Tikina matę snieguolę
Atėjus kalendoriniam pavasariui, jo ieškoma ir gamtoje. Ko gero, ne vienas Lietuvos gyventojas, gamtos mylėtojas, jau buvo išsmukęs į parką, sodą ar mišką pakviesti lėtai į mūsų šalį žengiančių šiltų ir pavasariškų orų. Kai kuriems tokiems, bėgantiems nuo paskutinių šiais metais žiemiškų dienų, pasisekė: jie aptiko pirmuosius pavasarinius žiedus.
GRYNAS.lt redakcija gavo keletą skaitytojų laiškų, kuriuose jie rašo apie nuostabų radinį, – žiedus praskleidusias snieguoles.
Tačiau ar snieguolė yra pirmasis pavasarinis augalas ir ar tikrai jau metas jai žydėti?
Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos Gamtos skyriaus vedėjas Mindaugas Lapelė juokauja, kad visi jau laukia pavasario ir šilumos, tad ne išimtis ir gamta.
„Nors augalai jau pasiruošę, bet dar reikia, kad pakiltų temperatūra ir pašviestų saulė“, – sako pašnekovas.
Apie pavasarį praneša lazdynai
Kalbėdamas apie pirmuosius pavasarinius žiedus, M. Lapelė pasakoja, kad dažnai žmonės pavasarinius augalus painioja su tais, kurie nebaigia žydėti ištisus metus.
„Pavyzdžiui, našlaitės, darže – trikertės žvaginės. Jos tiesiog žydi iki šalnų, paskui sustoja ir tada vėl pradeda. Yra augalų, kurie niekada nebaigia žydėti. Žmonės kartais randa žiedų tik nutirpus sniegui ir mano, kad jie neseniai išaugo, o iš tiesų pradėjo žydėti dar prieš sniegui iškrentant“, – aiškina gamtininkas.
Pirmieji tikri pavasariniai augalai, anot M. Lapelės, yra lazdynai ir alksniai. Tiesa, Vakarų Europoje lazdynai sužaliuoja šiek tiek anksčiau nei Lietuvoje. Tačiau Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos Gamtos skyriaus vedėjas pasakoja, kad ir mūsų šalyje lazdynai gali sužaliuoti net ir vasario mėnesį, jei juos labiau palepina saulė.
„Kartais vasarį, kai tik saulė pašviečia, lazdynų žirginiukai ištįsta, pageltonuoja ir jau nublunka. Po lazdynų – alksniai. Šiaurės Lietuvoje – baltalksniai, Pietų Lietuvoje – juodalksniai. Ir šalpusniai – tokie klasikiniai trys pirmieji augalai. Paprastai pasirodo kovo pabaigoje–balandžio pradžioje, nelygu, kokios oro sąlygos, pavyzdžiui, kur nors saulė labiau šviečia ir lazdynas jau gali anksčiau pasirodyti“, – tvirtina M. Lapelė.
Netrukus pražys pirmieji žiedai
Gamtininkas primena ir kitus, vienus iš pirmųjų pavasarinių augalų. Derlinguose Lietuvos miškuose jis siūlo ieškoti žalčialunkių.
„Jų žiedai panašūs į alyvų, krūmelis neaukštas (pusės metro arba metro). Kvepia, bet yra nuodingi. Prieš kelias savaites mes jau buvome jų radę, ruošėsi žydėti. Pastebime, kad pastaraisiais metais viskas susispaudę kaip spyruoklė: augalai būna pasiruošę ir, jei pavasaris normalus, žydi iš lėto (vienas, kitas, trečias ir pan.), o, jei pavasaris staigus, tai ir augalai staigiai vienu metu pražysta, sužaliuoja“, – pasakoja M. Lapelė.
Nors daugelis žmonių įsitikinę, kad pavasaris pasideda žibuoklių nusėtais šlaitais, gamtininkas ragina prisiminti ir žiedų nebrandinančius augalus, kurie po ilgos žiemos atsibunda greičiau nei visų mėgstamos žibutės.
Pavasarį mena ir pelkės
Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato lankytojus M. Lapelė kovo pabaigoje kviečia atkreipti dėmesį į aukštapelkę ir žemapelkę. Jose, anot jo, taip pat pražysta keletas rūšių augalų, kurie praneša apie sparčiu žingsniu į Lietuvą žengiantį pavasarį.
„Labai įdomu, kad pelkėje labai anksti pražysta durpyniniai bereiniai. Krūmeliai su gražiais, panašiais į pakalnučių, žiedais. Jie pražysta kovo gale–balandžio pradžioje. Aukštapelkėje, saulei pašildžius, patirpus sniegui, pasirodo kupstiniai švyliai. Kai jie peržydi ir subrandina sėklas, taip pat baltuoja gegužės mėnesį. Žmonės sako, kad labai gražiai žydi pelkė“, – pasakoja gamtininkas.
