aA
Paprastasis meškėnas (Procyon lotor) - itin pavojingas invazinis gyvūnas
Paprastasis meškėnas (Procyon lotor) - itin pavojingas invazinis gyvūnas
© Wikimedia Commons nuotr.

Sosnovskio barščiai, uosialapis klevas, usūriniai šunys... Tai tik dalelė Lietuvos biologinei įvairovei grasinančių invazinių rūšių. Tokios rūšys paprastai yra agresyvesnės nei vietinės, todėl greitai užima pastarųjų gyvenamus plotus, išstumia arba sunaikina jas pačias. Pasaulio bendruomenė sutinka - globalėjančiame pasaulyje prasideda invazinių augalų aukso amžius.

Nors Lietuva tik periferija pasauliniame globalizacijos kontekste, bet invazinių rūšių puolimą jau spėjome pajusti. 2004 m. Lietuvos invazinių rūšių sąraše buvo 16 punktų, šiemet sąrašas beveik padvigubėjo – 35 rūšys.

„Sąrašas išties prasiplėtė, bet tai nereiškia, kad Lietuvoje atsirado naujos rūšys. Jos jau seniai čia buvo, tiesiog jų populiacijos išsiplėtė ir pradėjo grasinti mūsų vietinei biologinei įvairovei. Invazinių rūšių kontrolės taryba gegužės 8 d. svarstė, kokias naujas rūšis įtraukti į invazinių rūšių sąrašą. Jų buvo pateikta daugiau, bet ne visoms pritarta. Nepaisant to, sąrašas buvo išplėstas, nes invazinės rūšys paprastai yra labai stiprios ir greitai plinta“, - GRYNAS.lt aiškino Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Biologinės įvairovės skyriaus vyr. specialistė Sigutė Ališauskienė.

Ne visos sąrašo rūšys jau yra įsitvirtinusios ar išsiplėtusios. Pavyzdžiui paprastasis meškėnas Lietuvoje buvo pastebėtas tik kelis kartus, bet iš kaimyninių šalių patirties žinoma, kad šis invazinis gyvūnas yra labai gajus, gebantis gerai prisitaikyti ir labai pavojingas vietinėms rūšims (ypač paukščiams), todėl su juo reikia pradėti kovoti kuo ankščiau.

Taip pat ne visos į sąrašą įtrauktos rūšys visoje Lietuvoje laikomos invazinėmis. Uosialapis klevas, Baltažiedė robinija, Raukšlėtalapis erškėtis, Varpinė medlieva ir Muilinė guboja dažnai auginamos parkuose, sodybose, soduose ir pan. Urbanizuotų teritorijų želdynuose ir želdiniuose jos laikomos neinvazinėmis ir nenaikintinomis. „Didžiausia problema, kai tokie augalai išplinta mūsų laukinėje gamtoje. Jie greitai dauginasi, atlaiko žiemas ir užgožia, išstumia vietinius augalus. Tokiu atveju augalas jau tampa pavojingu ir jį galima naikinti“, - teigė S. Ališauskienė.

Savo privačioje teritorijoje galite naikinti bet kokią invazinę rūšį, ar tai būtų augalas ar gyvūnas.
S. Ališauskienė

Į invazinių rūšių sąrašą šiemet pirmą kartą buvo įtrauktas ir paukštis – kanadinė berniklė. „Ši žąsinių paukščių būrio atstovė kelia pavojų mūsų vietinėms žąsims, nes gali kryžmintis su visomis kitomis žąsimis. Pačios berniklės ir jų palikuonys ima stumti vietinius paukščius, kurie gali ir išnykti“, - pasakojo S. Ališauskienė.

Sąrašas gali ilgėti

S. Ališauskienė neatmeta galimybės, kad ateityje invazinių rūšių sąrašas gali plėstis ir mūsų krašte daugės nepageidaujamų gyvūnų ar augalų: „Tai tikrai įmanoma. Biologinės įvairovės konvencijoje įrašyta, kad invazinių rūšių problema yra globalinė, ne tik Europos ar tam tikro regiono. Vykstant klimato kaitai, į mūsų teritoriją kelsis naujos rūšys ir grasins vietinėms. Kita bėda – mūsų sodininkai. Jie atsiveža pakankamai daug įvairių rūšių, paaugina jas ir jei nepatinka išmeta. Vėliau jos pradeda savaime daugintis ir plisti po kraštovaizdį“.

Europos komisijos koridoriuose šiuo metu nagrinėjamas invazinių rūšių kontrolės klausimas. Kol kas dar neaišku koks bus teisės aktas, bet politikai suvokia, kad tai yra didelė ekologinė problema. Kalbama, kad šių metų pabaigoje pasirodysiančiame įstatyme gali atsirasti ir pirmieji mėginimai riboti prekybą augalais ir sėklomis. Būsimasis įstatymas taip pat įsigaliotų ir Lietuvoje.

