aA
© K. Cemnolonskio nuotr.

Lietuva - viena iš nedaugelio Europos Sąjungos valstybių, kuri gali pasigirti išsaugojusi didelius plotus natūraliųjų miškų. Generalinės miškų urėdijos Generalinio miškų urėdo pavaduotojas Zdislovas Truskauskas teigia, kad Lietuva natūraliaisiais miškais yra 3 - 5 kartus turtingesnė nei daugelis kitų ES valstybių.
 
Anot Z. Truskausko, Valstybinės miškų tarnybos duomenis, šiuo metu yra užregistruoti 2 milijonai 126 tūkstančiai hektarų miško ploto. Privatiems miškų savininkams priklauso 38 proc. visų Lietuvos miškų. Valstybinės reikšmės miškai sudaro 48 proc., likusieji 14 – priklauso rezervuotos nuosavybės teisės atstatymui.

Natūralūs miškai Lietuvoje sudaro 500 tūkstančių hektarų viso miško ploto. Visi kiti yra įveisti žmogaus pagalba.

Žmogaus veikla uždrausta

Natūraliuose miškų plotuose steigiami rezervatai (Čepkelių, Kamanų, Viešvilės rezervatai ir kt.). Taip pat, visose Nacionalinėse parkų teritorijose, kaip įstatymas reikalauja, privalo būti įsteigtos rezervatinės zonos. Visi natūralūs miškai priklauso valstybei.

Seniausias Lietuvoje yra Aukštaitijos nacionalinis parkas. Jo plotas siekia 40 tūkstančių hektarų. Z. Truskausko teigimu, šiame parke yra išskirtas 800 hektarų miško plotas, kuris priklauso rezervatinei zonai.

„Rezervatuose ir rezervatinėse zonose draudžiama bet kokia žmogaus veikla, šių miškų plotai palikti visiškai gamtinei savireguliacijai. Net jeigu ten įvyksta kokios nors žymios gamtinės kataklizmos, žmogus neturi teisės kištis. Šiose teritorijose siekiama, kad gamta būtų kuo natūralesnė ir nebūtų paveikta žmogaus. Žmogus, manydamas, kad gali padaryti geriau nei gamta, padaro blogiau. Gamta pati susitvarko“, – apie miškų savybes kalbėjo Z. Truskauskas.

Rezervatų teritorijų plėsti neketina

Lietuvos rezervatai sudaro 26 tūkstančių hektarų plotą. Šiuose plotuose yra stengiamasi sukurti natūralią gamtinę aplinką.

Tokius miško plotus apsaugoti sudėtinga. Pasitaiko atvejų, kad neretai šiose teritorijose būna iškertami miškų plotai. Taip sunaikinama svarbi saugoma miško dalis.

Z. Truskauskas teigė, kad žmonių poreikis medienai išliks visada, tačiau tai reikia daryti sąmoningai, nenaikinant gamtos. Paklaustas, ar nėra siekiama išplėsti natūraliųjų miškų rezervatus ir jų zonas, Z. Truskauskas patikino, kad apie tokius projektus šiuo metu nėra kalbama.

Miškas – gyvas organizmas, pajutęs pavojų, pradeda auginti sėklas, sudera, pasireiškia natūralus ūkininkavimas. Šį būdą bandoma skatinti ir Lietuvoje.

„Kol kas išplėsti šių teritorijų neketinama. Užsienyje žaliųjų judėjimai stengiasi kelti šį klausimą ir siekia, kad tokios teritorijos būtų didinamos. Aš apie tokius planus Lietuvoje nesu girdėjęs“, – kalbėjo Z. Truskauskas.

Natūralaus ūkininkavimo plėtra

Kalbėdamas apie užsienio patirtį, Z. Truskauskas užsiminė, kad užsienio valstybės vis labiau siekia puoselėti ir auginti natūraliuosius miškus.

„Vokietijoje gimė klasikinė miškininkystė. Vokiečiai 200 metų augino eglynus. Kai buvau prieš keletą metų Vokietijoje, mane nustebino, kad kalnuose medžiai buvo plynai iškirsti. Jie mums paaiškino, kad taip bando miškus pakeisti natūraliais. Jie masiškai kirto, želdė miškus, kurie pagal istoriškai išlikusius šaltinius, natūraliai toje aplinkoje augo“, – apie vokiečių patirtį kalbėjo Z. Truskauskas.

Generalinio miškų urėdo pavaduotojas pabrėžė, kad ES skatina natūralų ūkininkavimą miškuose. Taip siekiama padėti pačiam miškui, natūraliai augti, vystytis.

„Šveicarija šį projektą daro kiek kitaip nei kitos šalys. Plynų kirtimų stengiamasi daryti kuo mažiau. Jie bando kirsti mišką ne plynai, o palaipsniui, pirmiausia jį praretina. Miškas – gyvas organizmas, pajutęs pavojų, pradeda auginti sėklas, sudera, pasireiškia natūralus ūkininkavimas. Šį būdą bandoma skatinti ir Lietuvoje. Taip leidžiama miškui natūraliai reguliuoti jame vykstančius procesus“, – kalbėjo Z. Truskauskas.

Natūralaus miško išsaugojimas skatinamas ES struktūrinių fondų.

Jeigu privatus savininkas, gali kirsti savo mišką plynai, tačiau ryžtasi išsaugoti natūralią miško aplinką, jį palaipsniui retina, tuomet jis gali gauti paramą.

Z. Truskauskas patvirtino, kad asmuo netekęs pinigų, saugodamas mišką, jo nekirsdamas plynai, galės tikėtis gauti kompensaciją iš ES struktūrinių fondų.

