aA
Sinoptikai prognozuoja, kad vidutinė liepos mėnesio temperatūra bus 1-2 laipsniais aukštesnė už vidutinę. Tačiau nebūtinai bus karšta – gali būti tik šiltesnės naktys. Lietuvą skandinantis lietus po 10-tos dienos turėtų liautis. Mat pastebėta, kad po pirmosios liepos savaitės orai paprastai kardinaliai keičiasi, o tuomet nusistovi iki pat mėnesio pabaigos. Tačiau visiškai sausas oras taip pat mažai tikėtinas – gamta turėtų stengtis atstatyti pusiausvyrą po pavasario sausrų.
Liepa gali džiuginti šiltais ir sausesniais orais
© DELFI (E.Digrytės nuotr.)

Liūčių nedaugėja

Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, vidutinė liepos mėnesio daugiametė temperatūra Lietuvoje – 16,7 laipsnio. Visame pasaulyje ji apskaičiuojama naudojant 1961-1990 metų temperatūrų duomenis. Tačiau jau keletą metų temperatūra būna kiek aukštesnė. Jos kilimą Europos vidutinės trukmės orų prognozių centras, kurio duomenimis naudojasi ir mūsų sinoptikai, prognozuoja ir šiemet.

Labiausiai temperatūra nuo vidutinės turėjo skirtis pirmąją savaitę – panašu, kad prognozė pasitvirtino. Centro duomenimis, mažiausias temperatūrų skirtumas bus trečią liepos savaitę.

Beje, liepos šilumos rekordas buvo registruotas 1994 m., kai oras įšildavo iki 34-37 laipsnių. Tačiau buvo metų, kai itin sustiprėjus vakarų srautams, liepa buvo išties vėsi (1993, 1996, 1998). Tuomet dažniausiai šiltesnis būdavo rugpjūtis.

Tuo tarpu liepos mėnesio kritulių kiekis numatomas šiek tiek mažesnis už vidutinį daugiametį. Pastarasis Lietuvoje siekia apie 79 mm. Daugiausiai kritulių turėtų iškristi paskutinę savaitę, mažiausiai, net perpus mažiau, turėjo iškristi pirmąją savaitę, tačiau, akivaizdu, kai kuriose šalies vietose šios prognozės nepasitvirtino.

Hidrometeorologai pastebi, liepos mėnesį neretai iškrinta daugiausia kritulių – kartais net iki 110 mm. Šilumos ir drėgmės derinys sukelia trumpalaikes, bet gana stiprias liūtis. Smarkiausia liūtis, kai per 8 valandas prilijo iki 250 mm, registruotas 1980 m. liepos 1d. Sartų ežero apylinkėse.

„Pastaruoju metu vidutinė liepos temperatūra visada būna aukštesnė už vidutinę daugiametę. Tačiau kadangi kalbama apie vidurkį, labai sudėtinga pasakyti, kaip tai pasijaus žmonėms. Gali būti labai šiltos naktys ir nelabai šiltos dienos, tačiau vidutinė temperatūra bus pakankamai aukšta. O gali būti šaltos naktys, bet labai karštos dienos – vidurkis bus vis tiek tas pats“, - teigė Hidrometeorologijos tarnybos Meteorologinių prognozių skyriaus vedėja Vida Railienė.

Specialistė įspėjo, kad jeigu pirmomis dienomis buvo karšta, nereikėtų tikėtis, kad tokia šiluma išliks visą mėnesį. Anot jos, spręsti apie faktinius orus iš vidutinės temperatūros prognozių neįmanoma. Tuo tarpu detalesnės prognozės nėra patikimos – užtenka, kad ciklonas atslinktų pusdieniu anksčiau, negu tikėtasi, ir viskas griūna. Kol kas tiksliau galima prognozuoti tik 3 dienų orus.

„Kada ir kaip iškris prognozuojama kritulių norma, taip pat pasakyti beveik neįmanoma. Štai birželį Kėdainių rajone mėnesio norma iškrito per vieną liūtį, - svarstė V. Railienė. – Kita vertus, negalėčiau teigti, kad tokių anomalijų daugėja. Nėra buvę nei vienų metų, kad nepasitaikytų smarkių lokalių liūčių. Kasmet jų fiksuojama iki 10“.

Orų takoskyra – liepos 10-oji

Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros doc. dr. Gintautas Stankūnavičius taip pat pabrėžė, kad visos ilgalaikės prognozės yra eksperimentinės. „Žiūrėjau dviejų pagrindinių centrų – Europos vidutinės trukmės orų prognozių centro ir Kolorade esančio centro – prognozes. Europiečiai prognozuoja liepą šiltesnę, o amerikiečiai teigia, kad temperatūra bus šiek tiek žemenė už normą. Ir kuriuo dabar tikėti?“ – klausė pašnekovas.

Anot jo, liepa paprastai dalinama į du laikotarpius. Pirmasis trečdalis (apie 10 dienų) yra vienoks, likę du trečdaliai – kitokie. Pavyzdžiui, jei pirmoji mėnesio pusė – vėsi ir drėgna, antroji greičiausiai bus sausa ir šilta, o išvedus vidurkį gausime normą. Taigi prisimenant pirmosios liepos savaitės orus, galima tikėtis, kad likusios mėnesio dienos bus sausesnės.

