšis rado prieglobstį Punios šile, pasakoja R. Baškytė.

Punios šilas
Punios šilas
© Stopkadras

Dėl savo medynų amžiaus, struktūros, saugomų rūšių ir buveinių gausos Punios šilas yra viena vertingiausių gamtinių teritorijų Europoje. Jame identifikuotos Europos bendrijos svarbos natūralios buveinės: miškapievės, vakarų taiga, plačialapių ir mišrūs miškai, žolių turtingi eglynai, pelkėti lapuočių miškai, skroblynai, pelkiniai miškai, aliuviniai miškai,

Svarbu norint išsaugoti nors vieną nepaliestą mišką

Nemuno kilpų regioninio parko direkcijos kolektyvas džiaugiasi planuojamais pakeitimais. Direkcijos vyr. specialistas, atsakingas už aplinkotyrą ir aplinkosaugą Renatas Jakaitis GRYNAS.lt pasakoja, kad rezervato teritorijos praplėtimas sustabdytų ūkinę veiklą šiuo metu botaniniame draustinyje esančiuose miškuose. Tai labai svarbu, norint Lietuvoje išsaugoti bent vieną unikalų, gyvą mišką.
„Šiandien vienintelis toks miškas, likęs su sengirių bruožais, ir jei šito miško mes neišsaugojame, amžiams prarandame visoje Lietuvoje tokio dydžio, tokio ploto mišką, kuriame žmonės ateityje galės pamatyti, pasižiūrėti, kaip atrodė tie senieji priešistoriniai miškai. Tačiau po paskutinių dešimtmečių intensyviai vykdomų ūkinių priemonių, didžioji dalis jau yra sunaikinta, todėl mūsų tikslas yra sustabdyti naikinimą to, kas dar liko ir ateities kartoms suformuoti teritoriją, kur būtų galima pažiūrėti, kaip senovėje atrodė miškai“, – tikina R. Jakaitis.

Pašnekovas tęsia, kad šiuo metu miškai Lietuvoje asocijuojasi su medienos gavyba ir vartojimu ir vykdomos ūkinės priemonės kėsinasi į gamtines vertybes ir šalies kraštovaizdį.

„Kas yra miškas? Tai gyvas organizmas, ekosistema. Pagal dabartinę sistemą, miškas – medienos auginimo plantacijos, kurios neturi tos vadinamos ekosistemos. Kad susiformuotų natūralaus miško ekosistema, reikia labai daug dešimtmečių to miško neliesti. Šiai dienai tik Punios šilas liko visoje Lietuvoje toks, išskyrus mažus kertinių buveinių lopinėlius, pavienius, nedidelius rezervatus. Tai pas didžiausias toks rezervatas. Tai šiai dienai vienintelis variantas. Aišku, didžioji dalis jau jo yra sunaikinta, tačiau palikus jį ramybėje, jis po truputį atsistatytų. Tam, kad neprarastume vertingiausių miško buveinių“, – paaiškina aplinkosaugininkas.

Lankymas – įprastas

Praplėtus Punios šilo gamtinį rezervatą, įtrauktajai teritorijai galiotų tos pačios lankymo ir veiklos joje nuostatos, kaip ir kituose rezervatuose. Kaip paaiškina VSTT direktoriaus pavaduotoja R. Baškytė, Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planų) korektūros projekto sprendiniais Punios šile išskirtos rekreacinio ir ekologinės apsaugos funkcinio prioriteto zonos (kaip buvo minėta gamtinis rezervatas neapimtų viso Punios šilo). Jose lankymasis laisvas. Jose netgi numatoma įrengti specialius pažintinius takus, rekreacinę infrastruktūrą lankytojams. Beje, būtent rekreacinio funkcinio prioriteto zonoje lankytojai gali išvysti vieną seniausių Punios šilo dalių.

Punios šilas
Punios šilas
© Stopkadras

Gamtiniame rezervate, įskaitant griežtos apsaugos zoną, numatyta organizuoti specialius žygius su savo srities profesionalais, gamtos gidais, galinčiais įdomiai pristatyti šilo vertybes, paaiškinti šios ekosistemos svarbą Lietuvos gamtai, visuomenei, valstybei.