Galima naikinti pačiam

„Savo privačioje teritorijoje galite naikinti bet kokią invazinę rūšį, ar tai būtų augalas ar gyvūnas. Jeigu tai norėtumėte daryti kitur, turėtumėte gauti savininko arba valdytojo sutikimą. Tik reiktų atkreipti dėmesį, kad tai nebūtų urbanizuota teritorija, nes kaip ir minėjau, kai kurie augalai ten yra nenaikintini“, - pažymėjo S. Ališauskienė.

Aš kaip geologas vis primenu ekologams, kad absoliučiai visos rūšys Lietuvos teritorijoje yra invazinės, net ir žmogus. Nes kai buvo ledynmetis, čia nebuvo nė vienos rūšies.
A. Gaidamavičius

Kol kas jokie sisteminiai invazinių rūšių naikinimo darbai respublikos mastu dar nevyksta, bet medžiotojams yra leidžiama ištisus metus medžioti visus į sąrašą įtrauktus gyvūnus. „Taip pat šiemet jau turės prasidėti ir pilotinis bandymas naikinti invazines rūšis kai kuriose saugomose teritorijose. Jau yra tam gautas finansavimas. Po dviejų trijų metų bus aišku, kaip sekėsi tai daryti ir jei rezultatai bus teigiami, programa gali būti išplėsta valstybiniu mastu“, - teigė vyr. specialistė.

Pasigenda sisteminio požiūrio

Invazinių rūšių lemtis kol kas dar nėra aiški. Jas išnaikinus atsirastų taip vadinamos ekologinės nišos. Gamtininkas Andrejus Gaidamavičius įsitikinęs, kad išnaikinus kanadines audines, jas reiktų pakeisti kažkuo kitu. „Kanadinės audinės užima labai svarbią ekologinę nišą mūsų gamtoje, tą pačią, kaip kažkada užėmė europinės ir ta niša negali likti tuščia, nes kuo daugiau tokių tuščių nišų tuo sparčiau griūna visa ekosistema. Jei jas išnaikins, tai kas bus vietoje jų? Atgal reintrodukuos europines audines? Kad tokių planų net visai nėra“, - įsitikinęs gamtininkas.

A. Gaidamavičius sutinka, kad invazinės rūšys Lietuvoje tikrai yra nepageidaujamos, bet jis pasigenda motyvų, kuo remiantis rūšis yra paskelbiama invazine: „Kad būtų nustatyti tie kriterijai ir įsitikinta, kad rūšis juos atitinka, reikia ekologinių tyrimų. Tikriausiai, kažkas jau tirta, bet toli gražu to nepakanka. Aš kaip geologas vis primenu ekologams, kad absoliučiai visos rūšys Lietuvos teritorijoje yra invazinės, net ir žmogus. Nes kai buvo ledynmetis, čia nebuvo nė vienos rūšies.

Ir šylant klimatui plito vis naujos ir naujos rūšys: pirmiausia šiaurės elniai, paskui juos vilkai, dar po poros tūkstančių metų atsirado ir lūšys, įpusėjus dabartiniam šiltajam laikotarpiui (holocenui) atsikraustė voverės skraiduolės. Visą laiką mūsų teritoriją pasipildydavo naujomis invazinėmis rūšimis. Tas vyksta ir dabar, nes klimatas toliau šyla nesustabdomai ir nesustabdomai turėsime vis daugiau ir daugiau invazinių rūšių.

Tik dalis tų rūšių plinta natūraliai, o dalis atvežamos žmonių - tai būtent šitos yra žymiai didesnė blogybė, bet praeina keli dešimtmečiai ar net šimtmečiai ir ta invazinė rūšis natūralizuojasi, tampa vietine. Pavyzdžiui ondatra - ji, manau, jau visiškai natūralizavosi mūsų aplinkoje ir aš jos nelaikau invazine blogąja prasme. Ji turi savo natūralius priešus, turi ligas ir parazitus, kaip ir visos kitos rūšys. Žodžiu, užima ekologinę nišą ir prie jos visos kitos rūšys taip pat jau prisitaikė“.

Invazinių rūšių sąrašas

Raudona spalva pažymėtos pirmą kartą į invazinių rūšių sąrašą įtrauktos rūšys

Gyvūnai:

1. Mangutas (Nyctereutes procyonoides)

Lietuvą okupuoja vis daugiau invazinių gyvūnų ir augalų
© Wikimedia Commons nuotr.

2. Kanadinė audinė (Mustela vison)

Lietuvą okupuoja vis daugiau invazinių gyvūnų ir augalų
© Wikimedia Commons nuotr.