Lietuva gali didžiuotis

Generalinio miškų urėdo pavaduotojas patikino, kad Lietuva gali didžiuotis turinti žymiai daugiau natūralių miško plotų, nei kitos Europos Sąjungos šalys.

Mūsų gamta turtingesnė 3-5 kartus, negu daugelis kitų ES šalių. Vokiečiai stebisi, kai keliauja per Rūdninkų girią, savo šalyje jie tokių masyvių miškų neturi.

„Mūsų gamta turtingesnė 3-5 kartus, negu daugelis kitų ES šalių. Vokiečiai stebisi, kai keliauja per Rūdninkų girią, savo šalyje jie tokių masyvių miškų neturi“, – apie turtingus Lietuvos miškus kalbėjo Z. Truskauskas.

Generalinio miškų urėdo pavaduotojas teigia, kad mes natūraliais miškų plotais galime lygintis su kaimynais latviais, estais. Tuo tarpu, lenkai jų turi mažiau. Jie turi didelę Augustavo girią, Belovežo girią. Visa kita teritorija į vakarų pusę miškų atžvilgiu, yra skurdesnė, lyginant su Lietuva.

Pirmykščiai miškai išnaikinti

LDK laikotarpiu Lietuva galėjo pasigirti ne tik natūralių miškų gausa, bet ir pirmykščiais miškais. Dabar tokie miškai išnykę ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje.

Kaip teigia Z. Truskauskas, Lietuvai didžiulį smūgį, miškų atžvilgiu turėjo, Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas 1795 metais. Pradėjęs valdyti, caras išdalino Lietuvos miškus savo giminėms, pavaldiniams. Tuo laiku įvyko labai stiprus miškų kirtimas. 

Nuo 1800 metų iki 1990 jis sumažėjo nuo 45 procentų, iki 15 procentų. Tuo laiku buvo sunaikintos pirmykštės natūralios girios.

„Iki padalijimo Lietuvos miškingumas buvo 45 procentai. Nuo 1800 metų iki 1990 jis sumažėjo nuo 45 procentų, iki 15 procentų. Tuo laiku buvo sunaikintos pirmykštės natūralios girios“, – apie skaudžią Lietuvos miškų patirtį, kalbėjo Z. Truskauskas.

Vienintelis išlikęs pirmykštis miškas Europoje, yra Belovežo giria Lenkijoje.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Lietuvos gandrai mėgaujasi saule: jau aišku, kuriose pasaulio vietose jie yra (7)

Gamtos tyrimų centro Paukščių ekologijos laboratorijos mokslininkai , talkinant Ventės rago...

Miškų gaisrai negailestingai naikina planetos miškus: mokslininkai sprendžia dilemą (6)

Nors miškų gaisrai yra nuolatinė pietų Europos , Australijos , Afrikos ir kai kurių...

Žvejyba Baltijos jūros priekrantėje kelia aistras: kokia yra tikroji žuvų išteklių būklė? (17)

Apie Baltijos jūros priekrantės žuvų išteklių naudojimą kalbama seniai. Tačiau daugelis kalbų...

Belgijos zoologijos sode pasaulį išvydo retas pietinis baltasis raganosis (1)

Belgijos zoologijos sode „Pairi Daiza“ pasaulį išvydo pietinis baltasis raganosis, kurio gimimas...

Netikėtas reiškinys Baltijos jūroje: pakrantėje – tūkstančiai „ledo kiaušinių“ (4)

Tūkstančiai kiaušinių formos ledo rutulių uždengė Suomijos paplūdimį – tai yra reto oro...

Top naujienos

Bendroje spaudos konferencijoje Zelenskis įvardijo sąlygas, kurioms niekada nepritars (32)

„Liko daug neišspręstų klausimų. Tai, kad mums iš viso pavyko atblokuoti šį dialogą, vertinu...

Tragiška lemtis ar žmonių abejingumas: vyras be gyvybės ženklų sostinėje autobusu važinėjo valandą (239)

Vilnietė jau antrą savaitę kasdien keliauja į Respublikinę Vilniaus universiteto ligoninę, čia...

Ar atgims Lietuvos rinktinėje Sabonio ir Marčiulionio duetas? laida „Krepšinio zona“ (32)

Arvydas Sabonis ir Šarūnas Marčiulionis – tai žaidėjai, be kurių Lietuvos krepšinio...

Lietuviai Vokietijos greitkelyje pateko į policijos akiratį – gavo baudą ne tik už greitį (277)

Vokietija garsėja savo greitkeliais, kuriuose greitis – neribojamas. Tačiau drauge šalis garsi ir...

Orų situacija Lietuvoje netrukus keisis: rytais teks saugotis pavojingo reiškinio (1)

Antradienio naktį Lietuvos padangėje debesų bus daug, tik retkarčiais pasirodys nedideli...

Siaubingą incidentą Kėdainiuose norėjo nuslėpti: sprogus fejerverkui kilo panika, apdegė žmonės (29)

Nešventinis incidentas per eglutės įžiebimo šventę Kėdainiuose. Šou atlikėjo rankose sprogus...

Sandra Vilimaitė

Ar nori likusį gyvenimą nedirbti?

Tokį klausimą užduoda finansinės sėkmės patarėjai, pinigų užkalbėtojai ir gerovės...

Šaltinis: Zelenskis su Putino pasiūlymu nesutiko Putinas apie derybų rezultatus: esu patenkintas (454)

Paryžiuje po trejų metų pertraukos įvyko Normandijos formato susitikimas ir prasidėjo pirmosios...

Vaikų pramogos vandens parke vos nesibaigė skaudžia tragedija: teismas nurodė atlyginti žalą (99)

„Sužinok, kodėl net bebaimiai maorių kariai čia spiegia iš baimės! Išlaikęs ekstremaliausią...