Laukinėms bitėms gresia išnykimas: pakeisti padėtį galėtų vos vienas paprastas veiksmas

Pasirodo, bitės ir kiti vabzdžiai gyvena kur kas sudėtingesniame pasaulyje nei manyta iki šiol, pavyzdžiui, kai kurios rūšys minta tik tam tikrais maistiniais augalais, dažnai retais, ir šis atradimas turi toli siekiančių etinių pasekmių. Laukinių bičių ir kitų vabzdžių populiacija šiuo metu stipriai mažėja. Kodėl tai yra problema ir kas lemia šį mažėjimą? Kokioms rūšims tai turi įtakos, kokios to priežastys ir kaip galėtume geriau apsaugoti laukines bites ir kitus vabzdžius?

Per pastaruosius kelis dešimtmečius labai sumažėjo ir rūšių įvairovė, ir vabzdžių biomasė. 42 proc. į Raudonąsias knygas įtrauktų vabzdžių rūšių laikomos nykstančiomis, retomis arba jau išnykusiomis. Apskritai, kai kurių rūšių skaičius per pastaruosius dešimtmečius sumažėjo daugiau kaip 80 proc.

Šis mažėjimas tapo nepalankus ir laukinėms bitėms. Europoje jų yra 600 rūšių. Daugiau nei pusė jų – nykstančios. Kai kurios gyvena kolonijose, pavyzdžiui, kamanės, kaip medunešės bitės, kitos gyvena pavieniui kaip „bitės vienišės“. Vasarą galima pamatyti, kaip kai kurios laukinės bitės daro skyles žemėje, gėlių dėžutėse ar sienose. Šiuose lizduose jos deda jauniklius. Kitos mėgsta naudoti sraigių kiautus arba seną medieną. Kai kurios laukinių bičių rūšys valgo tik vieną ir dažnai retą, maistinį augalą.

Visuomenėje dažnai kalbama apie vadinamąjį „bičių mirtingumą“. Šį terminą 2012 m. išpopuliarino kino filmas „More than honey“ („Daugiau nei medus“). Tačiau filme kalbama ne apie laukinių vabzdžių nykimą. Dokumentiniame filme rodomas medunešių bičių naudojimas žemės ūkyje. Medaus bitės yra žmonių laikomi ūkiniai gyvūnai, o ne laukiniai vabzdžiai. Nors jos kenčia nuo ligų ir cheminių medžiagų, jų populiacijai negresia toks didelis pavojus, kaip laukiniams vabzdžiams.