3. Ondatra (Ondatra zibethica)

Lietuvą okupuoja vis daugiau invazinių gyvūnų ir augalų
© Wikimedia Commons nuotr.

4. Paprastasis meškėnas (Procyon lotor)

Paprastasis meškėnas (Procyon lotor)
Paprastasis meškėnas (Procyon lotor)
© AP/Scanpix

5. Pilkoji žiurkė (Rattus norvegicus)

Lietuvą okupuoja vis daugiau invazinių gyvūnų ir augalų
© Wikimedia Commons nuotr.

6. Kanadinė berniklė (Branta canadensis)

Lietuvą okupuoja vis daugiau invazinių gyvūnų ir augalų
© Wikimedia Commons nuotr.

7. Nuodėgulinis grundalas (Perccottus glenii)

Lietuvą okupuoja vis daugiau invazinių gyvūnų ir augalų
© Wikimedia Commons nuotr.

8. Grundalas rubuilis (Neogobius melanostomus)

Lietuvą okupuoja vis daugiau invazinių gyvūnų ir augalų
© Wikimedia Commons nuotr.

9. Rainuotasis vėžys (Orconectes limosus)

Lietuvą okupuoja vis daugiau invazinių gyvūnų ir augalų
© Wikimedia Commons nuotr.

10. Žymėtasis vėžys (Pacifastacus leniusculus)

Lietuvą okupuoja vis daugiau invazinių gyvūnų ir augalų
© Wikimedia Commons nuotr.

11. Apželtakojis krabas (Eriocheir sinensis)

Lietuvą okupuoja vis daugiau invazinių gyvūnų ir augalų
© Wikimedia Commons nuotr.

12. Pietinė dumblasraigė (Potamopyrgus antipodarum)

Lietuvą okupuoja vis daugiau invazinių gyvūnų ir augalų
© Wikimedia Commons nuotr.

13. Dreisena (Dreissena polymorpha)

Lietuvą okupuoja vis daugiau invazinių gyvūnų ir augalų
© Wikimedia Commons nuotr.

14. Jūros gilė (Balanus improvisus)

Lietuvą okupuoja vis daugiau invazinių gyvūnų ir augalų
© Wikimedia Commons nuotr.

15. Kietašarvė šoniplauka (Pontogammarus robustoides)

16. Ežerinė mizidė (Paramysis lacustris)

17. Spygliuotoji vandens blusa (Cercopagis pengoi)

Lietuvą okupuoja vis daugiau invazinių gyvūnų ir augalų
© Wikimedia Commons nuotr.

Augalai:

18. Uosialapis klevas (Acer negundo) | Urbanizuotų teritorijų želdynuose ir želdiniuose gali būti nenaikintinas

Lietuvą okupuoja vis daugiau invazinių gyvūnų ir augalų
© Wikimedia Commons nuotr.

19. Sosnovskio barštis (Heracleum sosnovskyi)

Lietuvą okupuoja vis daugiau invazinių gyvūnų ir augalų
© Wikimedia Commons nuotr.

20. Gausialapis lubinas (Lupinus polyphyllus)

Lietuvą okupuoja vis daugiau invazinių gyvūnų ir augalų
© Wikimedia Commons nuotr.

21. Baltažiedė robinija (Robinia pseudoacacia) | Urbanizuotų teritorijų želdynuose ir želdiniuose gali būti nenaikintinas

Lietuvą okupuoja vis daugiau invazinių gyvūnų ir augalų
© Wikimedia Commons nuotr.

22. Smulkiažiedė sprigė (Impatiens parviflora)

Lietuvą okupuoja vis daugiau invazinių gyvūnų ir augalų
© Wikimedia Commons nuotr.

23. Vėlyvoji ieva (Padus serotina)

24. Raukšlėtalapis erškėtis (Rosa rugosa) | Urbanizuotų teritorijų želdynuose ir želdiniuose gali būti nenaikintinas

Lietuvą okupuoja vis daugiau invazinių gyvūnų ir augalų
© Wikimedia Commons nuotr.

25. Dygliavaisis virkštenis (Echinocystis lobata)

Lietuvą okupuoja vis daugiau invazinių gyvūnų ir augalų
© Wikimedia Commons nuotr.

26. Šiaurinis šemenis (Phalacroloma septentrionale)

27. Varpinė medlieva (Amelanchier spicata) | Urbanizuotų teritorijų želdynuose ir želdiniuose gali būti nenaikintinas

Lietuvą okupuoja vis daugiau invazinių gyvūnų ir augalų
© Wikimedia Commons nuotr.

28. Vėlyvoji rykštenė (Solidago gigantea)

Lietuvą okupuoja vis daugiau invazinių gyvūnų ir augalų
© Wikimedia Commons nuotr.