Gamtiniuose rezervatuose išskiriamos griežtos ir reguliuojamos apsaugos kraštovaizdžio tvarkymo zonos. Planavimo schemos sprendiniuose, vadovaujantis Saugomų teritorijų įstatymo 7 str. 2 d, numatyta, kad kaimų, kurie išsidėstę 10 km atstumu nuo Punios šilo, vietos gyventojai turės teisę uogauti ir grybauti reguliuojamos apsaugos gamtinio rezervato zonoje. Taip pat numatyta galimybė žvejoti Nemune, o keliaujantiems baidarėmis išlipti pailsėti Nemuno pakrantėje.

Reguliuojamos apsaugos rezervato zonoje siūloma leisti laisvai lankytis šalies piliečiams. Tam reikalingi Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimai, kurie artimiausiu metu turėtų būti svarstomi Seime.
Kaip ir kituose regioniniuose parkuose, taip ir čia savanoriškai bus galima įsigyti lankytojo bilietą.

Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(2 žmonės įvertino)
5.0000
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Įspėja vairuotojus: magistralėje – stumbrų banda (30)

Lietuvos automobilių kelių direkcija antradienio rytą išplatino įspėjimą vairuotojams.

Nugaišusio banginio skrandyje rado 40 kg plastiko (27)

Filipinuose į krantą išplauto negyvo banginio skrandyje rasta net 40 kg plastikinių maišelių....

Laukiniams gyvūnams miške vietos jau nebeužtenka: keliasi ir į miestus (85)

Stirnos, elniai , briedžiai vis dažniau pasirodo ne tik žiniasklaidos antraštėse, bet ir...

Nufilmuota, kaip orangutanas stoja prieš miško kirtėjus, kad išgelbėtų savo namus (33)

Kasmet palmių aliejui išgauti yra kertami miškai. Rezultatas – 6000 orangutanų mirtis, nes...

Jungtinės Karalystės zoologijos sodas pristatė žirafiuką (5)

Susipažinkite su Mburo – Rotšildo žirafos patinėliu, kovo 5 dieną išvydusiu pasaulį...

Top naujienos

Guoga apie sprendimą nebesitraukti iš politikos: gulėjau lovoje ir pajutau tuštumą (95)

Naujausias Antano Guogos statymas – Centro partija. Kur ir kodėl dingo pažadai trauktis iš...

Gyvai / Eurolygos išgyvenimo drama Tel Avive: „Maccabi“ – „Žalgiris“ (81)

Trečiadienį Izraelyje susitinka dvi komandos, bandančios išsaugoti paskutinę viltį patekti į...

Pasipiktino EV numeriu ne ant elektromobilio: gal „Regitra“ visiems tokius parduoda? (23)

Elektromobilių savininkai Lietuvoje turi kelias lengvatas, pavyzdžiui, gali važiuoti dalimi...

Arūnas Milašius. Žilagalviai – laikas kilti nuo sofos ir eiti dirbti, jūsų jau laukia (170)

Ką bekalbėtumėte, tačiau mūsų darbo rinka keičiasi ir keičiasi ton pusėn, apie kurią...

Sinoptikai turi pavasarinių naujienų: bus bent keli šiltesnio oro pliūpsniai karščio rekordus jau fiksuoja Šiaurės pusrutulyje esančios stotys (11)

Sinoptikai visame pasaulyje stebi pavasario įsitvirtinimą. Ne visose šalyse pavasario pradžia...

Atsakingas pareigas užimanti Vilma Drulienė: kas svarbiausia norint pasiekti bet kokį tikslą (13)

Kovo mėnesį „Litexpo“ vykusioje konferencijoje „Moters vizija“ savo pranešimą skaitė ir...

Rusija įtūžo Lenkijai nepakvietus Putino į Antrojo pasaulinio karo pradžios metines (238)

Rusija trečiadienį reiškė pasipiktinimą, kad Lenkija nepakvietė prezidento Vladimiro Putino...

5 stadijos, kurias įveikia vyras, kol pagaliau supranta sutikęs savo moterį (4)

Dauguma nieko rimto neplanuojančių vyrų sutinka savo vienintelę tada, kai mažiausiai to laukia....

Kodėl skirtingose šalyse naudojami skirtingi kištukiniai lizdai?

Jei daug keliaujate, tikrai esate susidūrę su problema, kuomet svečioje šalyje negalite naudotis...

Augant nerimui dėl „Brexit“ – žinia lietuviams emigrantams: į ambasadas siųs mobilias komandas (191)

Daugelis Lietuvos emigrantų gana neramiai stebi procesus, kurie šiuo metu vyksta britų parlamente.