„Tačiau reikia nepamiršti, kad beveik sausros sąlygos buvo pavasario mėnesiais, todėl tikėtis tokių pačių sausų orų ir vasarą būtų nelogiška. Gamtoje visgi yra šiek tiek pusiausvyros. Tačiau rugpjūtį tikrai galima tikėtis panašių orų, kokie bus pastarąsias tris liepos savaites. Mat labiausiai oras keičiasi pereinant iš birželio į liepą. Tik rugpjūtį ilgėja, todėl šaltėja naktys“, - pasakojo G. Stankūnavičius.

Be to, šiluma pas mus labai priklauso nuo saulės spinduliuotės. Jei nusistovi saulėti orai, net jei temperatūra nėra labai aukšta, mums atrodo šilčiau. Taip pat aiškiai pastebima šiltesnių žiemų tendencija. Tuo tarpu apie vasarą to pasakyti negalima. Žmonės, kurie teigia, kad vasaros tapo karštos, tiesiog yra pamiršę ankstesnius karščius. Pavyzdžiui, labai karšta liepa buvo 1994 m., 1997 m. buvo karštas rugpjūtis, 2002 m. – karšta beveik visa vasara, 2006 m. vėl pasižymėjo liepa.

Paklaustas, kas yra lietuviška vasara šiandien, G. Stankūnavičius tik šyptelėjo. „Pastaruoju metu vasaros tapo geresnės. Taigi turėtume džiaugtis. Prisimenant 70-tuosius, 80-tuosius metus, lietinga būdavo kas antra vasara“, - teigė pašnekovas.

Dar šiltesnės vasaros tapo miestuose, kurie netgi vadinami šilumos salomis. Taip įvyko dėl padidėjusių transporto srautų bei su jais susijusio užterštumo, didesnių asfalto ir betono plotų, daugėjančių stogo dangų.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Išleista nauja Raudonoji knyga: saugomų gyvūnų, augalų ir grybų sąrašas sutrumpėjo (3)

Po 14 metų pertraukos išleista nauja Lietuvos raudonoji knyga . Autorių teigimu, šis,...

Varnos dar kartą nustebino mokslininkus: šio paukščio jaunikliai intelektu prilygsta suaugusiai beždžionei (18)

Viena iš priežasčių, kodėl varnos seniai žavi, yra jų intelektas. Žinoma, kad jos kaupia...

Ežeras, kuriame plastiko yra daugiau nei vandens (6)

Bolivijos Uru Uru ežere plastiko daugiau nei vandens: kiek tik akys užmato – plastiko buteliai,...

Aplinkosaugininkai primena: šiuo metu draudžiama gaudyti tam tikrų rūšių žuvis (3)

Šiuo metu šalyje galioja draudimas gaudyti salačius, kiršlius, sterkus ir lydekas. Neleistinai...

Italijos uostą užtvindė medūzos (1)

Trečiadienį, balandžio 7 d., šiaurinėje Italijos dalyje stovinčio uostamiesčio Triesto...

Top naujienos

Susikirto dėl vakcinavimo: jaunesnių skiepyti neleidžia, vyresnių neatsiranda, vakcinos neišnaudojamos (90)

Įspėjimus skiepytis nuo COVID-19 ligos pirmadienį gavo visi, tačiau šiuo pranešimu skiepytis...

Šimonytė: pajutusi, kad neturiu palaikymo, kelčiau klausimą dėl tolesnio darbo (320)

Premjerė Ingrida Šimonytė teigė negirdinti ultimatumų iš valdančiosios koalicijos, bet, jei...

Svarstoma atidėti „Pfizer“ antrosios dozės revakcinavimą vėlesniam laikui (520)

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad siekiant paskiepyti pirmąja doze kuo daugiau žmonių yra...

Lietuvoje – 1088 nauji koronaviruso atvejai, 12 mirčių praėjusią parą paskiepyta per 8 tūkst. žmonių (187)

Per praėjusią parą šalyje nustatyti 1088 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos...

Buvęs JAV ambasadorius Rusijoje: Putinas gali sukelti karą Europoje papildyta (440)

Auganti įtampa tarp Rusijos ir Ukrainos gali baigtis atviru karu tarp „dviejų labai...

Šimonytę supykdė Vilniaus vakcinavimo planai: negali kurti savo prioritetinių eilių (6)

Vilniaus miesto savivaldybei pranešus apie planus pereiti prie 55-64 metų žmonių skiepijimo,...

Tiesioginė transliacija / Delfi tema. Kaip Vyriausybė padės Lietuvos ekonomikai atsigauti po pandemijos

Kaip Lietuvos ekonomika atrodys po pandemijos? Kaip padėti nukentėjusiems labiausiai? Ką daryti...

Nerimo signalas iš PSO: pandemija pasiekė kritinį tašką (70)

Koronaviruso pandemija pasiekė kritinį tašką, eksponentiškai augant užsikrėtimo atvejų...

Sekant pinigus: kaip Kremliaus pasakojimai atsiranda vietinių dezinformatorių lūpose (125)

Tiek Rusijos valstybinė žiniasklaida, tiek vietinės viešosios erdvės paraščių veikėjai nuolat...

Max Chafkin | D+

Garsus JAV verslininkas nesusilaikė: bitkoiną pavadino „Kinijos finansiniu ginklu“, ragina uždrausti „TikToką“

Peteris Thielis yra „pro kripto“ ir „pro bitkoino maksimalistas“, bet kartu jis mano, kad...