Jis tęsia, kad Dzūkijoje yra ir daugiau kituose Lietuvos regionuose retų rūšių augalų. Vienas jų – pavasarinės ankstyvės, prisitaikiusios augti tik smėlingose vietose: „Dzūkijoje, kur smėlynai, turime tokį stebuklingą augalą – pavasarinę ankstyvę. Ji būna 3–5 cm aukščio. Kai daug smėlio, išdygsta, pražysta, subrandina sėklas ir per dvi savaites dingsta. Savo gyvenimo ciklą sugeba atlikti, kol dar nesudygo kitos žolės. Įdomus augalas, bet ji tokia mažytė, kad niekas nepastebi po kojomis. Dzūkijos smėlynuose dažniau galima pamatyti vėjalandę šilagėlę, žydinčią balandžio antroje pusėje. Šių gėlių mus daugiau nei kokių žibuoklių.“
Pavasaris jau ne už kalnų
Kiekvienas Lietuvos regionas gali pasigirti išskirtinėmis, tik jame augti prisitaikiusiomis augalų rūšimis, todėl pirmieji pavasariniai augalai kai kuriose Lietuvos vietose gali skirtis.
Vytauto Didžiojo universiteto botanikos sodo darbuotojas dr. Arūnas Balsevičius pasakoja, kad prie pirmųjų pavasarinių augalų galima priskirti ir pavasarinius erančius. Anot jo, tai yra pavasario pranašai, tačiau kol kas jų dar nematyti.
„Šiaip pavasarinių žiedų dar nelabai matyti, nebent pradėjo augti serbentų, agrastų pumpurai. Dabar dar įšalusi žemė ir mes pavasario dar neturime. Labai šaltas pavasaris šiemet, tad gamtoje pastebimi pavasariniai procesai nevyksta“, – sako mokslininkas.
Jis ragina nepamiršti ir svogūninių augalų, kurie, sušilus orams, taip pat skuba pradžiuginti gyventojus savo spalvomis, tai žydrės, tulpės, hiacintai.
Atsiranda naujų rūšių
Mokslininkas pastebi, kad atsiranda tokių rūšių augalų, kurie anksčiau Lietuvoje negalėdavo augti dėl šaltesnio oro. Jis aiškina, kad augalų prisitaikymas prie gamtinių sąlygų skirstomas zonomis.
„Yra toks terminas – augalų atšiaurumo zonos. Lietuva yra 5–6 zonoje pagal tą skalę. Taigi, prieš įsigyjant augalą, reikia pasižiūrėti, kokia jam priskirta atsparumo šalčiui zona. Jei 5–6, tai pas mus, Lietuvoje, puikiai augs, jeigu 7, tai gali apšalti ir net nušalti, jei 1–4, irgi augs puikiausiai. Pagal augalo priklausymą tam tikrai zonai galima spręsti apie jo atsparumą šalčiui. Tai yra esminis dalykas, pagal kurį galima nuspręsti, ar augs augalas, ar ne mūsų šalyje, žiemos ar ne“, – tvirtina A. Balsevičius.
Pašnekovas tęsia, kad pastaraisiais metais, žiemoms tampant švelnesnėms, Lietuvos šiauriniuose rajonuose puikiai auga retų rūšių augalai, daugiausia paplitę Olandijoje, Danijoje, Vokietijoje.
„Anksčiau, būdavo, augalai Lietuvoje apšąla, o per pastaruosius 10 metų pastebėjome, kad tų augalų populiacijos labai pagausėjo. Lygiai tas pats ir kalbant apie sodininkystę bei daržininkystę. Tų pačių rūšių augalai, kurie anksčiau nušaldavo, dabar puikiausiai žiemoja; nežinia, kiek taip bus, bet šiuo momentu žiemoja pipirmedžiai, kai kurios kinrožės. Daug yra egzotinių augalų, kurie dabar Lietuvoje puikiai peržiemoja“, – pažymi mokslininkas.
Skeptikams A. Balsevičius primena apie pastaruoju metu visų pamėgtą augalą – bambuką. Atkreipia dėmesį, kad prieš 30 metų žmonės net įsivaizduoti negalėjo, kad šis egzotinis augalas bus auginamas beveik kiekvienuose namuose. „Pats auginu bambuką namuose, pirmais metais kažkiek apšalo, o dabar puikiai želia, net nebeapšalo, nors iš tiesų tai yra 7 zonos augalas, lyg turėtų būti šalta jam čia. Prieš 30 metų tai buvo egzotika ir retenybė.“
Paprastai prieš Velykas pasirodo dar vienos rūšies augalai – pataisai. GRYNAS.lt primena, kad pataisai yra įrašyti į aplinkos ministro patvirtintą Apribotų ar draudžiamų rinkti bei prekiauti laukinių augalų ir grybų sąrašą. Pagal galiojančius teisės aktus, šiuos augalus draudžiama rauti, skinti ar kitaip naikinti ir jais prekiauti. Ankstesniaisiais metais, vykdant reidus, gamtosaugininkai iš prekiautojų yra perėmę dešimtis maišų pataisų.
Tikrasis pavasaris po truputį jau beldžiasi ir į Lietuvą. Apie tai pranašauja ne tik į mūsų šalį grįžtantys paukščiai, jų giesmės šiltais ir saulėtais rytais, bet ir sužydėti, sužaliuoti pasiruošusi gamta. Bet kurią akimirką miške, sode ar parke gali prasiskleisti pirmasis šiųmetis žiedas.