29. Aukštoji rykštenė (Solidago altissima)

Lietuvą okupuoja vis daugiau invazinių gyvūnų ir augalų
© Wikimedia Commons nuotr.

30. Kanadinė rykštenė (Solidago canadensis)

Lietuvą okupuoja vis daugiau invazinių gyvūnų ir augalų
© Wikimedia Commons nuotr.

31. Kanadinė elodėja (Elodea canadensis)

Lietuvą okupuoja vis daugiau invazinių gyvūnų ir augalų
© Wikimedia Commons nuotr.

32. Tankiažiedė rūgštynė (Rumex confertus)

33. Šluotinis sausakrūmis (Sarothamnus scoparius)

Lietuvą okupuoja vis daugiau invazinių gyvūnų ir augalų
© Wikimedia Commons nuotr.

34. Ilgakotis lakišius (Bidens frondosa)

Lietuvą okupuoja vis daugiau invazinių gyvūnų ir augalų
© Wikimedia Commons nuotr.

35. Muilinį guboja (Gypsophila paniculata) | Urbanizuotų teritorijų želdynuose ir želdiniuose gali būti nenaikintinas

Lietuvą okupuoja vis daugiau invazinių gyvūnų ir augalų
© Wikimedia Commons nuotr.
www.GRYNAS.lt
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Jei išskirsime senus miškus, šių gražuolių tiesiog neteksime

Nors Lietuvą užklupo karantinas, gamtininkams pats darbymetis – atliekamas saugomų gyvūnų ir...

Išspręsk testą ir sužinok, ar gerai pažįsti Lietuvos gamtą (15)

Gegužės 21 dieną Europoje minima ekologinio tinklo „Natura 2000“ diena. „Natura 2000“ –...

Retosios Lietuvos rūšys, kurioms iškilo reali grėsmė: štai kaip galime jas išsaugoti (8)

Gegužės 21 dieną Europoje minima ekologinio tinklo „Natura 2000“ diena. „Natura 2000“ –...

Ričardas Anusauskas. Ne mes užpuolėme kurtinį, o kurtinys mus (31)

Visi ornitologų kaltinimai – melas, maskuojantis įsisavinamas milijonines lėšas, išradingai...

Vilniaus rajono gyventojai paviešinus nuotrauką Feisbuke, užvirė diskusija: tai kengūra ar lapė? (154)

„Kas pametėt kengūrą????“, – ketvirtadienio rytą toks įrašas atsirado buvusios Seimo...

Top naujienos

Situacija šokiruojanti: beveik pusė sveikatos įstaigų dar net nepateikė planų atnaujinti paslaugas (6)

Tik 53 proc. ambulatorines paslaugas teikiančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų, ir tik 56...

Ar tikrai laukti karantino pabaigos? Išmokų kraneliai lėtai, bet užsisuks (45)

Šalyje paskelbus karantiną dėl koronaviruso grėsmės, buvo įjungti įvairiausi finansiniai...

Veryga išvardijo, kur legaliai dėl koronaviruso galima pasitikrinti savo lėšomis

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus...

Grožio specialistai ir kirpėjai jaučiasi įsprausti į kampą: nesulaukę paramos kai kurie pasirinko šešėlį (19)

Kirpėjai ir grožio specialistai pasakoja, kad dėl itin griežtų reikalavimų dalis klientų...

Gyvai / Tiesiogiai – iš SAM: Verygos komentaras apie planuojamus karantino sąlygų sušvelninimus (6)

Gegužės 27 d., 12.00 val. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nuotoliniu būdu transliuos...

Rusijoje – vienas liapsusas po kito: gyventojams užteko vos kelių valandų klaidai pastebėti (93)

Gegužės 4 dieną Rusijos šiaurėje esančios Komijos Respublikos Usinsko mieste vietos pareigūnai...

Karantino metu dažniau pažeidinėjamos vaiko teisės: tarnybos vadovė nurodė, kokių veiksmų imsis

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba turi naują direktorę – nuo gegužės 12...

Sėkmingam verslui vadovaujanti Eglė Kojelienė: svarbiausia sąlyga derinant karjerą ir šeimą

„Grožis ir estetika mano gyvenimo varomoji jėga“, – sako „Grimo akademijai“ vadovaujanti...

Vilniuje susiklostė „StopCham“ verta situacija: stovėjimo vietų pristigę gyventojai priversti važinėti šaligatviu (62)

Lietuviai žiūrėdami vaizdo įrašus, platinamus Rusijos „StopCham“ organizacijos, siekiančios...

SAM ruošiamos specialios anketos dėl koronaviruso plitimo: apie rūkymą, apsaugos priemones darbe, socialinius ryšius (64)

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlo pavesti Statistikos departamentui rinkti ir rengti...

|Maža didelių žinių kaina